TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alaus priešas - šalta vasara ir emigracija

2012 12 10 8:33
Kitąmet Lietuvoje įsigaliosiantis draudimas prekiauti alumi didesnėje nei 1 litro talpos taroje prieštarauja vienai pagrindinių ES vertybių - laisvam prekių judėjimui. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Pagal išgeriamo alaus kiekį Lietuva vejasi išsivysčiusias Vakarų šalis, bet lietuvių alaus gėrimo kultūra vis dar artimesnė Rytų kraštams. 

Per 10 šių metų mėnesių, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos pilstomo alaus rinka susitraukė 9,6 proc., o alaus buteliuose - 5,3 procento. Pernai visa alaus rinka augo apie 6 procentus. Blogesnius rezultatus, anot aludarių, lėmė ekonomikos nuosmukis Europoje, šalta vasara, didelis nedarbas, emigracija, maži atlyginimai ir didėjantis pigaus importuojamo alaus srautas Lietuvoje.

Neigiamos įtakos rezultatams turėjo ir žaliavų bei energijos išteklių kainų kilimas. Alaus daryklose energijos ištekliai sudaro didžiąją dalį išlaidų, mat alui pagaminti ir saugoti reikia nemažai šilumos, šalčio ir elektros.

Vis dėlto alaus gamintojai turi ir gerų žinių - Lietuva alaus vartojimu vienam gyventojui aplenkė tokias alumi garsėjančias šalis kaip Didžioji Britanija ir Danija. Vienas lietuvis pernai išgėrė vidutiniškai 101,4 litro alaus. Daugiau alaus geria tik čekai, airiai, vokiečiai, austrai ir australai.

Dominuoja rytietiški įpročiai

Plastikinėje taroje praduodama daugiau kaip pusė Lietuvoje suvartojamo alaus (50,02 proc.), į stiklinius butelius išpilstoma 29,6 proc., į skardines 20,2 proc. alaus. Tai rodo rinkos tyrimų bendrovės "Nielsen" duomenys. Šiuo rodikliu Lietuvos rinka beveik nesiskiria nuo Rusijos, tačiau labai skiriasi nuo Vakarų šalių, kur alus plastikinėje taroje užima marginalinę rinkos dalį. Antai Vokietijoje net 87,7 proc. viso alaus parduodama stikliniuose buteliuose, o plastikiniuose - tik 7,8, skardinėse - 4,5 procento. Plastikinių butelių populiarumą daugiausia lemia kaina - juose alus pigesnis, nors kokybe toli nusileidžia alui stikliniuose buteliuose.

Įdomus faktas, kad Lietuva kartu su Latvija yra geografiniame "lūžio taške", šiose valstybėse daugiau kaip pusė alaus parduodama plastikinėje taroje. Toliau į Vakarus padėtis radikaliai kinta - Lenkijoje ši dalis siekia vos 1,7 procento.

Lietuvoje alaus vartojimas nuo išsivysčiusių Vakarų šalių skiriasi ir pagal gėrimo įpročius. Mūsų šalyje 95 proc. alaus parduodama parduotuvėse ir 5 proc. - baruose. Rusijoje šis rodiklis siekia atitinkamai 90 ir 10 procentų. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje baruose išperkama net 30 proc. viso alaus, parduotuvėse - 70 procentų. Rinkos specialistų nuomone, šie skaičiai iš dalies atspindi ne tik gėrimo kultūrą, bet ir žmonių perkamąją galią, mat bare alus dvigubai ir daugiau kartų brangesnis ir dažnam Lietuvos alaus mėgėjui mažai prieinamas.

Prognozuoja rinkos susitraukimą

Seimo sprendimu nuo kitų metų Lietuvoje bus draudžiama parduoti alų didesnėje kaip 1 litro taroje. Aludarių prognozėmis, dėl to rinka kitąmet susitrauks maždaug 4 procentais.

UAB "Švyturys-Utenos alus" generalinis direktorius Rolandas Viršilas mano, jog šis politikų sprendimas turės ir teigiamų pasekmių.

"Geriausios kokybės alus yra stikliniuose buteliuose, prasčiausios - plastikiniuose. Kita vertus, mes į gamybos linijas turėsime investuoti apie 2 mln. litų. Tačiau ne viskas taip blogai. Tikimės, kad dalis vartotojų ims pirkti geresnės kokybės alų buteliuose", - spėjo jis.

Šių metų spalį Europos Komisijos (EK) įmonių ir pramonės šakų direktorato kontrolės tarnyba, įvertinusi draudimą prekiauti alumi didesnėje nei 1 litro talpos taroje ir stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru arba alaus gėrimu, pareiškė, kad toks sprendimas prieštarauja vienai pagrindinių ES vertybių - laisvam prekių judėjimui. Tačiau Lietuvos Seimas į tai nereagavo ir įstatymo nuostatas paliko galioti.

Minėtais suvaržymais labiausiai buvo nepatenkinta Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacija (MADA). Ji ir kreipėsi į EK su skundu dėl Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų neatitikties ES teisei teigdama, kad nauji reikalavimai sukurs nevienodas konkurencines sąlygas tarp didžiųjų ir mažųjų alaus gamintojų.

R.Viršilas mano, kad didesnė tara skatina nesaikingą alaus vartojimą, tad įstatymo pataisas vertina pozityviai. "Pasisakome už kultūringą alaus vartojimą, todėl sprendimą drausti didelius alaus butelius vertiname kaip šiek tiek skausmingą, tačiau iš esmės teisingą, nes dėl to pagerės alaus kokybė ir įvaizdis", - teigė jis.

FAKTAI

Alus pasaulyje yra trečias pagal populiarumą gėrimas po vandens ir arbatos.

Didžiausia jo rinka šiuo metu yra Azija - čia suvartojama 36,3 proc. viso alaus kiekio pasaulyje ir vartojimas vidutiniškai auga po 8-15 proc. kasmet.

Kaip labiausiai išplėtota Azijos alaus rinka įvardijama Malaizija, Honkongas, Singapūras (vienam gyventojui tenka 30 litrų alaus per metus), o Kinija, Indija ir Vietnamas - kaip auganti (3 litrai gyventojui per metus).

Vakarų ir Šiaurės Europos regionas, kuriam priskiriamos ir Baltijos valstybės, apibūdinamas kaip senas tradicijas turinti alaus rinka. Čia išgeriamo alaus kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra didžiausias. Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje alaus vartojimas mažėja.

Rusija vis dar išlieka trečia alaus rinka pasaulyje po Kinijos ir JAV.

Daugiausia alaus pasaulyje šiuo metu suvartoja čekai: 2011 metais vienam čekui per metus teko 158,6 litro alaus. Nedaug nuo jų atsilieka airiai (131,1 litro), vokiečiai (110 litrų) ir austrai (108,3 litro).

Vienas lietuvis pernai per metus vidutiniškai išgėrė 101,4 litro alaus.

   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"