TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Abejonės išsiūbavo sparčiai augančių ekonomikų rinkas

2013 06 28 11:45
AFP/Scanpix nuotrauka

Per paskutiniąsias 3-4 savaites finansų rinkų dalyviai aktyviai mažino savo investicijas sparčiai augančiose pasaulio ekonomikose – išpardavimai apėmė tiek akcijų, fiksuoto pajamingumo, tiek ir valiutų rinkas.

Kai kurioms šalims, tokioms kaip Turkija, reikšmingą poveikį darė vidiniai veiksniai – besitęsiantys politiniai neramumai. Tačiau globaliame kontekste neabejotinai svarų poveikį tokiam masiniam poslinkiui investuotojų sentimentuose turėjo išaugusios abejonės dėl JAV ir Japonijos skatinančios pinigų politikos tęstinumo bei lūkesčiai dėl euro zonos ateities.

Sparčiai augančios Rytų ir Centrinės Europos, Vidurio Rytų ir Pietų Afrikos rinkos taip pat neišvengė didžiojo aktyvų išpardavimo vajaus poveikio. Didžiausios aukos – Turkijos lira ir Pietų Afrikos Respublikos randas. Akivaizdu, kad politiniai neramumai neigiamai atsiliepė Turkijos finansų rinkos tendencijoms. Tačiau kitas svarbus nelaimių kaltininkas buvo visuotinė baimė dėl griežtėsiančių pasaulinės pinigų politikos tendencijų.

Viskas Japonijos ir JAV rankose

Vertinant finansų rinkų dalyvių pateikiamas infliacijos prognozes, tampa aišku, kad per pastarąsias savaites Japonijos infliacijos lūkesčiai smuko drastiškai. Tokios tendencijos sukėlė investuotojų baimes, kad pagrindinis finansinis šalies ūkio skatinimas bus sustabdytas kur kas anksčiau nei tikimasi.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu investuotojai vis dar išliks optimistiškai nusiteikę dėl rizikingų aktyvų ateities. „Danske Bank“ analitikų teigimu, pasaulio ekonomikos augimo tikimybė išlieka pakankamai nedidelė. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad Japonijos centrinis bankas ir toliau lies pinigus į šalies ekonomiką, bandydamas pasiekti 2 proc. infliacijos ribą. Taip pat JAV centrinis bankas (FED) nesiryš drastiškais veiksmais nutraukti kiekybinio skatinimo programos, kol nepavyks įgyvendinti anksčiau nustatytos nedarbo mažinimo strategijos. Nors nuosmukio trumpuoju laikotarpiu prognozė ir išlieka, bet pagerėjusios pasaulio ekonomikos perspektyvos gali sužadinti investuotojų optimizmą ir dėl sparčiai augančių ekonomikų perspektyvos.

Lenkijoje džiaugsmo nedaug

Stabilus, tačiau pastebimas Lenkijos ekonomikos augimo lėtėjimas buvo stebimas jau 2012 m., šios tendencijos nusitęsė iki pirmojo 2013 m. ketvirčio – šalies ūkis išaugo tik 0,5 proc. Teigiamų prošvaisčių nesimato nei vartojimo, nei eksporto sektoriuose.

Kita vertus, švelnesnė Lenkijos centrinio banko pozicija turėtų įpūsti šiek tiek gyvybės šalies ekonomikai, tačiau 2013 m. prognozės išlieka gana niūrios. „Danske Bank“ analitikai sumažina šių metų BVP augimo prognozę iki 1,1 proc., 2014 m. tikintis jau stipresnio 2,1 proc. augimo. Tačiau tik 2015 m. bus galima išvysti pastebimesnį 2,9 proc. augimą.

Infliacija – ne problema

Pastaruosius šešis mėnesius infliacija Lenkijoje pastebimai sulėtėjo ir dabar yra gerokai žemiau 2,5 proc. ribos. Šių metų gegužę kainų lygis padidėjo vos 0,5 proc. ir, nepaisant sušvelnėjusios šalies centrinio banko pozicijos dėl ekonomikos augimo skatinimo, nesitikima, kad auganti infliacija artimiausiu metu taps problema. Atsižvelgiant į labai žemą vartojimo kainų lygį ir pakankamai silpną ekonomikos augimą, Lenkijos centrinis bankas turi nemažai erdvės tęsti pradėtą pinigų politikos švelninimą. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad per artimiausius 6-12 mėnesius šalies centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą iki 2 proc.

