TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alkoholinių gėrimų pirkta mažiau – rinka ritasi žemyn

2016 08 12 10:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos alkoholinių gėrimų rinka skaičiuoja dešimtmečio žemumas. Šiemet pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, parduotuvėse, baruose ir kavinėse alkoholinių gėrimų įsigyta 4 procentais mažiau, rodo „Baltijos gėrimų pramonės aljanso“ (ABBI) duomenys, sudaromi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos ir rinkos dalyvių informaciją.

Kaip teigiama ABBI išplatintame pranešime spaudai, alkoholinių gėrimų paklausos mažėjimo tendencija Lietuvoje fiksuojama jau daugelį metų. Legalių pardavimų kritimą epizodiškai kompensuoja sėkminga kova prieš šešėlį, tačiau pastaruosius dvejus metus Lietuvoje alkoholinių gėrimų parduota rekordiškai mažai, o per dešimtmetį rinka sumažėjo 30 proc. Tai vienas didžiausių atskiro pramonės segmento kritimų šalyje.

Pirmąjį pusmetį Lietuvoje iš visų alkoholinių gėrimų kategorijų augo tik dvi – tai putojantys vynai ir natūralūs vynuogių bei vaisių-uogų vynai. Abiejų šių rūšių gėrimų pirkta atitinkamai 28 proc. ir 4 proc. daugiau. Putojantys vynai augo daugiausia kitų putojančių fermentuotų gėrimų sąskaita. Tai rodo, kad lietuviai perima Europos kultūrą ir vis dažniau renkasi klasikinius produktus.

Visos kitos alkoholinių gėrimų kategorijos šiemet fiksuoja mažėjančius pardavimus. Spirituotų vynų paklausa pirmąjį pusmetį krito 34 proc. Nuo 2014 metų, kai šiai gėrimų kategorijai buvo drastiškai padidinti akcizai, jų realizacija vietos rinkoje sumažėjo maždaug 50 proc., teigiama pranešime.

Alaus ir stipriųjų gėrimų pardavimai mažėjo neženkliai – po 1 proc. Vis dėlto per 10 metų šalyje stipriųjų gėrimų paklausa yra smukusi daugiau nei trečdaliu, arba 38 proc. Tai antra labiausiai krentanti gėrimų rūšis po spirituotų vynų.

Pastaraisiais metais fiksuojamas ir šešėlinės alkoholinių gėrimų rinkos mažėjimas – per ketverius metus nelegalių stipriųjų alkoholinių gėrimų dalis yra sumažėjusi nuo 36 proc. iki 22 proc., skaičiuojant nuo visos stipriųjų gėrimų rinkos.

Šešėlio mažėjimas yra teigiama tendencija – tai kompleksinių veiksmų rezultatas, kai aktyviai dirba policija, muitinė ir kitos tarnybos, akcizai didinami nuosekliai, nesukeliant staigių kainų šuolių. Vis dėlto nelegali alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje vis dar yra viena didžiausių Europoje – vienas iš penkių stipriųjų gėrimų yra nuperkamas nemokant mokesčių, nepatikrinus šio gėrimo kokybės.

Krentančias vidaus rinkos tendencijas atsveria didėjantis šios pramonės šakos eksportas. Šiemet pirmąjį pusmetį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stipriųjų gėrimų eksportas išaugo 5 procentais ir šiuo metu sudaro penktadalį nuo visų pardavimų.

Daugiausia eksportuojama į Lenkiją, Latviją ir Estiją. Iš viso produkcija vežama į daugiau nei 20 užsienio valstybių, tarp kurių – ir tokios valstybės kaip Irakas ar Švedija. Užsienio šalyse paklausiausias lietuvių gaminamas stiprusis gėrimas – degtinė.

Pirmąjį pusmetį dalinai stabilizavosi ir putojančių vynų eksportas į Rusiją, tačiau perspektyvos šioje šalyje vis dar išlieka neaiškios, todėl gamintojai priversti ieškoti alternatyvių rinkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"