TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

A. Sekmokas: „Gazprom“ keičia taktiką

2015 04 03 14:25
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ atsiėmus ieškinį prieš Lietuvą dėl trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo įgyvendinimo, galima daryti išvadą, kad bendrovė keičia taktiką Europoje ir ketina būti nebe tokia agresyvi, mano energetikos ekspertas ir buvęs ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak jo, tai reiškia, kad „Gazprom“ neprieštarauja dujų tiekimo ir perdavimo veiklų atskyrimui Europoje. „Gazprom“ keičia savo poziciją iš tokios labai kietos, tiesmukos į manevringesnę poziciją, bet nereikia manyti, kad jis atsisako savo interesų. Tiesiog veiksmų pobūdis, manau, pasikeis, bet tikslai (lieka) - išlikti tam tikru įtakos veiksniu Europoje, kaip pagrindiniu dujų tiekėju. Tiesiog tai bus bandoma daryti lankstesnėmis priemonėmis“, - BNS teigė A.Sekmokas.

Arvydas Sekmokas/LŽ archyvo nuotrauka

Jo manymu, ieškinio atsisakymas taip pat parodo, kad „Gazprom“ neprieštarauja trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimui Europoje. „Atsisakymas ieškinio, kad Lietuva padarė „Gazprom“ nuostolį, turi platesnį precedentą. Tai iš esmės reiškia, kad „Gazprom“ neprieštarauja trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui Europos šalyse. Pirmas pripažinimas, kad „Gazprom“ susitaiko su paketu, buvo pietų srauto („South Stream“ -BNS) atsisakymas, kadangi Europa laikėsi nuomonės, kad jam turi būti taikomos paketo nuostatos. O antra grandis - ieškinio atsisakymas“, - aiškino A.Sekmokas.

Anot jo, šis „Gazprom“ žingsnis tikriausiai neturės įtakos Lietuvos bylinėjimuisi dėl 1,5 mlrd. eurų permokos už dujas su „Gazprom“ Stokholmo arbitraže, tačiau tai sukuria palankesnį foną.

„Tai duoda šiaip jau tokį pozityvų foną „Gazprom“ pozicijoje, kad „Gazprom“ ieško tam tikro sutarimo. Tačiau tiesioginės įtakos arbitražui, aš nemanau, kad gali turėti. Tiesioginę įtaką arbitražui turėtų Europos Komisijos konkurencijos direktorato sprendimas, kad „Gazprom“ piktnaudžiavo savo padėtimi. Toks sprendimas nulemtų Stokholmo arbitražą Lietuvos naudai neabejotinai“, - teigė jis.

Jo nuomone, EK galėjo siekti, kad „Gazprom“ atsisakytų savo ieškinio prieš Lietuvą, todėl buvo pristabdytas Komisijos tyrimas dėl jo taikytų per didelių kainų Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse. „Galbūt tyrimas buvo pristabdytas, siekiant, kad „Gazprom“ atsisakytų savo pozicijos trečiojo paketo atžvilgiu - to negalima atmesti. Ir tame kontekste, matyt, tikėtis tokios aštrios šalių pozicijos arbitraže tikimybė yra mažesnė. Yra tikimybė, kad kažkuria dalimi Stokholmo arbitražas gali tenkinti Lietuvos ieškinį - toks dabar fonas. Tačiau arbitražo sprendimai nebūtinai priklauso nuo fono“, - BNS sakė A.Sekmokas.

Siekdamas sustabdyti arba užkirsti kelią „Gazprom“ iš dalies valdytos bendrovės „Lietuvos dujos“ pertvarkai, bylą prieš Lietuvą UNCITRAL Hagos arbitraže „Gazprom“ inicijavo 2012 metais, teigdamas, kad Lietuva pažeidė sutartį dėl investicijų skatinimo, atskirdama „Lietuvos dujų“ veiklas pagal ES reikalavimus.

