TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Akcentas – saugi atominė energetika

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos/ Roberto Dačkaus nuotrauka

Suomijoje su oficialiu vizitu viešinti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto pabrėžė atominės saugos klausimus, pirmiausia – dėl Astrave statomos baltarusių atominės elektrinės (AE).

„Mes suinteresuoti atvirumu, kad būtų atlikta tarptautinių ekspertų nepriklausoma ekspertizė Baltarusijos AE“, – sakė D. Grybauskaitė. Suomijos patirtis, pasak Lietuvos vadovės, galėtų būti panaudota kaip spaudimo priemonė Baltarusijai dėl AE tarptautiniu mastu.

„Suomijos branduolinės saugos standartai yra labai aukšti, ir mes pasirengę Lietuvai suteikti visą reikalingą informaciją šiuo klausimu. Ji būtų naudinga, kai Lietuva yra susirūpinusi dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugumo“, – sakė Suomijos prezidentas.

Lietuva jau kuris laikas ragina aplinkines valstybes įsipareigoti riboti elektros pirkimą iš statomos pirmosios Baltarusijos atominės elektrinės. Tačiau Suomija ne kartą yra pareiškusi nepalaikanti tokios Lietuvos iniciatyvos. Kaip yra prasitarę Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, „suomiai dėl Astravo AE nedaugžodžiauja“.

Suomijai gali būti nepatogu boikotuoti Astravo AE dėl to, kad Baltarusijoje branduolinę jėgainę statanti Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ taip pat stato elektrinę ir pačioje Suomijoje.

Dvigubi standartai

Suomijoje šiuo metu veikia dvi atominės elektrinės. 2013 metais „Rosatom“ antrinė bendrovė „Rosatom Overseas“ ir Suomijos įmonė „Fennovoima“ pasirašė sutartį dėl trečios atominės elektrinės „Hanhikivi 1“ statybos. Pagal šį susitarimą, 1150 MW galios rusiškų reaktorių branduolinę jėgainę Piuhejokyje Suomijos šiaurės vakaruose planuojama pastatyti iki 2024 metų.

Dviejų šalių įmonės taip pat susitarė dėl 10 metų branduolinio kuro tiekimo su Rusijos kompanija „TVEL“. „Hanhikivi“ 1 atominės elektrinės Suomijoje statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metais. Bendra projekto vertė siektų iki 7 mlrd. eurų, iš jų 1,6 mlrd. investuotų „Fennovoima“, likusią dalį – „Rosatom“.

Beje, 34 proc. suomių įmonės „Fennovoima“ akcijų valdo pati „Rosatom“, o pagrindinis atominės elektrinės rangovas yra Rusijos įmonė „Titan 2“.

Žinoma, suomiai Rusijos koncernui kelia gerokai aukštesnius saugumo reikalavimus, negu Baltarusija. Pavyzdžiui, joje numatyta apsauga nuo galimo lėktuvo įsirėžimo į jėgainę, o Baltarusija iš viso neįvertina galimo sunkaus komercinio lėktuvo kritimo poveikio AE.

Supa Lietuvą nesaugiu žiedu

Rusija šalia Lietuvos stato dvi nesaugias atomines elektrinės. Rytų kaimynė planavo Kaliningrado srityje prie Nemuno iki 2017 metų pastatyti 2300 megavatų galios branduolinę jėgainę, kuri turėjo gaminti elektrą eksportui. Tačiau dėl lėšų trūkumo, ekonominio nepagrįstumo ir neišsprendžiamų techninių problemų ji „laikinai“ sustabdyta. Manoma, kad apsispręsti Kremliui padėjo ir tai, jog Lietuva atsisakė savo atominių planų po 2012 metų spalį įvykusio patariamojo referendumo, kuriame Japonijos koncerno „Hitachi“ parengtas AE projektas nesulaukė gyventojų paramos.

Tuo metu Baltarusijoje, 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuvos valdžios manymu, neužtikrina projekto saugumo. Vyriausybės nuomone, Baltarusija turi garantuoti, kad šios atominės elektrinės branduolinė sauga bus užtikrinta griežtai laikantis visų tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų bei rekomendacijų.

Baltarusijos padaryti pažeidimai yra pripažinti tarptautiniu lygiu, o AE projektas Astravo rajone plėtojamas labai skubiai. 2014 metais Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (Espo konvencija) Ministrų konferencija Ženevoje pripažino, jog Baltarusija AE projektą vysto pažeisdama konvencijos nuostatas.

Licencijos jėgainei išduodamos ir darbai vykdomi neužbaigus tokiam objektui būtino tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo ir nesuderinus jo su kaimyninėmis valstybėmis – pirmiausiai su Lietuva, nes įvykus didesnio masto incidentui, jo poveikis mūsų šalyje čia būtų didžiausias.

Pastaruoju metu jėgainėje įvyko keli rimti incidentai, o juos bandyta nuslėpti. Neseniai „Rosatom“ oficialiai paskelbė numatyta Astravo AE veiklos pradžia 2018 metais bus atidėta pusmečiui ar ilgesniam laikui.

Kaip jau rašė „LIetuvos žinios“, liepos mėnesį atliekant bandymus, iš 2–4 metrų aukščio krito pirmojo Astravo AE reaktoriaus korpusas. Baltarusijai po mėnesio paprašius korpusą pakeisti, „Rosatom“ sutiko tai padaryti. Rugpjūčio mėnesį jėgainės statybvietėje žuvo žmogus.

Astravo AE planuojama įrengti du reaktorius, kurių bendra galia 2400 megavatų. Pirmąjį planuota įjungti 2018 metais, antrasis turėtų pradėti veikti 2020 metais. Pigiausiai pasaulyje pastatyta atominė elektrinė 50 km nuo Vilniaus, rusų atomininkų tikinimu, turėtų dirbti 60–80 metų.

Lietuva siekia, kad nesaugioje Astravo AE pagaminta elektra nebūtų parduodama Europos Sąjungoje. Energetikos ministras R.Masiulis 2015 metais Baltijos šalių, Suomijos bei Lenkijos kolegoms išsiuntė laišką, kuriame ragino ieškoti būdų, kaip riboti elektros importą iš Baltarusijoje ir Karaliaučiuje statomų nesaugių jėgainių. Estija ir Latvija šią idėją palaikė, Lenkija teigė, kad iš nesaugių elektrinių elektra į rinką neturi patekti, o Suomija tokiai iniciatyvai nepritarė.

„Rosatom“ šiuo metu plėtoja atominių elektrinių projektus Irane, Turkijoje, Kinijoje, Indijoje, Bangladeše, Egipte, Joradinijoje, Argentinoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"