TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Achema" investavo Belgijos uoste

2006 10 13 0:00
"Achemos" terminalas Gento uostui padės patraukti Baltijos šalių verslininkų dėmesį. Autorės nuotrauka

Trąšų ir chemijos produktų gamintoja "Achema" Belgijos Gento uoste atidarė skystųjų trąšų terminalą, į kurį su partneriais investavo daugiau kaip 3 mln. eurų

Praėjusiais metais "Achema" kartu su partneriais vokiečiais pastatė skystųjų trąšų terminalą Liubeko uoste, šiemet vasarą - Belgijoje. "Achemos" komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas terminalo Belgijoje poreikį aiškina besiplečiančiomis pardavimo rinkomis. Jo teigimu, gabenti į Gentą populiarias Europoje karbamido amonio salietros (KAS) trąšas bendrovė iki šiol negalėjo dėl talpyklų trūkumo, nes esamas nuomoja kitos dvi konkuruojančios užsieniečių kompanijos. Dairomasi ir į kitus žemės ūkio regionų uostus. Manoma, kad analogiška logistikos grandinė ateityje galėtų būti taikoma Jungtinėje Karalystėje.

Mažindama platinimo tarpininkų tinklą "Achema" prieš keletą metų Prancūzijoje įsteigė antrinę įmonę "Litfert". Jos veikla - prekyba trąšomis šiaurinėje Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje. Prieš metus "Litfert" ir belgų šeimos valdomas verslo holdingas "Molens Sint Martinas" sukūrė bendrą įmonę "Fertigent", kurioje "Achemai" priklauso 70 proc. akcinio kapitalo. Bendra įmonė per metus pastatė KAS terminalą tuščiame uosto sklype, prie belgų valdomo GTS ("Gent Transport & Storage") uosto komplekso.

Iškastas naujas kanalas buvo pagilintas iki 13,5 metro, kad į maždaug už 50 kilometrų nuo jūros esantį terminalą galėtų atplaukti didelės talpos jūriniai laivai.

Terminalą sudaro 30 tūkst. tonų talpos rezervuaras, vandens linija ir trąšų išpilstymo į sunkvežimius stotis. Pasak "Fertigent" direktoriaus Andriaus Pikčiūno, terminalas labai modernus, neturintis nuolatinio personalo, nes visi procesai valdomi elektroniniu būdu iš Prancūzijos, biuro Renė mieste, esančio už 600 kilometrų. Atvykę į terminalą vairuotojai surenka kodus, pagal kuriuos dozuojamas trąšų koncentrato ir jį skiedžiančio vandens kiekis. Planuojama, kad KAS pardavimas pirmaisiais metais sieks 120-150 tūkst. tonų. Numatyta galimybė statyti ir antrąjį rezervuarą.

"Rinka - tai kibiras. Norint kai ką įpilti, reikia ką nors išpilti. Mūsų skaičiavimai leidžia prognozuoti, kad esame pajėgūs užkariauti iki 25 proc. Gento regiono skystųjų trąšų rinkos, nors konkurentų ir mūsų kainos skiriasi nežymiai", - sakė "Achemos" konsultantas, buvęs ilgametis įmonės komercijos direktorius Faustas Kriaučionis.

Gento uosto vykdomasis direktorius Eugeenas Van Craeyveltas pabrėžė, kad "Achema" - pirmoji verslo kregždė iš Baltijos šalių. "Gentas perkrauna 40 mln. tonų krovinių per metus. Ši lietuvių investicija - didžiausia pastarųjų metų užsienio investicija mūsų uoste. Tikiuosi, kad ji sudomins ir kitus Baltijos šalių verslininkus. Mes vertiname, kai investicijos skatina laivybą. "Fertigent" laukia puiki ateitis", - kalbėjo uosto vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"