TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Algos didėja, našumas – vargiai

2016 03 10 6:00
Atlyginimų augimas privačiame sektoriuje tikrai nesulėtės ir, ekonomistų teigimu, šiemet gali siekti net 7 procentus. LŽ archyvo nuotrauka

Pernai visose ES šalyse augę atlyginimai, kaip tikimasi, šiemet įgaus pagreitį. Tačiau ekonomistai įspėja, kad reikšmingiau augti atlyginimai gali tik didėjant įmonių produktyvumui, o jis verslui kol kas kelia problemų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus vidutinis mėnesio darbo užmokestis (bruto, „popieriuje“) augo visose šalies apskrityse. 2015 metų paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų ketvirčiu, jis labiausiai didėjo Telšių (11,6 proc.), Šiaulių (7,6 proc.) ir Kauno (7,4 proc.) apskrityse. Jose sparčiausiai augo ir neto („į rankas“) darbo užmokestis.

Visose apskrityse vidutinis mėnesio atlyginimas augo ir trumpuoju laikotarpiu. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugo Telšių (5,7 proc.), Kauno (3,5 proc.) ir Klaipėdos (3,2 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse darbo užmokestis ūgtelėjo nuo 0,7 proc. iki 2,9 procento. Panašiai kito ir vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis.

Reikšmingą impulsą kilti atlyginimams duoda įtampa darbo rinkoje, įtakos tam turi ir pastaruoju metu didinama minimali mėnesio alga (MMA). Nors darbuotojų finansiniai poreikiai auga, įmonės kelti atlyginimus gali būti pajėgios tik didindamos našumą.

Priversti siūlyti daugiau

DNB banko analitikas Povilas Stankevičius sakė, kad nedarbo lygis Lietuvoje pernai susitraukė iki 9,1 proc. ir, tikėtina, toliau tolygiai mažės. Atsigaunant ekonomikai, Lietuvai po truputį tampant patrauklesne šalimi verslo plėtrai, sukuriama naujų darbo vietų. Tuo metu ekonominiai rodikliai byloja apie vis labiau išeikvotą darbo pasiūlą. Ją neigiamai veikia emigracija ir senstanti populiacija. Nors darbo jėgos aktyvumas per ketvirtį padidėjo 1 proc., darbo jėgos skaičius per ketvirtį beveik nepasikeitė, netgi šiek tiek sumažėjo. „Įdomu tai, kad 15–24 metų grupėje šis dydis susitraukė net per 3,2 proc., o 55–64 ir vyresnių nei 65 metų grupėse padidėjo per 8 proc. Tai parodo senstančią dirbančiųjų populiaciją bei jaunų darbuotojų mažėjimą“, – sakė pašnekovas.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, kad įmonės dabar turi suprasti, jog darbuotojų derybinė galia didėja – darbo jėgos trūkumas Lietuvoje kasmet vis akivaizdesnis. Pašnekovas pažymėjo, kad bedarbių ir laisvų darbo vietų skaičiaus santykis yra pasiekęs žemiausią lygį nuo 2008 metų.

Taigi, visuose sektoriuose įmonės darbuotojams turės siūlyti didesnius atlyginimus.

„Atlyginimų augimas privačiame sektoriuje tikrai nesulėtės ir šiemet gali siekti net 7 procentus. Vadinasi, įmonės turi ieškoti sprendimų, kaip padidinti veiklos produktyvumą, kad neprarastų eksporto rinkų ir galėtų toliau didinti eksporto apimtis naujose rinkose. Vienas iš būdų – didinti investicijas. Pastarąjį penkmetį jos buvo nepakankamos, tačiau pernai jau pastebėti teigiami poslinkiai – įmonių investicijos, ypač į gamybos priemones, augo sparčiau. Vadinasi, ir produktyvumo augimas ateityje bus didesnis“, – prognozavo ekonomistas.

Darbo našumas atsilieka

Kol kas darbo produktyvumo rodikliai nedžiugina. N. Mačiulio teigimu, per pastaruosius trejus metus produktyvumo augimas buvo labai lėtas ir siekė tik apie 1 proc. per metus, kai vidutinis atlyginimas augo daugiau nei 5 proc. per metus.

„Akivaizdu, kad ilgą laiką atlyginimams augant sparčiau nei darbo našumui, įmonės praranda konkurencingumą ir eksporto rinkas. Tokį procesą matėme 2005–2008 metais, kai atlyginimai augo dvigubai sparčiau, nei didėjo produktyvumas, ir tai iš dalies prisidėjo prie 2009 metų krizės gylio. Dabar tokios problemos nematyčiau: nors atlyginimų augimas siekia 5–6 proc. per metus, jis yra nuosaikus ir dar nėra panašus į tą laikotarpį, kai atlyginimai per metus didėdavo maždaug penktadaliu“, – aiškino ekonomistas.

P. Stankevičius skaičiavo, kad pernai darbo našumas Lietuvoje smuko 1,1 proc., nors jis pažymėjo, kad teoriškai darbo produktyvumo augimo tempai turėtų neatsilikti nuo darbo užmokesčio. Palyginimui, Latvijoje darbo produktyvumas pernai augo 3,2 proc., todėl ir atlyginimų kilimas ten atrodo labiau pateisinamas. „Tvarus darbo užmokesčio kilimas ilgesniame laikotarpyje gali būti pasiektas keliant darbuotojų kvalifikaciją ir didinant technologines galimybes“, – sakė DNB banko analitikas.

