TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Akcininkai balsuos už SGD terminalą

2010 08 23 0:00
R.Masiulis: "Regioninis terminalas galbūt galėtų pretenduoti į europines lėšas, bet jei norime kuo greičiau jį pastatyti, turime elgtis kuo praktiškiau."
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvai nusprendus statyti suskystintų dujų terminalą (SGD), valstybės valdomai bendrovei "Klaipėdos nafta" skirtas tik informacijos centro, jos analizės ir veiksmų koordinatoriaus vaidmuo - lemiamus sprendimus priims Vyriausybė.

"Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas MASIULIS kalbėdamas su LŽ teigė, kad įmonės teritorija su SGD terminalu kol kas nesiejama. "Plėtojame projektą, bet nesame prisirišę prie savo teritorijos", - sakė jis.

- Šią savaitę numatytas bendrovės "Klaipėdos nafta" akcininkų susirinkimas. Jame Energetikos ministerija - pagrindinis akcininkas - balsuos už tai, kad įmonė pradėtų rengti SGD terminalo projektą. Ar tai bus ilgai lauktas startas?

- Akcininkų sprendimas reikš, kad projektas prasideda formaliai, nors faktiškai jis jau vyksta. Tai bus teisinis startas atlikti veiksmus SGD terminalo projektui plėtoti. Esame projekto vykdomoji įmonė, bet pats modelis, jo dydis, vieta, terminai paaiškės pradėjus projektą. Mūsų įmonėje jau antra savaitė dirba Kostas Grodbergas, SGD terminalo direktorius - kol kas tai tik tokia pareigybė, ne atskira bendrovė.

Atmes netinkamas vietas

- Energetikos ministerija yra užsiminusi, kad jau svarstyta 13 vietų, kur galėtų atsirasti SGD terminalas. Bet Klaipėdos savivaldybė teigia, kad miestas šiuose svarstymuose nedalyvauja, nors Lietuvoje visas statybas reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, o ne ministerijų sprendimai. Gal vieta SGD terminalui jau parinkta?

- Vietos parinkimas tebevyksta. Yra keletas studijų, kurias rengia keli konsultantai. Vienos netinka uostui, kitos - miestui, trečios - gamtosaugininkams. Jos atmetamos, kol liks 1-2, tinkančios visoms šalims. Viena tokių vietų - uoste, ties Kiaulės nugara. Bet apie tai kalbėti nenorėčiau.

- Ar yra nustatytas terminas, kada vieta turėtų būti parinkta?

- Tokio termino nėra, bet yra nustatytas galutinis 2-3 metų terminas, po kurio ministerija norėtų, kad SGD terminalas jau veiktų. Bet ir tai tik vizija.

"Klaipėdos naftoje" dabar koncentruojamos visos žinios. K.Grodbergas nagrinėja studijas, su konsultantais aiškinasi ir bando sudėlioti, kokios SGD terminalo statybos vietos įmanomos, kokios technologijos siūlomos. Tik atsirinkus variantus su jais galima eiti į savivaldybę, į Uosto direkciją, į Energetikos ministeriją, kalbėtis su kitomis uosto įmonėmis. Tuomet bus galima apsispręsti, kuri vieta tinkamiausia.

Konsultacijos - nemokamai

- Akcininkai įgalios Jus bendrovės vardu pasirašyti visus sandorius ir atlikti kitus būtinus SGD terminalo projektui veiksmus, kurių vertė neviršija penktadalio bendrovės įstatinio kapitalo. Tai reiškia, kad be valdybos Jūs galite sudaryti sutartis už maždaug 68 mln. litų. Ar jau skaičiavote, kiek kainuos konsultantų paslaugos, jūrinės geologinės studijos, poveikio aplinkai vertinimas ir kiti dalykai iki statybų?

- Kol kas įmonė nėra sudariusi sutarčių dėl šio projekto. Ministerija taip pat nefinansavo studijų. Jas atlieka tos organizacijos, kurios nori vienaip ar kitaip dalyvauti projekte, todėl rodo, ką išmano. Ne visi dirba nemokamai. Pavyzdžiui, amerikiečių studiją finansavo jų šalies vyriausybė. Bet dauguma konsultantų dirba savo iniciatyva, tikėdamiesi ir toliau dalyvauti projekte. Kai kurios kompanijos kartu siūlys ir savo tiekiamas technologijas. Interesantų labai daug, matome skirtingus vaizdus ir galime visapusiškai įvertinti turimą informaciją. Tokį projektą vykdant reikia viską labai kruopščiai išanalizuoti.

