TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Algos augo, bet nevienodai

2013 11 26 6:00
Nerijus Mačiulis Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Statistikai toliau skaičiuoja vidutinio užmokesčio augimą, tačiau jis nevienodas viešajame ir privačiame sektoriuje, o juolab įvairiose ūkio šakose.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, padidėjo 2,2 proc., o per metus, t. y. palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, – 5,8 procento. Tad į darbuotojų sąskaitas spalį pervesta vidutiniškai po 1784 litus, kai vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (bruto) sudarė 2305,3 lito. Taigi nuo kiekvieno darbuotojo uždirbtų lėšų buvo atskaičiuota vidutiniškai po 521,3 lito tiesioginiams mokesčiams. Tai sudarė vidutiniškai 22,6 proc. uždirbtų pinigų.

Visokeriopa atskirtis

Vidutinis darbo užmokestis, nors atspindi bendrą ekonomikos augimo tendenciją, tėra suminis rodiklis, makroekonominis dydis, kuris yra įdomesnis ekonomikos ir finansų analitikams, o paprastam darbuotojui mažai ką sako. Vis dėlto statistikai jis padeda pažvelgti ir giliau, nurodydamas smulkesnes detales.

Antai, Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį darbo užmokestis labiau augo privačiame sektoriuje. Čia jis padidėjo 2,4 proc., o valstybiniame – vos 1,9 procento. Tačiau nominalia verte žmonės, dirbantys valstybės sektoriuje, uždirba daugiau – vidutiniškai po 1860,2 lito, palyginti su 1740,9 lito privačiame sektoriuje.

Dar didesnė atskirtis vertinant vidutinį darbo užmokestį, mokamą įvairiuose ūkio sektoriuose. Didžiausiu užmokesčiu už rugsėjį atliktus darbus galėjo džiaugtis žmonės, dirbantys finansinių paslaugų ir draudimo bendrovėse. Jie vidutiniškai uždirbo po 4190 litų (bruto). Nedaug atsiliko informacinių technologijų ir ryšio bendrovių darbuotojai (3625 litai) bei žmonės, dirbantys kuro ir energetikos sistemoje (3256 litai). Tokio atlyginimo net popieriuje turėtų akivaizdžiai pavydėti žmonės, dirbantys viešbučiuose ir maitinimo įstaigose (vidutiniškai 1456 litai), kultūros (1718 litų) ir buitinių paslaugų (1911–1987 litai) srityje.

Kita vertus, per metus labiausiai didėjo alga mažiausią darbo užmokestį mokančiuose sektoriuose: apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose – 14,9 proc., statybos bendrovėse – 13 procentų. Simboliškai per metus pakilo sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis – vos 1,4 procento.

Darbo užmokesčio didėjimą trečiąjį 2013 metų ketvirtį, palyginti su antruoju, Statistikos departamentas aiškina padidėjusia darbų apimtimi, sezoniškumu ir kitomis priežastimis. Lyginant darbo užmokesčio pokyčius per metus, didelė reikšmė tenka nuo šių metų pradžios iki 1000 litų (bruto) padidintam minimaliam darbo užmokesčiui.

Įžvelgia proveržio laikinumą

Optimistiškai darbo užmokesčio augimo tendencijas vertina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, tokio atlyginimo augimo Lietuvos darbuotojai nematė jau penkerius metus. Jis atkreipia dėmesį, kad per metus ypač padidėjo realusis darbo užmokestis, nes atlyginimas augo labiau negu infliacija.

Algos šuolį, ekonomisto nuomone, lėmė dvi pagrindinės priežastys. Pirmiausia stiprėjo sektoriai, tiesiogiai susiję su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. Tarp tokių sektorių jis mini maitinimo paslaugų ir apgyvendinimo, aptarnavimo sektoriaus veiklą, taip pat daugiau užsakymų sulaukusias statybos įmones. Kita atlyginimo didėjimo priežastis, anot jo, yra ta, kad minimalus atlyginimas šiuo metu yra 17 proc. didesnis negu prieš metus. „Todėl didžiausias atlyginimo šuolis matomas tuose sektoriuose, kuriuose didelė dalis darbuotojų (oficialiai) gauna minimalų atlyginimą“, – pažymi N.Mačiulis.

Jis abejoja, kad darbo užmokesčio augimą, pastebėtą trečiąjį šių metų ketvirtį, galima laikyti tvariu. Mat nuo praėjusių metų pabaigos produktyvumas – vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė – Lietuvoje beveik nedidėjo, o ilguoju laikotarpiu atlyginimo augimas negali atitrūkti nuo produktyvumo augimo. „Tokį reiškinį stebėjome 2005–2008 metais, kai darbo užmokestis augo kelis kartus sparčiau nei darbo našumas. Tai sumažino kai kurių įmonių tarptautinį konkurencingumą ir pagilino 2009 metais patirtą ekonomikos nuosmukį“, – tvirtina „Swedbank“ ekonomistas. Kita vertus, anot jo, dabartinės tendencijos neturėtų kelti nerimo, nes pastaruosius keletą metų darbo našumas ir įmonių konkurencingumas sparčiai augo, o atlyginimas stagnavo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"