MMA kėlimo įtaka

Kartu su didėjančia darbuotojų derybine galia atlyginimus tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai kelia pastaraisiais metais gana sparčiai didintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). „Akivaizdu, kad padidėjus MMA, didesnę kvalifikaciją turintys ir daugiau nei minimumą uždirbantys darbuotojai įgyja moralinę ir ekonominę teisę reikalauti didesnio atlyginimo, kad jų uždarbis nebūtų tokio pat dydžio kaip nekvalifikuotų darbuotojų“, – aiškino N. Mačiulis.

P. Stankevičius pažymėjo, kad MMA, kaip atlyginimo „grindų“, kėlimas tiesiogiai paveikia daugiau kaip ketvirtį darbo rinkos dalyvių: 2015-ųjų gruodį Lietuvoje 25,2 proc. darbuotojų uždirbo iki 350 eurų per mėnesį, o 13,4 procento – nuo 351 iki 450 eurų. Valdžios sprendimai didinti MMA tiesiogiai atsispindi vidutinio darbo užmokesčio augime.

N. Mačiulio skaičiavimais, šiemet MMA padidinimas vidutinį mėnesinį darbo užmokestį pakels 1,5 procento. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuje kils 6,5 procento. Vadinasi, MMA didinimas turi nemažai įtakos, tačiau nėra vienintelis ir svarbiausias veiksnys augant vidutiniam atlyginimui.

Augimas viršija ES vidurkį

Teigiamos įtakos atlyginimų augimui taip pat galėtų turėti didesnės tiesioginės užsienio investicijos – ne tik paslaugų sektoriuje, bet ir pramonėje. Iki šiol užsienio investuotojų įtaka paslaugų sektoriui akivaizdi: pernai informacinių technologijų, komunikacijos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augo beveik 10 procentų. P. Stankevičiaus teigimu, atlyginimų augimo tempas Lietuvoje yra vienas sparčiausių visoje ES. Vidutinio darbo užmokesčio augimas 2015-ųjų pabaigoje Lietuvoje paspartėjo iki 5,9 proc. daugiau nei euro zonos vidurkis. Tiesa, Lietuvoje sparčiau nei BVP auganti „karšta“ darbo rinka ir darbo užmokestis būdinga tiek kitoms Baltijos šalims, tiek kitoms besivystančioms valstybėms.

„Vis dėlto tiesiogiai darbo užmokesčio augimą reikėtų lyginti su produktyvumo pokyčiais. Lietuvoje ir Estijoje atotrūkis tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo yra didžiausias visoje ES. Kadangi ekonominis augimas 2015-aisiais nukentėjo dėl eksporto persiorientavimo į ES šalis, šiais metais BVP augs greičiau, todėl atotrūkis sumažės. Reikia nepamiršti, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis vis dar yra ženkliai mažesnis negu bendras ES ir euro zonos vidurkis. Taip pat nominalus produktyvumas 2014-aisiais siekė tik 66 proc. ES vidurkio. Todėl norint pasivyti kitas Europos šalis tiek atlyginimas, tiek produktyvumas Lietuvoje turi didėti sparčiau“, – pastebėjo P. Stankevičius.

„Suprantu norą, kad atlyginimai Lietuvoje augtų kuo sparčiau, bet visuomet šalyse yra daugybė skirtumų, susijusių su ekonomikos struktūra ir ciklu, mokesčių ir kita valstybės vykdoma ekonomikos politika. Be to, Lietuvoje, kaip puikiai žinome, išlieka problema, jog didelė dalis darbo užmokesčio yra mokama neoficialiai. Tai iškreipia oficialią statistiką, todėl palyginti įvairių šalių darbo užmokestį sudėtinga“, – aiškino N. Mačiulis.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis* pagal apskritis 2015 m. IV ketv, eur

ApskritisBruto darbo užmokestisNeto darbo užmokestis
Tauragės611,6480,0
Marijampolės627491,4
Šiaulių652,3509,4
Alytaus654,2510,7
Utenos659,9514,8
Panevėžio673,3524,5
Telšių701,9545,1
Kauno748,3578,6
Klaipėdos749,7579,6
Šalies ūkio756,9584,8
Vilniaus827,5635,7

*Be individualiųjų įmonių.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Darbuotojų skaičiaus struktūra pagal pajamas 2015 metų gruodį

Pajamos, eurDalis, proc.
1601+6,9
1301–16004,6
1001–13009,0
801–100010,7
601–80015,3
451–60014,9
351–45013,4
Iki 35025,2

Šaltinis: „Sodra“

Atlyginimų ir produktyvumo pokyčiai 2015 I-III ketv., proc.

Vidutinis valandinis atlyginimasProduktyvumas, pridėtinė vertė per darbo valandą
Lietuva5,6–1,1
Latvija7,23,0
Estija5,7–2,0
Lenkija3,61,9
Vokietija2,80,7
Švedija2,52,4
Danija1,70,3
Bulgarija7,32,7
Prancūzija1,50,8
D. Britanija3,01,4
Slovėnija0,71,2
ES-282,20,7
Euro zona1,80,4

Šaltinis: Eurostatas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"