TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Akcijų birža nusiteikusi kilti

2012 03 16 6:30

Nusprendus laisvas lėšas investuoti į bendrovių akcijas, galima gauti gražaus pelno, kokį retai žada kuri nors kita investicija, bet galima ir patirti didžiulių nuostolių.

Patyrę investuotojai nepataria pulti į akcijų rinką prieš tai neapgalvojus tolesnių sprendimų, net jei netikėtai atsirado laisvesnių lėšų.

Pagundos investuoti į Lietuvos bendrovių akcijas dabar verčiasi per kraštus. Jas kaitina pranešimai apie rekordinius bankų pelnus, gautus 2011-aisiais ir įkandin paskleista Lietuvos banko informacija apie itin pelningą kitų vertybinių popierių biržoje registruotų bendrovių veiklą.

Aštuoniolika bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, pernai ketvirtą ketvirtį gavo 593,9 mln. litų grynojo pelno, t. y. 185 proc. daugiau nei 19 pelningai dirbusių bendrovių 2010-aisiais tuo pačiu laikotarpiu. Tiesa, pernai ketvirtą ketvirtį 13 bendrovių patyrė 153,6 mln. litų nuostolių - jie buvo 51 proc. didesni nei atitinkamą 2010 metų laikotarpį, kai nuostolingai dirbo 10 bendrovių.

Įkaitusias galvas turėjo atšaldyti savotiškas sukrėtimas šią savaitę, kai Ūkio bankas netikėtai pranešė paklojęs 50 mln. litų atidėjinių blogoms būsto paskoloms. Staiga nusmukus Ūkio banko akcijų kursui, ši žinia sukrėtė ne tik "Snorą" dar prisimenančius investuotojus, bet ir Vyriausybę, pareikalavusią Lietuvos banko paaiškinimo. Tik šios priežiūros institucijos vadovui apraminus, Ūkio banko vertybinių popierių kursas jau kitą dieną vėl pakilo iki ankstesnio lygio.

Akcijų biržoje ramybės nebūna. Čia retai kada kainos juda viena kryptimi. Per dieną tas pats investuotojas gali ir uždirbti, ir skaudžiai nudegti, o laimi tik tie, kurie pataiko arba laiku nusipirkti, arba laiku parduoti.

Geros naujienos

Vakar NASDAQ OMX vertybinių popierių biržoje Vilniuje labiausiai brango AB "Klaipėdos baldai" akcijos. Rinkos dalyviai tai neabejotinai sieja su pranešimu, kad nemažą akcijų paketą įsigijo su bendrove susijęs asmuo.

Tačiau tikrai gera naujiena rinkos dalyviai laiko pagaliau sulaukto oficialiojo AB "Snaigė" savininkų pasiūlymo supirkti smulkiųjų investuotojų akcijas. Kaip ir tikėtasi, jos bus superkamos po 54 eurocentus. "Rinkai tokia naujiena žada augimą. Mat "Snaigės" akcijos buvo aktyviai perkamos 2011 metų pabaigoje, kai jau buvo žinoma, kad savininkai privalės teikti oficialųjį pasiūlymą, o rinkos perspektyvos dar buvo abejotinos. Pasibaigus pasiūlymui, nemaža dalis gautų lėšų bus investuojama į kitų bendrovių akcijas", - LŽ pasakojo SEB banko vyresnysis makleris Arvydas Jacikevičius.

Panašus "Sanito" atvejis, anot jo, biržos nesuaktyvino, nes didžiąją šios bendrovės akcijų dalį buvo nupirkę užsienio investuotojai. Pasinaudoję oficialiuoju pasiūlymu, jie gautas lėšas investavo didesnėse rinkose.

A.Jacikevičiaus nuomone, dabar vietos investuotojams patraukliausios yra bendrovės, skelbiančios gerus 2011 metų veiklos rezultatus, ypač tos, kurių akcijos yra likvidžios (lengvai parduodamos). Aktyviai prekiaujama bankų akcijomis. Visada daug dėmesio sulaukia AB "Apranga", kuri "investuotojus dažnai palepina geromis naujienomis". Niekada neužsiguli "Invaldos" akcijos, kad ir kokia būtų jų kaina. "Šios bendrovės akcijos į biržos prekybos pabaigą paprastai brangsta, ir tai investuotojus traukia", - dėstė makleris.

Šiemet, anot jo, Lietuvos akcijų rinką kelia sezono poveikis: didžioji dalis bendrovių jau pranešė apie gerus praėjusių metų rezultatus ir dabar laukiama akcininkų susirinkimų bei audituotų rezultatų. Nieko keista, kad populiarios įmonių, dažnai mokančių dividendus - TEO LT, "Lietuvos dujų", LESTO - akcijos.

