TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

60 tūkst. litų - už vieno klerko interesus

2013 07 05 6:00
Patikros dieną ir naktį Kopūstėlių miške buvo uždegti laužai, prie jų budėjo žmonės bei urėdijos priešgaisrinės apsaugos automobilis. Aldonos Kvedarienės nuotraukos

Šalies miškų urėdijose baigta daug triukšmo sukėlusios elektroninės miško gaisrų stebėjimo sistemos patikra. Nepriklausomi ekspertai konstatavo, kad ji veikia nepriekaištingai.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovui Žydrūnui Plytnikui pareiškus, kad 24 šalies miškų urėdijose sumontuota elektroninė gaisrų stebėjimo įranga yra netinkama, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įpareigojo ją patikrinti. Konkursą tikrinti laimėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Patikroje dalyvavo ir įrangą tiekusios bei montavusios UAB „Telekonta“ atstovai.

Praėjusią savaitę elektroninės gaisrų stebėjimo įrangos veikimas buvo tikrinamas ir Ukmergės miškų urėdijoje.

Sukrovė laužus

Pašilės girininkijos Kopūstėlių miške darbininkai krovė laužus. Atrideno keletą rąstgalių, ant jų dar užmetė beržo šakų su lapais – Ukmergės miškų urėdijoje vyks antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos patikra. Atvažiuos nepriklausomi ekspertai, sistemą miškų urėdijoje diegusios UAB „Telekonta“ ir sistemą pirkusios Generalinės miškų urėdijos atstovai. Jie stebės, kaip ir kada šiuos degančius laužus pamatys bei informaciją centriniam kompiuteriui perduos urėdijos teritorijoje esantys detektoriai.

Ukmergės miškų urėdijoje yra trys gaisrų stebėjimo detektoriai. Vienas jų iškeltas telekomunikacijų bokšte ant Graužiečių kalno (Pašilės girininkijos teritorijoje), kitas – netoli Kernavės, prie Viciūnų kaimo, trečias – Čiobiškio girininkijos teritorijoje esančiame Toliotiškės kaime.

Nuo Graužiečių kalno iki laužų Kopūstėlių miške – apie 8 kilometrus. Laužai nesiekė žmogaus ūgio, ar detektoriai juos matys? „Krovėme rankomis. Kaip pasiekėme, taip ir sukrovėme“, - Pašilės girininkijos girininko pavaduotojas Gestautas Lazauskas dėl to nė kiek nesijaudino.

Pagal instrukciją, vienas detektorius skenuoja 15 kilometrų spindulio teritoriją, tačiau praktiškai jis aprėpia daugiau. Trys detektoriai puikiausiai mato beveik visą urėdijos veiklos teritoriją, o kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, ties Čiobiškio ir Kernavės girininkijomis, vienas detektorius dengia dalį kito detektoriaus matomo lauko.

Pirmus tris laužus Pašilės girininkijos darbininkai, kai įsakys tikrinimo komisija, uždegs dieną, kitus - naktį, kai jau bus visiškai tamsu. Ekspertai norės įsitikinti, ar sistema veikia ne tik dieną, bet ir naktį.

Analogiški laužai buvo sukrauti ne tik Pašilės, bet ir Kernavės girininkijoje. Tačiau ten jų naktį niekas nedegs. „Kernavės girininkijos miškuose - trečios klasės gaisringumas. Tai pavojinga“, - sakė Ukmergės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Vilius Palionis.

Kopūstėlių miške per naktį budėjo urėdijos miško gesinimo automobilis.

Nepražiopsojo nė vieno gaisro

„Kas čia – gaisras?“ - nustebo prie kompiuterio monitoriaus budinti urėdijos operatorė Loreta Kolkienė. Mat patikra dar buvo neprasidėjusi.

Monitoriaus ekrane – virš žemės maždaug į dvidešimties metrų aukštį šaunantys dūmai, pažymėti raudonu stačiakampiu.

Prie kompiuterio palinko ir patikros laukiantis vyriausiasis miškininkas V.Palionis. „Bet čia – sodininkų bendrijos teritorija“, - iš kompiuterio pateiktų koordinačių pažino operatorė. „Tai greičiausiai kažkas smalą verda“, - nusiramino ir Vilius.

„Ši sistema labai jautri, bet, manau, geriau keletas klaidingų pranešimų kad ir apie deginamą smalą, laužus, dulkes, nei vienas pražiopsotas miško gaisras“, - įsitikinusi L.Kolkienė. Šį darbą ji jau dirba antrą vasarą ir, pasak moters, dar nėra buvę, kad detektoriai gaisrą pražiopsotų.

Šįmet Ukmergės miškininkams teko gesinti tik du gaisrus. Abu - tik degančios žolės.

