TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Akvatorijos teršalus iškuops

2012 09 10 8:02
Vidos Bortelienės nuotrauka /Klaipėdos uoste išvalius dokų duobes, pagerės verslo sąlygos ir Lietuvos laivininkų konkurencingumo galimybės.

Klaipėdos uostui po metų nebeliks paskutinės kliūties rinkoje vadintis ekologišku arba žaliuoju - pažangios technologijos leis išvalyti užterštą laivų dokų dumblą be žalos aplinkai.

Baltijos jūra vadinama viena labiausiai užterštų vietų pasaulyje, todėl tarptautinės institucijos kelia griežtų reikalavimų dėl laivybos ir uostų veiklos. Europos Sąjungos fondai dosniai dalija pinigus įvairiems nuotekų valymo ir teršalų šalinimo projektams, tačiau Klaipėdos uosto grunto valymo aikštelei įrengti pinigų pritraukti nepavyko.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, labai blogai, kad nesugebėta panaudoti 1999 metais Pasaulio banko uosto rekonstrukcijai skirtos paskolos lėšų dalies - aikštelei  numatytų 26 mln. litų. Gerinti uosto būklę vis tiek privalome. Šiuo metu skirti lėšų iš uosto biudžeto ekologiniams tikslams skatina ekonominės priežastys - stipriausia Baltijos regione AB Vakarų laivų gamykla dėl kelių metrų dumblo dokų duobėse priversta riboti veiklos galimybes, nes negali statyti ir remontuoti didelės grimzlės laivų.  

Ekologinė epopėja

Dokų duobes didžiausia uosto piktžaizde ekologai vadina nuo tada, kai tik buvo pradėta ruoštis pirmajam Klaipėdos uosto modernizavimo etapui. Tačiau tuo metu KVJUD atliktos studijos ir tyrimai, kurie kainavo ne vieną milijoną litų, nepadėjo iš uosto akvatorijos iškelti nė kaušo dumblo. Dėl ne visai aiškios ekologijos sampratos, gerklingų valdininkų ginčų ir nepasitikėjimo vieni kitais per 10 metų nepavyko atrasti visiems priimtinos vietos. O vėliau, nepanaudojus paskolos lėšų, išseko vidiniai finansiniai ištekliai, keitėsi prioritetai, investicijos objektui keliaudavo iš vienų metų sąmatos į kitus. Įtakos turėjo ir požiūris į laivų remonto bei statybos verslą - keičiantis įmonių savininkams jų perspektyva daug kam kėlė abejonių. Vakarų laivų gamyklos vadovybė, ko gero, galėtų išleisti kelių tomų knygą su prašymais įvairioms institucijoms išgilinti dokų duobes ir su gautais viltingais atsakymais.

Prieš dešimtmetį grunto valymo projektą rengusios Belgijos įmonės "Ecorem" ir "Ecolas" naudojosi Lietuvos mokslo įstaigų rekomendacijomis ir analizavo 5 vietas. Prioritetas buvo suteiktas Smeltės pusiasalyje esančiai apleistai valčių prieplaukai, bet toji teritorija tuomet priklausė savivaldybei, pastatui parduoti rengtas aukcionas. Procesą pavyko sustabdyti ir šis plotas buvo priskirtas uosto rezervinei teritorijai. Biurokratinės procedūros truko kelerius metus.

Vadinamoji valčių prieplauka užteršto grunto aikštelei pasirinkta ir dabar, parengus naują projektą. Tik tada buvo siūloma atvirą gruntą kasti, kaupti ir gabenti baržomis, o dabar bus taikomos pažangesnės technologijos: dumblas bus siurbiamas po vandeniu ir į krantą keliaus vamzdynais, pilamas bus į specialius geosintetinius konteinerius, maišomas su kitomis medžiagomis, kad teršalai neištekėtų, ir nusunkiamas. Ten pat jis bus naudojamas plečiant uostą ir pratęsiant  krantinių liniją.

Pagerės verslo sąlygos

KVJUD infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė pažymi, kad iš trijų rangovų konkurso dalyvių latvių kompanija BGS pasiūlė mažiausią - 22 mln. litų - kainą. Su ja pasirašyta sutartis numato, kad dviem etapais vykdomi darbai nuo aikštelės statybos pradžios truks metus. Šiuo metu rangovas atlieka leidimų ir derinimų procedūras, kurios gali užsitęsti iki lapkričio pabaigos. Iš viso numatoma iškasti apie 200 tūkst. kub. m užteršto grunto, tačiau tikslus kiekis paaiškės atliekant darbus.

Pasak R.Mušeckienės, dumblas bus siurbiamas trijose dokų vietose: prie AB "Klaipėdos laivų remontas", AB Vakarų Baltijos laivų statyklos ir Vakarų laivų gamyklos krantinių. Numatoma, kad bus pradėta nuo pastarosios, tiesiant vamzdyną Malkų įlankos dugnu ir sausuma po geležinkeliais.

"Technologija leis valyti sąnašas iš dokų duobių nestabdant įmonių veiklos ir nepatraukus dokų. Iš tolimiausios vietos iki aikštelės vamzdynas drieksis 8 kilometrus. Siekiama, kad dumblo transportavimas kuo mažiau terštų aplinką. Jo tvarkymo technologija visiškai nekenksminga gamtai. Sukrautas į geosintetinius konteinerius gruntas turi išbūti vieną šaldymo ciklą, tai yra - išgulėti per žiemą. Nusunktas vanduo, atlikus kontrolinius tyrimus ir atitinkantis visus nustatytus reikalavimus, grįš į marias, geosintetiniai konteineriai bus išardomi, konsoliduotas gruntas užpilamas 20 centimetrų smėliu, o vėliau naudojamas statyboms", - aiškino uosto infrastruktūros ir plėtros direktorė.

Pašalinus nuosėdas, bus sugrąžintas projektinis dokų duobių gylis, kai kuriose vietose dokų duobės pagilės iki 4 metrų, atsiras galimybė laivų statytojams įsigyti naują doką "Panamax" tipo laivų remontui. Pasak E.Gentvilo, Vakarų laivų gamykla rengia teritorijos pertvarkymo projektą. Pagal jį visi trys dokai bus pritraukti arčiau vienas kito, nors prieš tai reikės iškasti akvatoriją tarp duobių. Taip vienu šūviu bus nušauti trys zuikiai: Klaipėdos uostas bus švaresnis ir atitiks gamtosaugos reikalavimus, verslas pagerins gamybinius laivų statybos pajėgumus, atsilaisvins papildomos erdvės krovos darbams, kuriuos vykdo įmonė UAB "Vakarų krova".

Parengta bendradarbiaujant su KVJUD

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"