TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alaus mėgėjų mažiau, bet geriama daugiau

2006 05 20 0:00
Nors emigrantų daugėja, alaus kasmet Lietuvoje išgeriama ne mažiau.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors alaus rinkos plėtra šiemet viršija pačių aludarių lūkesčius, gamintojai nuogąstauja, kad alaus gėrėjų gretas retina emigracija, o į vietos rinką veržiasi pigus užsienietiškas alus

Dar neseniai alaus gamintojai prognozavo, kad šiemet alaus turėtų būti parduota 3 proc. daugiau nei pernai, tačiau pastarojo laiko rezultatai rodo, kad aludarių lūkesčiai buvo viršyti su kaupu.

Lietuvos gamintojų alaus pardavimas šalies viduje per keturis šių metų mėnesius buvo 7,2 mln. dekalitrų - 6,5 proc. didesnis nei pernai sausio-balandžio mėnesiais, kai jie siekė 6,7 mln. dekalitrų.

Aludariai aiškina, kad atsargią rinkos prognozę jie nustatė atsižvelgdami į vėsokus orus šalyje, kai gaiviųjų gėrimų išgeriama mažiau, bei į Lietuvos gyventojų suvartojamo alaus kiekį, didžiausią visame regione.

Kaip žinoma, vienas suomis per metus vidutiniškai išgeria 79,5 litro alaus, latvis - 63 litrus, rusas - 56 litrus, o lietuvis - 87,5 litro, tad manyta, jog naujų rekordų lietuviai nepateiks.

"Be to, iš Lietuvos per metus išvyksta apie 50 tūkst. jaunų žmonių, potencialiausių alaus vartotojų", - aiškino Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Andrius Vidžys.

Stiprus alus nepopuliarus

Aludariai sako, kad alaus rinkos plėtrai didžiausios įtakos turėjo silpnesniojo alaus pardavimas. "Kalnapilio-Tauro grupės" generalinis direktorius Valdas Tekorius sakė, jog, bendrovės "AC Nielsen" tyrimų duomenimis, šalyje praėjusiais metais lengvo ir vidutinio stiprumo (iki 6 proc. alkoholio) alaus pardavimas stikliniuose ir plastikiniuose buteliuose, palyginti su 2004 metais, padidėjo 7,8 proc., o stipraus - tik 2,2 procento.

Tačiau ši statistika alaus gamintojų neguodžia, nes dėl nuožmios konkurencijos alaus kainos nėra didelės, todėl didesnis parduoto alaus kiekis dar negarantuoja pelno.

"Šiandien daugelis aludarių patiria didžiulių nuotolių. Jei alus kainuotų normaliai, už butelį turėtume mokėti maždaug penktadaliu brangiau", - sakė 3 proc. alaus rinkos užimančio "Kauno alaus" rinkodaros direktorius Gintautas Staniulis.

Įvežtas prastesnis

Šalies aludariams koją kiša ir 8 proc. rinkos užimantis importuojamas alus. "Dauguma užsienietiško alaus priskiriami pigaus alaus segmentui, kuris kokybe negali prilygti lietuviškajam alui. Tačiau net 30 proc. lietuvių alaus vartotojų rinkdamiesi produktą pirmiausia žiūri ne į kokybę ir gamintoją, o kainą, todėl dažnai susivilioja įvairiomis akcijomis", - kalbėjo Vidžys.

Tačiau Staniulio nuomone, užsieninio alaus paragavę lietuviai vis dėlto renkasi kokybišką lietuvišką alų, mat atvežtasis iš užsienio dažnai būna gaminamas koncentratą skiedžiant vandeniu.

Anot Vidžio, importuojamo alaus procentas nuo 3,4-4,5 proc. iki 8 proc. išaugo Lietuvai įstojus į ES, nes tuo pat metu buvo priimtas įstatymas, pagal kurį vokiško alaus gamintojams nustatyti dideli mokesčiai už vienkartinę tarą. Norėdami greičiau jos atsikratyti, vokiečiai savo alų mažomis kainomis ėmė pardavinėti užsienyje. Tuo metu vokiško alaus butelis Lietuvoje kainavo apie litą.

Didina eksportą

Matydami didėjančią lietuvių emigraciją į užsienį bei susidurdami su vis didesne konkurencija vietos rinkoje aludariai pirkėjų ieško užsienyje. Daugiausia lietuviškojo alaus rasite Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Latvijoje - pagrindinės alaus gamintojų rinkos ten, kur esama lietuvių kolonijų.

Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius didžiosios alaus daryklos eksportavo 25,7 proc. daugiau alaus. Daugiausia - 135 tūkst. dekalitrų į užsienį išvežė "Kalnapilio-Tauro" grupė.

"Įstojus į ES atsivėrė naujos rinkos ir galimybės. Lietuva jau tapo alaus eksporto lydere tarp Baltijos šalių. Tai lėmė, faktas, kad Latvijoje ir Estijoje nėra tokių pajėgių ir modernių alaus daryklų kaip Lietuvoje, - aiškino Tekorius. - Tačiau lietuviško alaus eksporto galimybės tikrai neišsemtos. Verdamo alaus gauti apdovanojimai rodo, kad alus iš Lietuvos pajėgus konkuruoti su belgišku, čekišku ar vokišku alumi".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"