Kompiuterio monitorius stebi (iš kairės į dešinę) UAB „Telekonta“ inžinierius programuotojas Jurij Lipaj, ekspertas KTU prof. D.Navikas, urėdijos operatorė L.Kolkienė ir urėdijos miško apsaugos inžinierius E.Astrauskas.

Praneša ir kaimynams

„Čiobiškio bokšto detektorius fiksuoja gaisrą“, - konstatavo Ukmergės miškų urėdijos miškų apsaugos inžinierius Evaldas Astrauskas. Patikra jau prasidėjo, tad prie kompiuterio monitoriaus sėdo ir jis. Tačiau Kopūstėlių ir Kernavės miškuose laužai buvo uždegti tik prieš dvi minutes. Detektoriai jų dar neturėtų matyti.

„Tai Upninkuose dega“, - pagal kompiuterio teikiamas koordinates suprato operatorė L.Kolkienė. Mat tą dieną gaisrų stebėjimo sistemos patikra vyko ir kaimynystėje – Jonavos miškų urėdijoje. Ukmergės miškų urėdijos detektoriai mato dalį ir jos teritorijos.

Ukmergiškiai savo kolegoms tuojau pat išsiuntė žinią ir gaisro nuotrauką. Tačiau kaimynai apie tai jau žinojo – jiems pranešė jų teritorijoje Upninkų girininkijoje įrengtas gaisrų aptikimo detektorius.

Netrukus Ukmergės miškų urėdijos kompiuteris aliarmo signalą paleido antrą kartą. Detektorius "gaisrą" aptiko Kernavės miške. Gaisrų aptikimo sistema ne tik parodė virš medžių viršūnių kylančius dūmus, bet ir nusakė tikslią „gaisro“ vietą. „Penktas kvartalas“, - atpažino operatorė.

Netrukus „gaisro“ pavojaus signalas atėjo ir iš Pašilės girininkijoje esančio bokšto – jame esantis detektorius laužo dūmus fiksavo šiek tiek vėliau, tačiau nuo jo sukūrimo pradžios nepraėjus nė šešioms minutėms.

Išvydo pirmu žvilgsniu

Dienos metu detektoriai ieškodami gaisrų aplink savo ašį apsisuka per keturias minutes. Naktį - per dvylika. „Kaip nori, taip sistemą gali sureguliuoti. Tačiau manome, kad toks laikas yra racionaliausias. Naktį reikia daugiau laiko, kad sistema spėtų padaryti daugiau nuotraukų. Naktį padaromos 36 nuotraukos“, - paaiškino patikroje dalyvavęs elektroninę gaisrų sistemą urėdijoms tiekusios UAB „Telekonta“ projekto vadovas Eugenijus Sakalauskas. Jis neabejojo, kad Ukmergės miškų urėdijoje jo įmonės įdiegta sistema pastebės imituojamą miško gaisrą ir naktį.

Ir iš tiesų Čiobiškio detektorius pranešė apie gaisrą pas kaimynus Upninkų girininkijoje, o detektorius nuo Graužiečių kalno Kopūstėlių miške po laužų uždegimo – nepraėjus nė vienuolikai minučių. Pirmu apsisukimu. Tai patikros dalyviams sukėlė net nuostabą. „Ko čia stebėtis - naktį sistema geriau atpažįsta gaisrus, nes jie būna ryškesni“, - paaiškino projekto vadovas.

Jokių priekaištų dėl antžeminės miško gaisrų sistemos neturėjo ir ekspertas - KTU Elektronikos inžinerijos katedros vedėjas profesorius Dangirutis Navikas. „Miško gaisrų stebėjimo sistema veikia“, - baigęs patikrą sakė jis.

Veikia ir kitose urėdijose

Ukmergės miškų urėdija buvo viena paskutiniųjų, kurioje tikrintas antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos veikimas. Jokių didelių nesklandumų ekspertai nenustatė ir kitose urėdijose. „Tik pirmų patikrų metu vienoje - Alytaus - urėdijoje eksperimentas nepavyko iš pirmo karto. Bet tai – dėl blogų oro sąlygų. Buvo lietus, vėjas, laužai kūrenosi, bet dūmai ėjo pažeme. Tačiau patikrą pakartojome geru oru, ir viskas buvo tvarkoje“, - pasakojo Generalinės miškų urėdijos (GMU) miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis.

Jo teigimu, kad ir kokia būtų elektronika, ji viską fiksuoja „su protu“. „Jei pils lietus, liepsna bus metro aukščio, dūmai nepakils virš medžių, bet sklaidysis miške, jokia technika jų neaptiks“, - sakė D.Stonis. Tačiau visiems aišku, kad lietui pilant gaisrai nekyla.