Zloto grėsmės ir perspektyvos

Lenkijos zlotą neigiamai paveikė ne tik nerimas dėl šalies ekonomikos perspektyvų, bet ir globalus rizikos apetito sumažėjimas. „Danske Bank“ analitikai toliau prognozuoja zloto silpnėjimo perspektyvą, paremtą lėtėjančio Lenkijos ūkio augimo tendencijomis. Nepaisant per artimiausius tris mėnesius laukiamo zloto susilpnėjimo, nėra jokios priežasties, kodėl būtų verta panikuoti ar atsisakyti aktyvių veiksmų Lenkijos valiutos rinkoje.

Euro zonos kontekste Lenkijos ekonomika atrodo gerai, stabilumo suteiks ir planai šiek tiek sugriežtinti fiskalinę politiką (biudžeto deficitas 2013 m. sumažės iki 2,8 proc. BVP, ir tik nestipriai iki 3,0 proc. BVP padidės 2014 m.) Vis dėlto didžiausia grėsme zloto vertei išlieka staigus Lenkijos ekonomikos nuosmukis ir tolimesnio pinigų politikos atpalaidavimo poreikis.

Rusija neišnaudoja ekonomikos augimo potencialo

Rusijos ekonomikos augimas pastebimai lėtėjo paskutiniuosius tris ketvirčius. Šiuo metu aukšta infliacija, prasti derliai žemės ūkyje ir mažas investicijų aktyvumas pristabdo BVP augimą. Tačiau „Danske Bank“ analitikai tikisi antrąjį 2013 m. pusmetį pagerėsiant visus šiuos faktorius, o Rusijos ekonomika išaugs iki 2,9 proc.

Namų ūkių vartojimo augimas yra pakankamai tvarus, o žemas nedarbo lygis palaiko stabilų atlyginimų augimą. Kol kas aukšta infliacija pristabdo vartojimo plėtrą, tačiau tikimasi, kad jau liepą infliacija pradės smukti. Be to, pirmąjį šių metų ketvirtį vartotojų pasitikėjimo indeksas pastebimai išaugo, suteikdamas palankių perspektyvų vartojimo sektoriui. Kita vertus, pramonės produkcijos apimčių augimas išlieka vangus, atspindėdamas žemą vidaus investicijų lygį. Statybų sektorius neišbrenda iš stagnacijos, o ilgalaikės gamybinių pajėgumų investicijos mažėja metai iš metų. Žemas vidaus investicijų lygis – viena iš pagrindinių rizikų ilgalaikio ekonomikos augimo perspektyvoms.

Vasarai pasibaigus – svarbių sprendimų metas

Rusijos vartotojų kainų indeksas 2013 m. gegužę išaugo 7,4 proc. Prognozuojant, kad šiemet Rusijos žemės ūkio sektoriui pavyks pasiekti bent jau vidutinio lygio derlių, o tai turėtų šiek tiek sumažinti spaudimą „maisto“ infliacijai, todėl prognozuojame, kad rugpjūtį infliacija sumažės iki 6,0 proc.

Šių metų birželio pradžioje Rusijos centrinis bankas nekoregavo bazinės palūkanų normos – ji išliko 8,25 proc. Tačiau įvertinus banko atstovų pasisakymus, korekcijų galima tikėtis antroje 2013 m. pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad liepą ir rugpjūtį laukiamas infliacijos sumažėjimas, „Danske Bank“ analitikai prognozuoja centrinį banką 2013 m. spalį sumažinsiant bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais.

Rublis silpnės toliau

Rusijos rublis sužibėjo praėjusiais metais, atkovodamas 5 proc. savo vertės, lyginant su JAV doleriu, ir 2 proc. vertės euro atžvilgiu. Tačiau šie metai pateiks nemažai išbandymų. Pastarosios kelios savaitės pasižymėjo staigiu nacionalinės Rusijos valiutos vertės kritimu, tačiau tai nėra pabaiga, ir „Danske Bank“ analitikai prognozuoja rublį susilpnėsiant dar labiau vidutiniu laikotarpiu.

Naftos kaina kol kas išlieka pakankamai aukšta, tačiau atsižvelgiant į vis labiau augančią naftos pasiūlą ir gana niūrias globalios paklausos prognozes, bet koks juodojo aukso kainos sumažėjimas yra didžiulė grėsmė Rusijos ekonomikai. Be to, kaip buvo galima pastebėti pastarąsias kelias savaites, stiprūs pasaulinio masto rizikos mažinimo sentimentai gana stipriai smogė Rusijos rinkai. Tai rodo, kad šios ekonomikos pažeidžiamumo lygis yra aukštas ir priklauso ne tik nuo energetinių žaliavų svyravimų, bet ir nuo globalių sentimentų pokyčių.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"