TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alkoholinių gėrimų prekyba krito 3 procentais

2016 03 04 11:42
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Alkoholinių gėrimų pardavimas Lietuvoje toliau nuosekliai mažėja ir siekia dešimtmečio žemumas – praėjusiais metais visų rūšių legaliai parduodamų alkoholinių gėrimų įsigyta 3 proc. mažiau.

Nuo 2007 m., kai pardavimai buvo aukščiausiame taške, bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje sumenko 25 proc., arba lygiai ketvirtadaliu, tai rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys. Rinkos tendencijos apskaičiuojamos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis ir pačių rinkos dalyvių informaciją.

Sparčiausiai pastaraisiais metais krenta spirituotų vynų paklausa. Per praėjusius metus stipriųjų vynų rinka Lietuvoje susitraukė 20 proc., per pastaruosius dvejus metus – 33 proc., arba visu trečdaliu.

„Stipriųjų vynų paklausos mažėjimas Lietuvoje – natūrali tendencija. Įtakos turi ir drastiška akcizų politika šių produktų atžvilgiu. Šiemet akcizas stipriesiems vynams padidintas 8 procentais, praėjusiais metais – dar tiek pat, o prieš dvejus metus – trečdaliu. Nė vienai kitai alkoholinių gėrimų kategorijai akcizai pastaruoju metu nebuvo didinti taip sparčiai“, – pranešime spaudai sako Sigitas Zaikauskas, UAB „Italiana LT“ generalinis direktorius.

Stipriųjų gėrimų Lietuvoje taip pat perkama vis mažiau. Praėjusiais metais jų pardavimas susitraukė 2 proc. Per devynerius metus nuo 2007-ųjų stipriųjų gėrimų rinka Lietuvoje yra kritusi 37 proc.

„Stiprieji gėrimai yra viena labiausiai susitraukusių alkoholinių gėrimų kategorijų tarp visų gėrimų rūšių. Ypač mažėja degtinės paklausa, gyventojai vis dažniau renkasi įvairesniu skoniu pasižyminčius produktus –viskį, brendį. Turint omenyje kryptingą šešėlinės rinkos mažėjimą, kuri paprastai didžiausia būna būtent stipriųjų, ir dažniausiai degtinės kategorijoje, galima drąsiai teigti, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų, kaip ir daugumos kitų rūšių, suvartojimas Lietuvoje nuosekliai mažėja“, – teigė Algirdas Čiburys, „MV Group“ rinkodaros direktorius.

Praėjusiais metais vienintelė augusi alkoholinių gėrimų kategorija yra vynas. Vynų, įskaitant ir visų rūšių natūralių vaisinių vynų, pardavimas 2015 m. išaugo 5 proc. Lyginant su prieškriziniais 2007-iais, vynų rinka Lietuvoje yra išaugusi 15 proc.

„Vakarietiška vyno kultūra pamažu, bet vis dėlto ateina į Lietuvą, ir tai džiugina. Vis dėlto vynas Lietuvoje dar sudaro palyginti nereikšmingą alkoholinių gėrimų rinkos dalį: per metus Lietuvoje įsigyjama vos 18 milijonų litrų visų rūšių natūralių vynuogių ir vaisių vyno, įskaitant putojantį vyną. Tuo tarpu alaus lietuviai išgeria 16 kartų daugiau – net 291 milijoną litrų“, – tvirtino Arūnas Starkus, „Vyno klubo“ vadovas.

Iki 2007 m. alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje augo kartu su ekonomika ir mažėjusiu šešėliu. 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei ir staigiai padidinus akcizus, legaliai apskaitomų alkoholinių gėrimų pardavimas per metus krito 20 proc., tuo tarpu nelegali prekyba smarkiai išaugo.

Per laikotarpį nuo 2007 m. iki dabar Lietuvoje labiausiai krito spirituotų vynų, stipriųjų alkoholinių gėrimų bei sidro ir kitų silpnų fermentuotų gėrimų pardavimas. Alaus rinka nuo 2007 m. iki dabar susitraukė maždaug dešimtadaliu, o natūralaus vyno – šiek tiek išaugo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"