- Energetikos ministras Arvydas Sekmokas paskelbė, kad Lietuva planuoja įsigyti tanklaivį su dujinimo įrenginiu (angl. - FSRU - Floating Storage and Regasification Units) - esą tai pigesnis dujų terminalo variantas. Atrodo, kad orientuojamasi į jūrinių nuotolinių terminalų pavyzdžius ir "Klaipėdos naftos" teritoriją.

- "Klaipėdos naftos" teritorija su SGD terminalu kol kas nesiejama. Plėtojame projektą, bet nesame prisirišę prie savo teritorijos. O laivas - viena labiausiai tikėtinų pasirinkti technologijų, tai variantas, kurį atidžiai nagrinėjame.

Analizuojama užsienio praktika

- Dujovežiai statomi Azijos laivų statyklose, užsakymai atliekami per dvejus metus ir ilgiau. Ar svarstėte, kur pirkti tokį laivą?

- Įsigyti laivą su dujinimo įrenginiu galima ir nenaują, padėvėtą, tokį nupirkti būtų greičiau. Turėtume įvertinti, kas labiau ekonomiškai apsimoka. Kol kas nesiderame su jokio laivo savininku. Bet tokių laivų pasaulyje yra nedaug, apie 200. Kol neapsisprendę dėl terminalo varianto, užklausimų, ar kas laivą parduotų, nesiuntėme.

- Bet dabar, atrodo, SGD terminalų statybos bumas.

- Tikrai ne. Pasaulio dujų rinka labai sukrėsta. Kai amerikiečiai prieš keletą metų atrado skalūnines dujas, atsisakė suskystintų gamtinių dujų, jų pirkimo, paklausa ir kainos krito. Jų pasiūla dabar didelė. Bet kas bus ateityje, nežinome.

- Kokių užsienio šalių SGD terminalų projektais domitės?

- Man teko lankytis SGD terminale, veikiančiame tarp Genujos ir Livorno nuo 1967 metų. Ten yra ne plaukiojantis terminalas su krantinėmis, prie kurių švartuojasi iki 75 tūkst. kubinių metrų talpos laivai. Gylis prie krantinių - 10 metrų. Terminalo pajėgumas - 3,5 mlrd. kubinių metrų. Tai atitiktų Lietuvos poreikius. Ir vizualiai jis panašus į "Klaipėdos naftos" terminalą, labai kompaktiškas. Aš net pagalvojau, kad jeigu jį perkeltume į laisvą mūsų teritoriją, jis tikrai tilptų. Mane šis vizitas Italijoje labai nuramino.

- Italijoje naują nuotolinį jūrinį terminalo projektą (laivas bus statomas apie 20 km nuo kranto) numatoma įgyvendinti 2011-aisiais, praėjus 7 metams nuo sprendimo priėmimo. Ar būtų įmanoma Lietuvoje jūrinį terminalo variantą pastatyti greičiau?

- Žinau, kad italai projektuoja keletą SGD terminalų, bet apie juos negalėčiau nieko pasakyti.

Terminalas - Lietuvos poreikiams

- Spaudoje buvo pranešimų, kad Baltarusija taip pat norėtų importuoti dujas per Klaipėdą. Jos poreikiai kur kas didesni nei Lietuvos. Ar svarstomi Klaipėdos SGD terminalo dydžio variantai?

- Tame projekte, kurį plėtojame, vertinami tik Lietuvos poreikiai. Tačiau, aišku, kalbėsimės ir su baltarusiais, ir su latviais bei estais. Regioninis terminalas galbūt galėtų pretenduoti į europines lėšas. Kita vertus, jei norime kuo greičiau jį pastatyti, turime elgtis kuo praktiškiau.

- Internete paskelbta daug informacijos apie SGD terminalų projektus, analizuojamos kainos. Pavyzdžiui, naujas Italijos projektas, be laivo, vertinamas apie 400 mln. eurų, Ispanijos - 563 mln. JAV dolerių. Ar tiek lėšų "Klaipėdos nafta" įstengtų pasiskolinti, jeigu neatsirastų privačių investuotojų?