Be to, vertinant miško gaisrų aptikimo sistemą, būtina žinoti jos galimybes ir mokėti su ja elgtis. Be žmogaus elektronika yra niekas. Tad sėkmingas darbas priklauso ir nuo su šia įranga dirbančio bei ją tikrinančio žmogaus kvalifikacijos.

Tokia pati elektroninė sistema miškus stebi ir Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Estijoje, JAV, to paties gamintojo panaši – Slovakijoje, Graikijoje, Vokietijoje bei kitose šalyse. Nė viena šalis ja nesiskundžia.

Nauda - akivaizdi

Šios sistemos patikimumu ir efektyvumu neabejoja ir Lietuvos miškininkai. „Anksčiau miškus stebėdavo žmogus. Pirma, tai pavojingas darbas, antra, žmogaus akis nematys taip, kaip elektronika. Tad anksčiau, kol nebuvo šios gaisrų stebėjimo sistemos, Lietuvos miškuose kasmet kildavo apie 600-800 gaisrų, jie pažeisdavo apie 300 ha plotą. Vidutinė miško hektaro vertė – per 7,5 tūkst. litų, išdegusiam hektarui atkurti reikia maždaug 3 tūkst. litų. Tad nuostolis būdavo per 3 mln. litų“, - teigė D.Stonis.

Šiemet įdiegus šią vokiečių pagamintą įrangą Lietuvoje kilo 67 miško gaisrai. Vieno gaisro metu vidutinis išdegusio miško plotas, pasak D.Stonio, nesiekia 0,3 hektaro.

Painioja interesus

Dėl antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos triukšmą sukėlė VPT direktorius Ž.Plytinkas. Pernai jis viešai pareiškė, kad GMU pirkdama šią sistemą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir ji neveikia, kaip reikia. Neva pirkdama šią įrangą GMU vėjais paleido per 40 mln. litų savų ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų.

Pernai VPT direktorius dėl to kreipėsi net į ES Audito rūmus. Šie neturėjo prie ko prikibti, tačiau Ž.Plytnikas GMU pirkinį apskundė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, o šįmet pavasarį pasisamdė UAB „ARTechnika“, kad jos darbuotojai įvertintų miško gaisrų aptikimo sistemą. Buvo patikrinta įranga Zarasų ir Ignalinos miškų urėdijose. Sistema neva fiksuoja tai, ko nereikia, pavyzdžiui, automobilių keliamas dulkes, o ko reikia, pavyzdžiui, gaisrų naktį - ne.

„Į patikrą niekas mūsų nekvietė, o patys tikrintojai sistemos neįjungė. Tada ji naktiniu režimu nedirbo. Buvo ankstyvas pavasaris. Dar nė sniegas nenutirpęs, tad nebuvo jokio reikalo, kad sistema veiktų naktį. Automatiškai dešimtą valandą vakaro ji išsijungdavo“, - paaiškino sistemą diegusios UAB „Telekonta“ atstovas Svajūnas Bernotas.

Miško gaisrų aptikimo sistema VPT direktorius Ž.Plytnikas susidomėjo, kai iš darbo atleido savo pavaduotoją, generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko dukrą Eglę Sakalauskaitę, o ši dėl neteisėtų vadovo veiksmų kreipėsi į teismą ir jam dėl šmeižto iškėlė baudžiamą bylą.

Šįmet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad Ž.Plytnikas kaudamasis su generalinio miškų urėdo dukra ir GMU supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Aistroms nerimstant aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įpareigojo urėdijas nusisamdyti nepriklausomus ekspertus, kad šie objektyviai įvertintų sistemos kokybę ir padėtų galutinį tašką.

Tūkstančiai – į balą

Kiek už patikrą dviejose miškų urėdijose privačiai bendrovei sumokėjo VPT, niekas nežino, tačiau sklando gandas, kad apie 20 tūkst. litų.

O štai geras tris valandas užtrukusi ekspertizė Ukmergės miškų urėdijoje jai kainuos apie 2,5 tūkst. litų. Tiek teks sumokėti konkursą laimėjusiai ir ekspertizę atlikusiai mokslo įstaigai.

„Tačiau išlaidos gerokai didesnės – reikėtų skaičiuoti ir atlygį viršvalandžius dirbusiems darbuotojams, ir laužų krovimą. Pagaliau naudotas urėdijos transportas. Viską sudėjus bus ne ką mažiau, negu sumokėta už ekspertizę“, - sakė vyriausiasis miškininkas V.Palionis. Tokių pat išlaidų patirs ir kitos 24 urėdijos, kuriose įdiegta ši sistema. Taigi, iš viso į balą – per 60 tūkst. litų. Dėl vieno klerko asmeninių interesų.

Užs.V-3025

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"