TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alaus mėgėjai atranda smulkiuosius aludarius

2014 09 15 6:00
Kai kuriuose baruose galima aptikti po kelias dešimtis smulkiųjų aludarių išvirto alaus rūšių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vis populiarėjantys „alaus keliai“, jau sutraukiantys ir užsienio turistus, skelbia mažųjų aludarių verslo atgimimą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši tendencija ryški visame pasaulyje.

Skirtingai negu didžiųjų aludarių alus, kurio skonis visame pasaulyje mažai skiriasi, o konkuruojama pirmiausia reklama, mažųjų daryklų alus yra daug įvairesnis.

Bumas visame pasaulyje

Alumi negarsėjančiose Jungtinėse Amerikos Valstijose iš 2013 m. veikusių 2416 daryklų net 2360 gali būti laikomos mažosiomis. Jos kartu užima 8 proc. JAV rinkos. JAV aludarių asociacija tikisi, kad 2020 m. mažosios alaus daryklos užims 20 proc. rinkos.

Panaši padėtis ir Europoje. Mažųjų daryklų atgimimas tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ar Vokietija prasidėjo dar XX a. pabaigoje: vartotojai, ieškantys įdomesnių patirčių, ėmė jų verdamo alaus ieškoti visur, įskaitant ir didžiuosius miestus, o pačios daryklos ėmė stengtis, bendradarbiauti ir ieškoti galimybių, kad jų alus pasiektų įvairius regionus.

Mažųjų daryklų karštinė jau pasiekė netgi tas šalis, kurios alaus vartojimo tradicijomis nepasižymi. Kinija, Japonija, Australija, Švedija, Ispanija – tai tik kelios valstybės, kuriose XX a. pabaigoje pradėjo kurtis mažosios daryklos.

Alaus keliai ir takeliai

Plintant mažosioms alaus darykloms, auga ir alaus turizmas. Vokietija, Čekija, Belgija – tai tik kelios valstybės, kurios reklamuodamos mažųjų daryklų alų traukia turistus. Netgi Prancūzija, dažniausiai siejama su vynu, šampanu ir sidru, atkreipė dėmesį į mažųjų alaus daryklų turizmo potencialą. Šalies senatoriai neseniai oficialiai įtraukė šalies šiaurėje mažųjų daryklų verdamą alų į kultūrinio paveldo objektų sąrašą.

Lietuvoje mažųjų daryklų sostine yra laikomas Biržų rajonas. Senomis šio gėrimo tradicijomis gali pasigirti ir kiti Šiaurės Rytų Lietuvos rajonai: Pasvalys, Panevėžys, Pakruojis.

Alaus daryklos „Biržų alus“ direktorius Juozas Narinkevičius sakė pastebintis, kad Biržų alus vis populiaresnis tampa ne tik tarp biržiečių bei šio regiono gyventojų – jo vis dažniau ieško ir didžiųjų miestų gyventojai bei užsienio turistai. „Alaus vartotojai tampa smalsesni. Į Biržų regioną vien dėl alaus atvyksta vis daugiau turistų. Atvažiuoja visos grupės, kartais net po 50 žmonių. Jie nori savo akimis pamatyti, kaip mažose daryklose laikantis senovinių tradicijų yra gaminamas tikras alus, kokios žaliavos tam yra naudojamos“, – teigė J. Narinkevičius.

„Biržų alaus“ direktorius sakė, kad lietuvių požiūris į alų apskritai keičiasi, ir tai akivaizdu ne tik dėl to, kad gausėja alaus turistų. Šiuo atžvilgiu, jo teigimu, Lietuva žengia kartu su pasaulinėmis tendencijomis.

„Lietuvos vartotojai pasiilgo tikro alaus skonio ir jo įvairovės. Renkantis alų pagrindiniu kriterijumi jiems tampa kokybė, kurią siūlo mažosios alaus daryklos“, – mano J. Narinkevičius.

„Alaus kelio“ idėją iš biržiečių jau yra „pasigavę“ ir kauniečiai, vilniečiai, kur irgi kuriamos smulkios ir vidutinio dydžio alaus daryklos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"