Pasak A.Jacikevičiaus, kaip ir anksčiau, perspektyvios yra pieno bendrovių akcijos. Bet jas daugiau perka ilgalaikiai investuotojai, nes jų kursas ganėtinai stabilus, lėtai keičiasi, jos lengviau prognozuojamos, ir tokia perspektyva mažai vilioja rinkos spekuliantus (jie uždirba iš trumpalaikių kurso svyravimų).

"Jei nebus netikėtų sukrėtimų pasaulinėse vertybinių popierių rinkose, šie metai investuotojams Lietuvoje turėtų būti neblogi", - prognozavo A.Jacikevičius.

Laukia pastiprinimo

Marius Dubnikovas, Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas, irgi tikisi rinkos augimo, tačiau tik nuosaikaus.

"Rekordiniai Lietuvos bendrovių pelnai biržoje kol kas mažai atsispindi, nes prasiautusi krizė įtikino, kad maža Lietuvos rinka negali būti autonomiška, o Vakarų rinkose kol kas vyrauja tik nuosaikaus augimo nuotaikos. Lietuvos investuotojai pirma apsižvalgo, kas dedasi pasaulyje, ir tik tada atsargiai reaguoja", - konstatavo jis.

Kita rinką lėtinanti aplinkybė - stambesnio užsienio kapitalo nebuvimas. "Užsieniečiai Lietuvoje neranda likvidžių akcijų, į kurias iš karto galėtų investuoti 10-20 mln. litų", - aiškino M.Dubnikovas.

Su tuo susijusi ir kita problema. Nuo 2008-ųjų ir ypač 2011 metais sutrumpėjo biržos bendrovių sąrašas - pasitraukė AB "Lifosa", "Sanitas". Šių gerus veiklos rezultatus rodančių ir dėl to investuotojų mėgstamų bendrovių pasitraukimas - tai jų perpirkimo pasekmė, o naujų bendrovių į biržą neatėjo.

M.Dubnikovo nuomone, padėtį galėtų pataisyti Vyriausybė, jei nuspręstų didesne apimtimi biržoje kotiruoti valstybei priklausančių energetikos bendrovių akcijas. Dabar kylančia žvaigžde Lietuvos biržoje makleris vadina AB "Klaipėdos nafta", kuriai pavesta koordinuoti suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą. Bet savo dalį biržoje esą galėtų padidinti ir, pavyzdžiui, LESTO.

Kitas investuotojams patrauklus sektorius, anot jo, galėtų būti valstybinės transporto bendrovės - AB "Lietuvos geležinkeliai", Valstybinio tarptautinio Klaipėdos uosto direkcija, kurių visos akcijos priklauso valstybei.

"Vyriausybė, nusprendusi iki 30 proc. šių bendrovių akcijų parduoti biržoje, laimėtų viešumą ir skaidrumą, nes biržos bendrovės kas ketvirtį privalo viešai atsiskaityti akcininkams, pranešti apie esminis įvykius, kurie daro įtaką bendrovės veiklai, - aiškino M.Dubnikovas ir pridūrė: - Investuotojų pinigai už nupirktas akcijas papildytų nacionalinį biudžetą, o bendrovių valdymas būtų išlaikytas valstybės rankose. Maža to, valstybinės bendrovės jau veiktų pagal aukštesnius standartus nei iki šiol. Juk kai atsiranda tūkstantis akcininkų, kiekvienas, atsivertęs ataskaitą, galėtų vertinti, pateikti vertingų pastabų, idėjų, pasiūlymų, kaip gerinti bendrovės valdymą ir veiklą. Tai kartu atkreiptų ir visuomenės dėmesį."

Martynas Čerkauskas, susisiekimo ministro patarėjas, LŽ tvirtino, kad ministerijos vadovybė visiškai pritaria tokiam pasiūlymui ir seniai puoselėja panašias idėjas, bet kol kas nemato galimybių jas įgyvendinti.

"Buvo siūloma biržoje kotiruoti ir dalį Lietuvos pašto, ir minėtų bendrovių akcijų, tačiau reikia, kad tam pritartų Seimas, o Seimo nariai dėl to nė į kalbas nesileidžia - ir šią savaitę atmetė ne pirmą kartą teiktą pasiūlymą VĮ Vilniaus tarptautinis oro uostas reorganizuoti į akcinę bendrovę", - kalbėjo patarėjas.