- Kol nežinome, koks terminalo variantas bus pasirinktas, negalime atsakyti, kiek jam reikės pinigų. Be abejo, projekte turėtų būti daugiau dalyvių, bet dar svarstoma, kas. Taip pat nežinoma, ar jame dalyvaus "Klaipėdos nafta", ar valstybė.

- Naujas statybų etapas smulkiesiems akcininkams gali būti žinia, kad įmonė nebemokės dividendų, kaip buvo terminalo rekonstrukcijos laikotarpiu. Kaip gali pasikeisti nuo 2011 metų įmonės finansiniai prioritetai?

- Dar anksti atsakyti. Po akcininkų susirinkimo tik pradėsime projektą. Pinigų srautai įmonėje yra geri, poreikio skolintis planuojamiems projektams nėra.

- Po pirmojo ketvirčio įmonės sąskaitose buvo 34 mln. litų, o kiek sukaupta per pusmetį?

- Tikslių sumų skelbti negaliu, per anksti, bet atsakysiu, kad situacija dar labiau pagerėjusi.

Derybos dėl lygybės

- Išplatinote pranešimą, kad Baltarusijai skirta nafta iš Venesuelos pasieks Klaipėdą rugpjūčio pabaigoje - bandomoji 80 tūkst. tonų partija. O Ukraina skelbia, kad pagrindinis Baltarusijos tiekimo kontraktas sudarytas įvežti naftą per Odesos uostą: šiemet - 1,52 mln. tonų, kitąmet - 4 mln. tonų. Iki Mozyrio gamyklos gali būti pratęstas naftotiekis Odesa-Brodai, tuomet baltarusiai iš Venesuelos importuotų 10 mln. tonų naftos. Ją kaimynai bando įsivežti ir per Taliną. Kokie yra Klaipėdos uosto pranašumai, kad logistikos schemoje dalis Baltarusijos naftos importo tektų ir Klaipėdai? Koks naftos kiekis galėtų atpirkti reikalingas investicijas?

- Kai pamatysime, kaip ta nafta teka, kuriuos technologinius procesus reikia koreguoti, tuomet ir skaičiuosime. Šiai bandomajai partijai suteiktas išskirtinis tarifas, bet jis ekonomiškas. Įmonė ligi šiol nėra pylusi naftos į geležinkelio cisternas. Įtariame, kad gali sklisti jos kvapas. Bandomoji naftos partija reikalinga įrodyti partneriams baltarusiams, kad galime su jais dirbti. Jie siūlė iškart pradėti krauti daugiau naftos, bet net galėdami prarasti nemažai pinigų norime iš pradžių įsitikinti, ar viskas bus gerai, nustatyti poveikį aplinkai ir naftos kvapo sklidimo arealą. Bendras Baltarusijos tiekėjų šiemet eksportuojamas produkcijos kiekis sumažėjęs nežymiai.

- Paskelbėte apie nutrauktą kontraktą su UAB "Naftos grupė" dėl išskirtinių jos sąlygų eksportuoti vakuuminį gazolį. Ar po to šis klientas pasiliko įmonėje, ar jau atsirado naujų, gabenančių šį naftos produktą bendrovių?

- Kol kas teisininkai dar dirba su šia sutartimi, ji formaliai nenutraukta, todėl ir kitų klientų negalime priimti. Bet norinčiųjų gazolį krauti yra nemažai. Manome, kad sutartis su "Naftos grupe" neatitinka Konkurencijos įstatymo ir ją ginčijame.

- Ar Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos produkcija eksportuojama pagal sutartis, ar yra sutrikimų? Jos savininkė kompanija "PKN Orlen" vis grasina produktus gabenti per Latviją.

- Viskas vyksta pagal sutartis. Mažeikių gamyklos pardavimas neturėtų nieko keisti "Klaipėdos naftos" darbe. Bet dėl sunkios finansinės "PKN Orlen" padėties su ja dabar vykstančios derybos dėl šių metų ir ateities tarifų labai sunkios. Jie nori mokėti mažiau, spaudžia, grasina, kad išeis kitur. Bet tas tarifų skirtumas, dėl kurio lenkai derasi, jiems - nedideli pinigai, o mums, mažai įmonei, finansiškai reikšmingi. Derybos vyksta ne tik dėl tarifų, bet ir dėl kitų sutarties sąlygų. Norime jas keisti siekdami lygiateisiškumo pozicijų ir lankstumo galimybių renkantis klientus, kad nebūtų jokių diskriminacinių sąlygų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"