TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

A. Strumskis: Lietuvos proveržį lems naujoji karta

2014 12 22 6:00
Arvydas Strumskis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje subrendo tūkstančiai naujos kartos verslių žmonių, kuriems sekasi ir, tikėtina, ateityje seksis dar geriau. Jie ir lems šalies ateitį. Kokį kelia pasirinks nauja verslininkų karta: tiesiog gausins savo uždirbtus turtus ar dalysis jais su visuomene ir stiprins valstybę? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar suvoksime, kas mus, lietuvius, vienija.

Tradicijos ir istorijos svarbą Lietuvos verslui, o sykiu ir valstybei, interviu "Lietuvos žinioms" akcentavo Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris. Verslininkai mėgsta aimanuoti dėl nestabilios mokestinės aplinkos, politikų sprendimų, tačiau A. Strumskis apie tai nė neužsimena. Jis kalba apie proveržį, įvykusį Lietuvoje per pastaruosius keletą metų, besikuriančią jaunų verslininkų bendruomenę, kuri galėtų būti Lietuvą į priekį varančia jėga.

„Neturtingų žmonių tradicijos daugmaž vienodos. Kai nori valgyti, ieškai tik maisto. Kai tampi turtingas, reikšmingus sprendimus pradeda lemti tradicija, istorija ir religija“, – šnekėdamas apie verslo ir valstybės gerovę primena matematiko išsilavinimą turintis A. Strumskis.

– Kai kurie lietuviai nepakantūs dideliems pinigams, stambiam verslui. Turtas ir pinigai kai kam asocijuojasi su neteisėtu, nešvariu pralobimu. Tai atskleidė pernai atliktas TNS tyrimas. Jis parodė, kad vienintelis verslas, kurį lietuviai supranta ir gerbia, yra ūkininkavimas. Kaip manote, kodėl po 24 laisvos valstybės gyvavimo metų vis dar vyrauja toks požiūris?

– 24 metų nepriklausomos šalies istorija dar tik dėliojama, ir joje pasitaikė visko. Taip, yra verslų, kurie buvo pradėti neskaidriai, ir dabar paskui juos velkasi šioks toks negatyvus šleifas. Neigiamą nuomonę iš dalies skatina ir žmonių pavydas. Sutinku, Lietuvoje yra Tado Blindos garbintojų - tai mūsų istorijos dalis. Bet tokio požiūrio esama visur. Antai Jungtinė Karalystė irgi turi savo robinus hudus. Neigiamas požiūris į verslininkus, kurie neva tik kraunasi turtus, taigi yra blogiukai, ryškesnis mažose valstybėse.

Prisimenu vieną tyrimą. Taikant tam tikrą matematinį modelį siekta nustatyti, kas atsitiktų, jei visiems pasaulio gyventojams po lygiai būtų išdalytas visas žmonijos turtas. Tikrinant vieną hipotezę paaiškėjo, jog pakaktų 60 dienų, kad tas turtas grįžtų į ankstesnių šeimininkų rankas. Kaip atsiranda turtas? Jis sukaupiamas darbu ir taupymu. Jei trokšti turėti daugiau pinigų, privalai daugiau uždirbti ir mažiau išleisti. Bet kai kurie žmonės negali ir nenori taupyti. Yra vartotojai ir kūrėjai. Ir nei vieni mūsų, nei kiti nėra blogi ar geri - tiesiog tokie esame.

Tačiau viskas keičiasi, ir tai labai akivaizdu. Pastebiu vieną, mano požiūriu, įdomią detalę. Pastaruosius kelerius metus į verslininkų susitikimus nedaug kas ateina ryšėdami kaklaraištį. Atrodo, smulkmena, bet anksčiau visi buvo su kaklaraiščiais, o dabar - vis mažiau, ir rengiasi daugelis kukliau, laisviau. Verslininkas-administratorius, patogiai įsitaisęs odinėje kėdėje, keičiasi ir tampa kone hipsteriu su sportbačiais - verslininku, kuris kuria didelę pridėtinę vertę turinčius aukštųjų technologijų produktus.

– Pabandykime apibrėžti šią naują verslią kartą Lietuvoje – apie kokį žmonių skaičių šnekame?

– Pasitelkime paprastą pavyzdį. Neseniai vyko startuolių apdovanojimų renginys, kuriame dalyvavo 250 pradedančių įmonių. Kiekvienoje jų dirba vidutiniškai po 3 žmonės. Taigi kalbame apie maždaug 500 darbuotojų. Jeigu pridėsime juos supančią bendruomenę, skaičius padidės. Tarkime, vieno darbuotojo aplinką sudaro dar maždaug 11 asmenų. Jau suskaičiuosime apie 5,5 tūkst. žmonių, kurie kuria aukštųjų technologijų produktus, ir šis sektorius generuoja labai didelius pinigus. Tai reikšmingas skaičius - tiek ir tokių žmogiškųjų išteklių turi ne kiekviena politinė partija, o čia mes šnekame apie bendruomenę, kuriai nėra ribų. Jutiklinio ekrano (touch screen - angl.) kartos žmonės kitokie nei mes. Jie mažiau suvokia ribojimus, dirba beveik visose įmanomose teritorijose, vaikšto užsimaukšlinę gobtuvais, važinėja motoroleriais. Kai aš keliauju į užsienį, visada pasitikrinu, ar turiu pasą, o mano sūnus pirmiausia rūpinasi, ar jo mobiliajame įrenginyje įjungta klajūno (roaming) paslauga. Naujoji karta gerokai laisvesnė, kitaip mato pasaulį. Ji skaito tuos pačius žurnalus kaip ir bendraamžiai Silicio slėnyje. Tai akimirksniu esmę pagaunanti karta, plačiai reginti, gebanti greitai analizuoti.

