TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

A.Abruzzini: „Ukraina privalo apsispręsti, ar keliaus ta pačia kryptimi“

2013 11 28 16:40
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilnuje įvykusioje smulkų ir vidutinį verslą (SVV) vienijančios Europos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos („Eurochambres“) metinėje partnerių konferencijoje didžiausias dėmesys atiteko asociacijos įgyvendinamai į Rytų partnerystės šalis orientuotai „East Invest“ iniciatyvai.

„Lietuvos pirmininkavimo ES tikslas – patikima, auganti ir atvira Europa. Manau, kad šį tikslą pirmininkavimo metu sėkmingai įgyvendiname. Sėkminga Rytų partnerystė buvo ir yra, tikiuosi, ir bus Europos prioritetas. Todėl sveikinu Ukrainos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos organizacijų atstovus, dalyvaujančius šiame projekte. Bendradarbiavimo stiprinimas tarp ES ir Rytų partnerystės šalių mums visiems labai svarbus“, - susitikime pabrėžė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas dr. Rimantas Stankevičius.

SVV bendrovėms – 4 esminiai iššūkiai

Konferencijoje dalyvavęs „Eurochambres“ generalinis sekretorius Arnaldo Abruzzini neabejojo, kad Europos ekonomikos atsigavimas po sunkmečio yra tiesiogiai susijęs su SVV padėtimi bei galimybėmis plėtoti verslą.

„Smulkusis ir vidutinis verslas yra svarbiausia ekonomikos grandis, kurianti darbo vietas, inovacijas ir įnešanti didžiausią indėlį į Europos valstybių ekonomikos gerovę. Jei Europos valstybės sudarys tinkamas sąlygas verslui atsigauti po krizės, atsigaus ir šalių ekonomikos“, - pažymėjo „Eurochambres“ gen. sekretorius.

- Su kokiomis didžiausiomis problemomis šiuo metu susiduria SVV bendrovės Europoje ir kaip joms sekasi tuos iššūkius įveikti?

- Pagrindiniai iššūkiai yra keturi – finansavimas, įėjimo į rinką galimybės, darbo jėgos kvailifikacija ir teisinis reguliavimas. SVV bendrovės ieško lėšų plėsti savo veiklą, tačiau bankų ir investicinių fondų keliamos sąlygos šiandien yra kur kas griežtesnės nei ikikriziniais metais. Nuo galimybių gauti paskolas verslo plėtrai, tiesiogiai priklauso SVV bendrovių ateitis. Europos rinka, nepaisant didžiulės pažangos, vis dar nėra vieninga. Atskirose šalyse egzistuoja per daug barjerų, trukdančių verslui lengvai pradėti ir plėsti veiklą skirtingose Europos šalyse. Nors visoje ES turime daugiau 25 mln. bedarbių, kvalifikuotos darbos jėgos trūkumas taip pat yra akivaizdus. Būtina suteikti žmonėms galimybę įgyti naujų kvalifikacijų. SVV bendrovės, be visa kito, yra apkrautos krūva biurokratinių prievolių. Verslininkai gaišta brangų laiką, pildydami daugybę beprasmių dokumentų. Šį laiką jie galėtų skirti tiesioginei verslo funkcijai – produktų gamybai ir paslaugų teikimui. Padėti verslui susidoroti su kylančiais iššūkiais – esminis mūsų organizacijos prioritetas. Jei sėkmingai juos įveiksime, Europos SVV bendrovės ne tik galės lengviau išlikti sunkiais laikais, bet ir klestės namų rinkoje ir visame pasaulyje.

- Krizės metu SVV bendrovių galimybės gauti banko paskolą verslo pradžiai ir plėtrai smarkiai sumenko, tačiau kylant ekonomikai skolinimosi sąlygos panašu vėl gerėja. Ar bankai ir investiciniai fondai jau pakankamai pravėrė duris SVV bendrovėms?

- Verslo finansavimas šiuo metu yra viena iš opiausių problemų Europoje, tačiau skirtingose šalyse ji pasireiškia nevienodu intensyvumu. SVV bendrovės negauna paskolų, nes negali pateikti bankui reikalingų garantijų. Todėl šią liepą ES vadovai sutarė diegti europinę verslo garantijų platformą, kurią patikėta įgyvendinti Europos investicijų bankui. Ką tai reiškia? Garantijas bankui už veiklą plėtoti siekiančias bendroves suteiks valstybė. Tai stipriai palengvintų SVV sąlygas plėtoti verslą. Nauja valstybinių garantijų platforma pirmiausiai bus išbandoma Italijoje ir Vengrijoje. Beveik neabejoju jos sėkme, tad, manau, kad ši praktika bus įgyvendinta ir kitose ES valstybėse, ypač tose, kur SVV finansavimas yra mažiausiai intensyvus.

- Kokios kitos iniciatyvos dar labiau pagerintų SVV sąlygas, o kartu ir augintų ekonomiką?

