TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Akcijų rinkoje - krizių metai

2008 08 18 0:00
Dauguma investuotojų perka, kai brangu, ir parduoda, kai pigu.
LŽ archyvo nuotrauka

Prieš metus stipriai nukentėjusios akcijų rinkos vis dar neatsigauna. Traumos būta rimtos, nes ekspertai greito akcijų kilimo kol kas neprognozuoja.

Tarp investuotojų sklando kalbos, kad vertybinių popierių rinkos sunkmetį dar reikės išgyventi mažiausiai iki kitų metų vidurio.

Metinių dovanos.

Prieš metus prasidėjusi JAV antrarūšių kreditų rinkos griūtis, pasak nepriklausomų ekspertų klubo "Pinigų srautas" viceprezidento Audriaus Dzikevičiaus, buvo rimtų JAV ekonomikos problemų pradžia. Tai inspiravo ir nekilnojamojo turto rinkos sąstingį Europoje.

"Lėtėjant viso pasaulio ekonomikai prastėja ir bendrovių veiklos perspektyvos, jų galimybės gauti anksčiau prognozuotą pelną. Tokia situacija lėmė akcijų kainų mažėjimą, tad nemenka dalis investuotojų pasitraukė iš vertybinių popierių rinkos. Dėl to akcijų kainos krito dar labiau", - LŽ aiškino A.Dzikevičius.

Tuo metu smulkieji investuotojai, matydami gamybinio, prekybinio, finansinio tarpininkavimo bendrovių akcijų nuosmukį ir spartėjančią infliaciją, ieškojo kitų investavimo alternatyvų. "Tie, kurie nebijojo rizikuoti, kreipė investicijas į žaliavų rinkas ir su maisto gamyba susijusius sektorius (žemės ūkio, trąšų ir pan.). Tokiems investuotojams praėję metai leido gana daug uždirbti, tad natūralu, kad patyrę investuotojai šiuo metu "nusiima" pelną. Žaliavų kainų didėjimas netruks labai ilgai, todėl trumpalaikiams investuotojams dabar geras laikas trauktis iš žaliavų rinkų, ypač kai jau matyti naftos ir kai kurių metalų (platinos, cinko, nikelio, vario) kainų korekcija", - dabartines investavimo rinkų tendencijas dėstė ekspertas.

Pasaulio ekonomikos lėtėjimo nuotaikos, pasak jo, mažina žaliavų paklausą. Tai rodo ir Kinijos - vienos didžiausių žaliavų vartotojų -gamybos pajėgumo nuosmukis liepos mėnesį. "Tuo metu kita dalis investuotojų nukreipė savo investicijas į obligacijų rinkas ir čia laukia pirmųjų signalų, kai pasaulio ekonomika pradės atsigauti ir bus galima sugrįžti į akcijų rinkas", - sako A.Dzikevičius.

Dar ne dugnas?

Dabar, kai nukritusios tiek nekilnojamojo turto, tiek akcijų ir žaliavų kainos, atrodytų, pats palankiausias metas investuoti lėšas į pigesnius investicinius vienetus, tačiau stebint prekybą šiose srityse matyti, jog investuotojai vis dar tebėra pasyvūs.

A.Dzikevičius mano, kad šiuo metu geras laikas dairytis dėmesio vertų investicijų ir akcijų, ir nekilnojamojo turto rinkose, bet vis tiek mažai kas ryžtasi realiai ką nors pirkti.

"Kai ūkio augimo prognozės sparčiai prastėja, o infliacija pasiekė jau seniai regėtas aukštumas regione, turbūt nelengva tam ryžtis. Be to, nėra paskui ką sekti, nes aiškios krypties, kur juda investuotojai, nematyti. Būtina mąstyti kaip investuotojui, susirinkti kuo daugiau informacijos apie ekonomines perspektyvas regione, ūkio šakos, pasirinktos bendrovės, kurioje ji veikia, perspektyvas ir pačiam iš naujo įvertinti nustatytą įmonės vertę, palyginti ją su akcijos kaina biržoje ir priimti atitinkamą sprendimą. Tas pat tinka nekilnojamajam turtui. Jei kokio nors buto kaina nukrito, dar nereiškia, kad į jį verta investuoti. Reikia vertinti būsimas nuomos pajamas iš to būsto, su tuo susijusias išlaidas ir galimą tokio sandorio pelningumą", - kalbėjo ekspertas.

