TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Agroinovacijos - raktas į sveikesnį ir funkcionalesnį maistą

REKLAMA  •  2015 09 30 11:12
LŽ archyvo nuotrauka

5 proc. BVP – būtent tokią dalį bendrojo šalies produkto sukuria agroinovacijų ir maisto sektorius. Lietuva nuo seno garsėja savo žemės ūkio produktais, tačiau ir čia, kaip ir visur kitur, norint išlaikyti konkurencinį pranašumą, būtinos nuolatinės inovacijos.

Įžvalgomis ir mintimis, kaip deramai konkuruoti tarptautiniame maisto pramonės sektoriuje ir kokias naujoves mūsų pramonė kartu su mokslininkais gali pasiūlyti vartotojams, rugsėjo 25 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute dalinosi šalies mokslo, verslo ir valstybinių institucijų atstovai.

Agroinovacijos – prioritetinis sektorius

„Agroinovacijų ir maisto sektorius sukuria 11 proc. Lietuvos eksporto pajamų. Šioje ūkio šakoje veikia beveik 900 subjektų, kuriuose dirba daugiau nei 48 tūkst. žmonių. Todėl natūralu, kad Sumaniosios specializacijos programos kontekste tai – vienas neabejotinų prioritetų, siekiant stiprios, konkurencingos ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Sumaniosios specializacijos strategija – Europos Sąjungos fondų investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pagal ją numatytos reikšmingos investicijos į prioritetinius šalies ūkio sektorius, tarp kurių patenka ir agroinovacijos bei maisto technologijos.

Ateitis – funkcionalusis ir sveikesnis maistas

Anot Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus, profesoriaus Zenono Dabkevičiaus, artimiausiu metu pagrindiniai Lietuvos uždaviniai agroinovacijų ir maisto technologijų sektoriuje yra kurti sveikesnius funkcionaliuosiuos maisto produktus ir vartotojams išsamiai paaiškinti jų pranašumus. Taip pat būtina įteisinti Europoje galiojančius funkcionaliojo maisto produktų ir komponentų sveikatingumo žymenis.

„Daug kas klausia, kas tas funkcionalusis ir sveikasis maistas. Negi tai reiškia, kad iki šiol nesveikai valgėme? Sąvoka „funkcionalusis maistas“ šiuo atveju reiškia potencialiai sveikatinančius maisto produktus ar komponentus, kurie gali duoti naudos sveikatai be tradicinių maisto medžiagų. Pavyzdžiui, jei maisto produktą praturtinsime antioksidantų, kurie suriša laisvuosius radikalus ir lėtina senėjimą, tai jau bus funkcionalusis maistas. O vartodami „sveikesnio maisto“ sąvoką kalbame apie maistą, turintį mažiau kenksmingų medžiagų ar leidžiamų naudoti maisto priedų, kurie didesnėmis dozėmis gali kenkti mūsų organizmui“, – pasakoja prof. Z. Dabkevičius.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktoriaus Arūno Karlono teigimu, funkcionalusis ir sveikesnis maistas gali ženkliai pagerinti ne tik Lietuvos maisto pramonės situaciją, bet ir prisidėti prie pasaulinės maisto trūkumo problemos sprendimo.

„Agroinovacijų sričiai numatyta 13 proc. Ūkio ministerijos administruojamų ES fondų investicijų, skirtų Sumaniosios specializacijos strategijai įgyvendinti. Neabejoju, kad tai paskatins dar labiau sutelkti mokslo ir verslo pajėgas ir aktyviai rengti projektus, kurių rezultatu taps pažangūs ir rinkoje paklausūs produktai“, – svarsto Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas – būtinas

Verslo atstovai, jau dabar bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis ir mokslininkais, ne tik kuria novatoriškus maisto produktus, bet ir kitaip stiprina savo pozicijas tiek Lietuvos, tiek pasaulinėse rinkose.

„Bendradarbiaudami su mokslininkais dažniausiai dirbame inovatyvių maisto produktų kūrimo srityje. Štai, pavyzdžiui, vieno projekto metu bendradarbiaudami su mokslininkais sukūrėme vartotojų jau pamėgtą aktinidijų dražė su baltuoju šokoladu. Šiuose saldainiuose pavyko išsaugoti visą uogose esantį vitamino C kiekį. Tačiau noriu pabrėžti, kad su mokslininkais dirbame kurdami ne tik maisto produktus, tačiau ir pakuotes bei kitus dalykus“, – pasakoja UAB „Rūta“ atstovė Rūta Gilaitienė.

„Lietuvoje verslas yra palyginti inovatyvus ir stengiasi pateisinti augančius vartotojų lūkesčius. Todėl, vartotojams ieškant, reikalaujant, dažniau perkant sveikesnį, ekologišką, funkcionalųjį maistą, verslininkai stengiasi patenkinti šį poreikį. O sveikesnio ir funkcionaliojo maisto gamybos klausimų be mokslo pagalbos, be išsamių cheminės sudėties tyrimų vienas verslas išspręsti negali arba tai sektųsi labai sunkiai. Todėl šioje srityje mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra gana aktyvus ir perspektyvus“, – apie verslo ir mokslo sinergiją kalba Z. Dabkevičius.

Viena perspektyviausių sričių – biorafinavimas

Ieškantiems perspektyvių verslo sričių Kauno technologijos universiteto profesorius Rimantas Venskutonis turi gerų naujienų.

Jo teigimu, viena perspektyviausių funkcionaliojo maisto sričių – funkcionalieji komponentai. Joje Lietuvos mokslininkai ir verslininkai galėtų sėkmingai konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

„Vienu iš svarbiausių mūsų prioritetų turėtų tapti biorafinavimas. Jis leis efektyviai gaminti įvairius funkcionaliuosius maisto komponentus. Kad tai perspektyvu, liudija nuolatos auganti šių komponentų pasaulinė paklausa, kuri kasmet didėja po 10–15 proc.“, – pažymi R. Venskutonis.

Konferencijos dalyvių įsitikinimu, maisto technologijų ir agroinovacijų sektoriaus transformacija būtina ir neišvengiama, o ją lemia vis labiau augantis poreikis gaminti daugiau maisto produktų tausesniu būdu, materialinius ir žmogiškiuosius išteklius naudojant kuo efektyviau.

Akcentuota, kad įgyvendinant Sumaniosios specializacijos strategiją svarbu pradėti telkti ir skirtingų visuomeninių paslaugų įvairovę, vartotojams tiekti biologiškus, ekologiškus, išskirtinės kokybės sveikus ir saugius maisto produktus. Kalbėta ir apie tai, kad agroinovacijų bei maisto technologijų plėtra turės įtakos daugeliui kitų sričių, tokių kaip žemės išteklių bei atliekų valdymas, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, pakavimo technologijos ir kt.

Konferenciją organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), renginio globėja – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Konferencija organizuota įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"