„Gazprom“ pernai birželį pasitraukus iš „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcininkų, ginčas neteko prasmės. Lietuvos dujų sektoriaus pertvarka, kuriai „Gazprom“ labai priešinosi, galutinai baigta spalio pabaigoje, nuo bendrovės „Lietuvos dujos“ atskyrus dujų tiekimo veiklą ir įkūrus įmonę „Lietuvos dujų tiekimas“. 2013 metais nuo „Lietuvos dujų“ buvo atskirta dujų perdavimo įmonė „Amber Grid“.

Stokholmo arbitražas šiuo metu nagrinėja 1,5 mlrd. eurų vertės Vyriausybės ieškinį prieš „Gazprom“ dėl Lietuvai 2004-2012 metais taikytos per didelės dujų kainos.

J.Neverovičius: „Gazprom“ ieškinio atsiėmimas - paskata reformoms Latvijoje

Jaroslavas Neverovičius/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

„Gazprom“ pasitraukimas iš arbitražo dėl europinės dujų sektoriaus reformos rodo, kad šiuo keliu pasukusi Lietuva buvo teisi ir kad Latvijai reikia sekti Lietuvos pavyzdžiu, sako buvęs energetikos ministras, energetikos ekspertas Jaroslavas Neverovičius.

„Su šiuo žingsniu įvyko du dalykai. Pirmasis - tai pripažinta, kad nesėkmingai „Gazprom“ bandė įrodyti, jog Lietuva neturi teisės pasirinkti tokio griežčiausio atskyrimo modelio mūsų dujų sektoriuje, ir jie tą pripažino. Kitas aspektas, kuris šiuo momentu man atrodo dar svarbesnis, nes pirmas yra tiesiog pasitenkinimas tuo, kad mes teisūs, - daug svarbesnis ateičiai ir parodo mūsų kaimynams latviams, kad reikia daryti tą patį, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsirastų laisva dujų rinka“, - BNS sakė jis.

Pasak J.Neverovičiaus, šiuo metu Latvija, deja, yra silpniausia grandis, nes jos dujų sektoriuje reforma nevyksta.

„Nėra kažkokių labai aiškių indikacijų, kada ta reforma turėtų įvykti. Yra tik įsipareigojimas prieš Europos Sąjungą įvykdyti atskyrimą iki 2017 metų balandžio 1 dienos. Tai reiškia, kad Latvijos Vyriausybė turėtų pasiūlyti atskyrimo modelį, parlamentas - priimti įstatymus ir leisti akcininkams, tarp jų „Gazprom“, pasirinkti būdą, kaip išeiti iš tam tikrų veiklų. Tikiuosi, kad Lietuvos pavyzdys padrąsins Latviją, nes ir „Gazprom“ dabar pripažino, kad valstybė turi teisę vykdyti reformas pagal europinę teisę. Latvijos Vyriausybei tai turėtų būti įrodymas, kad ji turėtų išnaudoti visas galimybes kovoti dėl naudos vartotojams, bet ne monopolistui“, - BNS teigė J.Neverovičius.

Jo teigimu, Lietuva dar turės pakovoti, kad atgautų iš „Gazprom“ 1,5 mlrd. eurų - dėl tokios kompensacijos už per brangiai pirktas dujas 2004-2012 metais Lietuva kovoja Stokholmo arbitraže.

„Tai yra ginčas, kurio objektas yra permoka, ji jau įvykusi ir kurios pagrindas yra tai, kad pats „Gazprom“ buvo įsipareigojęs tiekti dujas konkurencinga kaina, net geriau nei konkurencinga kaina, kas, aišku, neįvyko. Toliau Vyriausybė turės kovoti, kad tą permoką atgautų“, - BNS sakė J.Neverovičius.

Lietuvai pernai rudenį baigus pertvarkyti dujų sektorių pagal ES trečiojo energetiko paketo reikalavimus ir „Gazprom“ galutinai pasitraukus iš Lietuvos dujų verslo, koncernas iš UNCITRAL arbitražo prie JTO atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą dėl šio paketo įgyvendinimo.

Bylą prieš Lietuvą „Gazprom“ inicijavo 2012 metais, teigdamas, kad Lietuva pažeidė sutartį dėl investicijų skatinimo, atskirdama „Lietuvos dujų“ veiklas pagal ES reikalavimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"