Deja, šiuo metu matyti kitokia tendencija - dauguma investuotojų perka, kai brangu, ir parduoda, kai pigu. "Tai bloga praktika, ir, beje, yra viena priežasčių, nuolat destabilizuojančių rinkas. Nesvarbu, akcijų, žaliavų ar nekilnojamojo turto. Todėl daugelio investuotojų pozicija - laukti. Bijoma, kad viskas dar prieš akis, kad tai nėra dugnas. O šiuo metu tikrai yra patrauklių pozicijų investuoti, tik reikia kvalifikuotai įvertinti riziką", - pažymėjo A.Dzikevičius. Pasak jo, ilgalaikiai investuotojai vadovaujasi taisykle - jei už lango lietus, vadinasi, greitai bus saulėta.

Spekuliantai nekalti

Nerijus Udrėnas, SEB banko vyriausiasis analitikas, LŽ sakė, kad JAV būsto paskolų ir vidaus rinkos sąstingis lėmė BVP, palūkanų normų, euro ir dolerio kurso bei akcijų kainų pokyčius, ir jie negali nedaryti įtakos kasdieniam mūsų šalies verslininkų ir paprastų žmonių gyvenimui.

"Dėl krizės JAV buvo sparčiai sumažintos palūkanų normos. Jei infliacija Europos Sąjungoje nustos didėti, palūkanų mažėjimo taip pat galima sulaukti. Tai sumažins skolintų pinigų kainą ir Lietuvos verslui. Tačiau ūkio lėtėjimas ES blogina Lietuvos eksporto galimybes į valstybes nares, verčia plėsti eksporto rinkas Rusijoje, Ukrainoje.

Tiesioginės žalos dėl akcijų krizės Lietuvoje patyrė santykinai nedaug šalies gyventojų, bet ekonomikos lėtėjimo pasekmes pajus daugiau žmonių ir įmonių", - aiškino ekspertas.

Pasak jo, dėl nestabilumo vertybinių popierių biržoje madinga kaltinti spekuliantus. Tai jie esą sukelia kainas, o dėl to nukenčia paprasti investuotojai bei ekonomika. "Pavyzdžiui, brangsta nafta, iš paskos - dujos, trąšų gamyba. Dėl to didėja maisto kainas ir kenčia daugelio gyventojų gerovė. Tačiau spekuliantai suteikia rinkoms likvidumą, ir jų poveikis, jeigu nėra fundamentalių priežasčių, būna trumpalaikis. Tai iliustruoja pavyzdys dėl naftos kainų: kai realiai pradėjo mažėti degalų suvartojimas JAV, ES, o besivystančios šalys apkarpė subsidijas degalams įsigyti, naftos spekuliantai nebepajėgė išlaikyti tolesnio naftos branginimo ir jos kaina gana sparčiai sumažėjo iki 120 JAV dolerių už barelį. Net ECB vadovas J.Trichet neseniai paragino nekaltinti be reikalo spekuliantų, o spręsti fundamentalias tokių svyravimų priežastis", - sakė N.Udrėnas.

Pesimizmas ima viršų

Tuo metu investuojantiems gyventojams, pasak eksperto, verta nepamiršti, jog tai ilgalaikis procesas. "Žmonija nuolat nori gyventi geriau, patogiau, įvairiau. Todėl įmonės priverstos kurti naujus produktus, paslaugas ir taip didinti sukuriamą vertę. Kai kurioms jų gali sunkiau sektis, kai kurios šalys gali patirti krizę, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu gerovė pasauliniu mastu gana sparčiai kyla ir tai atsispindės vertybinių popierių biržos indeksuose. Prieš krizę įmonių pelno prognozės atrodė rožinės, o dabar gal pesimizmas yra pernelyg didelis", - pažymėjo N.Udrėnas.

Jo teigimu, nuoseklus ir nuolat savo portfelį papildantis investuotojas ilgainiui daugiau laimės negu lošėjas, bandantis pralobti iš trumpalaikių rinkos svyravimų.

Kaip LŽ sakė Danske banko Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė, Lietuvos investuotojai nuo kitų pasaulio šalių investuotojų skiriasi tuo, kad mūsiškiai, pirmą kartą matydami tokio pobūdžio akcijų rinkų nuosmukį, sureagavo per daug pesimistiškai - pardavė ir vis dar parduoda akcijas pačiu netinkamiausiu laiku. Todėl buvo pridaryta klaidų, nors jų išvengti, anot pašnekovės, galima racionaliai vertinant pasaulinę akcijų rinkų praktiką.

"Artimiausiais mėnesiais situacija akcijų rinkoje priklausys nuo naftos kainų ir padėties finansų bei automobilių sektoriuje. O dabartinį štilį reikia tiesiog pralaukti", - pabrėžė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"