Pradinuko gidas

Galimybė uždirbti solidžią sumą per trumpą laiką visada žavi. Akcijos tokią galimybę suteikia, tačiau grasina ir skaudžiai nudegti. Pasak M.Dubnikovo, pasiryžus investuoti į bendrovių akcijas, reikia stengtis nedaryti bent elementarių pradedančiam investuotojui būdingų klaidų.

"Du didžiausi investuotojo priešai - per didelė euforija ir per didelė panika. Dėl jų nepatyrę investuotojai patiria milžiniškų nuostolių", - pabrėžė makleris. Pakilimo metu, užsitęsus akcijų kainų augimui, apimti euforijos žmonės perka akcijas netgi už skolintas lėšas. Kai viltys greitai praturtėti nepasiteisina, grąžinti paskolas kainuoja gerokai brangiau, nes staiga kritus akcijų kainai patiriama ne tik nuostolių dėl nuvertėjimo, bet ir reikia grąžinti pasiskolintą sumą su ganėtinai didelėmis palūkanomis.

Į per didelį pesimizmą investuotojai buvo puolę 2009 metų pradžioje, kai praktiškai visi rinką jau buvo nurašę ir skubėjo išparduoti savo akcijų likučius.

Pasak M.Dubnikovo, neramiais laikais labai didelę riziką prisiima rinkos spekuliantai (investuotojai, perkantys akcijas trumpam laikotarpiui, kad galėtų parduoti pakilus kainai), tačiau nepatyrusiems investuotojams patariama investuoti ilgesniam laikui, bent metams, ir nuolat domėtis bendrovės, kurios akcijų yra nusipirkę, veikla. "Žaliems" patartina pirmiausia investuoti į bendroves, kurios moka dividendus. Tokios akcijos yra gerokai stabilesnės, jų akcijų pokyčiai nėra dideli, o jų mokami dividendai yra aukšti, ir tuo Lietuva maloniai skiriasi nuo Vakarų Europos. Pavyzdžiui, TEO LT šiemet ketina mokėti 8 proc. dividendus. Akcininkus dividendais dažnai pradžiugina ir energetikos kompanijos.

Kita pradedančio investuotojo problema - nedrausmingumas. Mat dar prieš darant galutinį sprendimą būtina numatyti, kokiomis sąlygomis akcijas reikėtų parduoti, t. y. kiek jos turėtų pabrangti arba atpigti, kad investuotojas nuspręstų jas parduoti. "Dažnai įsiveliama į beprasmes viltis. Pavyzdžiui, idėjai nepasiteisinus ir akcijoms nukritus iki numatytos ribos, investuotojas akcijas laiko toliau ir dėl to patiria dar didesnių nuostolių dėl tolesnio akcijų nuvertėjimo, nes akcijų augimo galima ir nesulaukti. Investuotojų pasaulyje atsisakymas pingančių akcijų joms pasiekus numatytą žemutinę ribą yra laikomas gero tono ženklu ir sėkmingo investuotojo požymiu", - teigė makleris.

Akcijoms rinkoje pabrangus 10-20 proc., pelnas lyg ir yra, bet kol jos neparduotos, tai dar ne pelnas. Vadinasi, reikia arba skubiai parduoti, arba tikėtis, kad dar brangs, bet viltys dažniausiai žlunga. "Investuotojai tarsi įsimyli pasirinktą bendrovę ir vis išgyvena jos akcijų šuolius ir kritimus, nors per tą laiką galėjo gautą pelną pasiimti ir sėkmingai investuoti į kitų bendrovių akcijas. Galų gale neretai laukia dėsninga pabaiga: akcijos parduodamos gavus mažą pelną arba netgi patyrus nuostolių, - aiškino M..Dubnikovas. - Tokios istorijos ypač dažnos buvo 2007 ir 2008 metais, kai prasidėjo nemalonumai rinkose. Tada tikrai daug investuotojų buvo "įsimylėję" ir adekvačiai nereagavo."

Pradedančiam investuotojui jis pirmiausia patartų pasikonsultuoti su patyrusiu makleriu, juolab kad Lietuvoje šios paslaugos iš esmės nekainuoja.

Į klausimą, ar dabar geras metas pradėti investuoti akcijų rinkoje, makleris atsakė: "Geras laikas buvo prieš 10 metų ir dabar. Mat ilguoju laikotarpiu akcijos vis tiek pabrangsta, o "dabar" - tai bet kuri diena, nes akcijų rinka niekada nejuda viena kryptimi. Svarbiausia niekada neiti į šią rinką su skolintais pinigais, nes didžiausią pelną duoda rizikingiausios investicijos. Investuojant į akcijas, gresia ir didžiuliai nuostoliai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"