- Daugelio SVV bendrovių veiklą labai įtakoja viešojo sektoriaus atsiskaitymų trukmė. Šiuo metu atsiskaitymo trukmė ES šalyse varijuoja nuo kelių savaičių Skandinavijos šalyse iki pusės metų Italijoje. Siekiame, kad visose ES šalyse viešojo sektoriaus atsiskaitymai verslo bendroves pasiektų per ne ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. Tai stipriai palengvintų įmonių gyvenimą. Tačiau geri norai yra viena, o praktiškai juos įgyvendindami, susiduriame su kliūtimis. ES institucijos neturi pakankamai instrumentų, kurie priverstų šalis kuo skubiau įgyvendinti tokią iniciatyvą.

Verslininkų koziris – rytų rinkų išmanymas

- Manote, kad platesni ES institucijų įgaliojimai leistų efektyviau tvarkyti rinkos sąlygas visoje ES erdvėje?

- Manau, kad Europos Sąjunga nėra Jungtinės Amerikos Valstijos, esame visiškai skirtingas politinis ir ekonominis darinys. JAV svarbiausius sprendimus priima Vašingtonas, tuo tarpu Briuselio valdininkų rankose yra sukoncentruota kur kas mažiau galios nei atskirų valstybių institucijose. Angela Merkel ar Francois Hollande‘as galutiniams sprendimams turi kur kas didesnę įtaką nei Jose Manuelis Barroso ar Hermanas Van Rompuy. Atsakomybę už vienas ar kitas nesėkmes šalių politikai dažnai mėgsta nurašyti į ES intitucijų daržą. Tačiau ES visų pirma yra patys 28 valstybių vadovai. Kai kreipiatės į ES, visų pirmiausia problemą turite adresuoti savo ministrui pirmininkui ir jo vadovaujamai vyriausybei.

- Koks vaidmuo sudėtingoje Europos mozaikoje atitenka mažesnėms valstybėms, kaip Lietuvai?

- Esu įsitikinęs, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės yra nepakeičiamas tiltas tarp Vakarų ir Rytų Europos. Tą puikiai parodo ir jūsų sėkmingas pirmininkavimas šį pusmetį bei Vilniuje vykstantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Europos Sąjungos ir jos rytų kaimynių mentalitetas smarkiai skiriasi. Didžiausias skirtumas yra rinkos skaidrumas. Baltijos valstybės geriau nei bet kas kitas pažįsta rytų kaimynes ir gali bendrauti joms suprantama kalba. Supraskite mane teisingai: jūs galite būti ne vien komunikuoti padedančios tarpininkės. Jūsų verslininkai gali ir turi išnaudot galimybes investuoti ir kurti verslą rytų valstybių rinkose. Tai jūsų išskirtinis koziris.

- Ar stipriai Rytų partnerystės viršūnių susitikimo sėkmę įtakos prognozuojamas Ukrainos atsisakymas pasirašyti asociacijos su ES sutartį?

- Asociacijos sutartis visų pirmiausia yra verslo susitarimas. Žvelgiant tiek iš Ukrainos, tiek iš ES verslo pozicijų tai didelė nesėkmė. Verslas siekia geresnių sąlygų prekiauti ir bendradarbiauti. Apmaudu, tačiau šiuo atveju situaciją iškreipia ne tik geopolitiniai interesai, bet ir vis dar labai skirtingas požiūris į verslo vaidmenį, siekiant ekonomikos ir visuomenės gerovės. Situacija gali tapti dar dramatiškesnė, jei Ukraina strategiškai nusigręš nuo Europos Sąjungos. Žinoma, jie turi savo reikalavimų, nori milijardinės paskolos ir lengvų gyvenimo sąlygų tam tikroms savo industrijoms. Tačiau lengvatinės sąlygos ir ES dotacijos Ukrainos verslui, iškreiptų konkurencinę aplinką pačioje Europos Sąjungoje. Negalime sau leisti taip varžyti ES rinką ir grįžti ten, kur buvome prieš penkiasdešimt metų. Ukraina turi apsispręsti, ar keliaus ta pačia kryptimi kartu, kitaip bendradarbiavimas bus beprasmis.

"Eurochambres" - 1958 m. įkurta organizacija, apjungianti daugiau nei 20 mln. bendrovių visoje Europoje, iš kurių apie 93 proc. yra smulkaus ir vidutinio verslo atstovės. Organizacijos priklauso ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, vienijanti rūmus penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Organizacijai priklausanti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LVPPARA) turi bendradarbiavimo sutartis su visų Rytų partnerystės šalių prekybos ir pramonės rūmais. Penki Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai dirba su Rytų partnerystės šalių rūmais ir yra pasirašę 2 sutartis su Moldova, 19 sutarčių su Ukraina, 14 su Baltarusija. LVPPARA vienija rūmus penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose.

„East Invest“ projekte itin aktyviai dalyvavo ir prie konferencijos organizavimo Vilniuje prisidėjo Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"