– Manote, jog būtent šie žmones ir galėtų būti Lietuvos proveržio jėga?

– Kad ir kokias strategijas kurtume, turime suvokti - siekiant didelių poslinkių reikės didelių sąnaudų. Maži poslinkiai reiškia, jog tiesiog būtina išlaikyti pasirinktą kryptį. Tai nėra labai sunku. Tarkime, 2-3 proc. poslinkis nei matematiškai, nei žmogaus gyvenime nėra itin reikšmingas. Bet per ilgą laiką gauname fantastiškus rezultatus.

Nereikia kurti kažin kokių strateginių fantazijų rinkinių, planuoti didžiulių poslinkių. Į tokius planus gražu žiūrėti, bet naudos jie neduoda, o kai yra neįgyvendinami, ateina nusivylimas.

Kodėl startuolių bendruomenė, tie 2-3 proc. verslių žmonių, mano manymu, lems šalies technologinį proveržį? Prieš ketverius metus, kai pradėjome savo veiklą, startuolių judėjimas buvo egzotika. Šių metų apdovanojimuose jų jau dalyvavo daugiau kaip 200. Ir tai yra bendruomenė. Ne visi jie taps milijardieriais. Bet tie, kurie taps, bus visos mūsų šalies laimėjimas, nes šie žmonės tokie "keisti" - kai uždirba pinigų, skubiai juos investuoja į panašius į save. Taigi mes paleidome į gyvenimą startuolių bendruomenę, ir ji – mažais žingsneliais, mažais ištekliais - kuria aukštųjų technologijų projektus. Tai ir bus proveržis. Ne Seimas, kuris mažins ar didins mokesčius. Jie bus lyg tie bambukai, kurie pražysta po 20–40 metų.

– Kai verslininkus aplanko finansinė sėkmė, vieni toliau gausina savo turtus, kiti tais turtais dalijasi su visuomene, stiprina valstybę. Kaip, jūsų nuomone, elgsis nauja verslininkų karta?

– Tai tradicijų klausimas. Neturtingų žmonių tradicijos daugmaž vienodos. Kai nori valgyti, ieškai tik maisto. O kai tampi turtingas, reikšmingus sprendimus pradeda lemti tradicija, istorija ir religija. Nagrinėdami sėkmingų nacijų pavyzdžius pastebėtume kai kurias bendras tendencijas, būdingas ir JAV, kurioms jau per 200 metų, ir Izraelio valstybei, atsiradusiai tik 1948-aisiais.

Prieš porą metų per vieną iš metinių investuotojų susirinkimų Čikagoje kalbėjomės su kolega iš Izraelio. Paklausiau jo: „Paaiškink, kaip jūs nuo 1948 metų sukūrėte valstybę, su kuria visi skaitosi, o mes tūkstantį metų ją statome, bet lygis – ne tas?“ Kolega pasižiūrėjo į laikrodį, priminė, kad turime tik valandą, ir sutiko paaiškinti. „Pameni tą laikotarpį, kai žydai išėjo iš Egipto?“ – pradėjo pokalbį jis. Ir valandą pasakojo man savo valstybės istoriją. Juk šnekėjome ten apie paprastus verslo reikalus, o kolega išdėstė man savo valstybės kūrimo 2 tūkst. metų perspektyvą. Tokia jo mąstysena.

– Kas vienija lietuvius? Lietuvių kalba, balta mišrainė, „Žalgiris“? Kokios mūsų tradicijos? Juk net dėl Vyčio, kuris galėtų būti LDK regioną vienijantis simbolis, nesutariame.

– Mūsų tradicijos dar silpnos. Turime daryti paprastus sprendimus ir kurti tradicijas. Juk nebūtina dėl visko tartis ir viską populiarinti. Tradicija gali prasidėti net ir nuo tokio paprasto dalyko kaip rytinis vėliavos pakėlimas mokykloje. Arba tereikia suteikti 20 tūkst. litų paramą kokiai krepšinio komandai, kad ant jos aprangos būtų vaizduojamas Vytis. O tai ir yra mūsų valstybė. Tradicija kyla iš paprastų dalykų - pakabinkime mokyklose Vytį, išspausdinkime sąsiuvinius, ant kurių viršelių būtų Vytis. Tai paprasta. Ir nuo to reikia pradėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"