TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alkoholio akcizai kiurdo biudžetą

2009 04 29 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nuo metų pradžios pakėlus alkoholinių gėrimų akcizus, tikėtasi papildyti biudžetą šimtais milijonų litų, tačiau dabar šio mokesčio surenkama gerokai mažiau nei pernai. Valstybė, paskatinusi atkusti nelegalius prekeivius ir gamintojus, prarado milijonus litų biudžeto pajamų, tad yra priversta taupyti net ligonių sąskaita.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu akcizo už alkoholinius gėrimus į biudžetą gauta 73,1 mln. litų mažiau. Beveik visi šie praradimai - net 71,6 mln. litų, - tai negautos akcizo mokesčių pajamos, sustojus stipriųjų gėrimų pardavimui. Įplaukos sumažėjo 63,8 procento. Taip skelbia Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.

Beje, maždaug tiek lėšų valdantieji dabar siekia sutaupyti nurėždami ligos pašalpų dirbantiesiems mokėjimą ir norėdami užkimšti "Sodros" skylę.

Pasak gamintojų, per 2009 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, stipriųjų gėrimų pardavimas sumažėjo 35,3 procento. Tuo tarpu palyginus su 2007 metais, alkoholinių gėrimų pardavimas krito daugiau kaip 50 procentų.

Mažiausiai parduoda pasienyje

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas LŽ teigė, esą dėl praeitais metais 20 proc. padidinto akcizo tarifo jau per pirmą mėnesį pardavimai nukrito 23 procentais. Anot asociacijos prezidento, buvo visais įmanomais būdais mėginta valdžios atstovus įtikinti, kad dar daugiau padidinus akcizo tarifus, mokesčių surinkimas į biudžetą blogės.

"Šiais metais padidinus akcizus dar 15 proc., pardavimas sumažėjo per 35 procentus. Alkoholinių gėrimų kainų didinimui įtakos turėjo ir praeitais metais išaugusios išlaidos žaliavoms, tačiau labiausiai kainas lėmė akcizų didinimas. Akcizas dabar sudaro apie 50-60 proc. stipriojo gėrimo butelio kainos", - kalbėjo jis.

Asociacijos prezidentas pažymėjo, kad prekybos centruose, esančiuose didžiuosiuose miestuose, prekyba alkoholiniais gėrimais sumažėjo ne taip smarkiai, kaip mažose parduotuvėlėse. "Iš mūsų prekybininkų atliktos analizės matyti, kad regionuose, kurie yra netoli valstybės sienos su Baltarusija, Rusija, Latvija, pardavimas nukrito per 70 procentų. Tikėtis, kad tuose regionuose žmonės metė gerti ir alkoholizmo problema išnykusi, būtų naivu", - kalbėjo jis.

AB "Alita" rinkodaros ir pardavimų direktorius Darius Vėželis LŽ tikino, kad šį pusmetį prekyba alkoholiniais gėrimais sumažėjo apie 20 procentų. Jis pastebėjo, kad žmonės dabar legalų alkoholį perka tik per prekybininkų organizuojamas "akcijas" ir ieško pigesnių pasiūlymų.

"Yra akcijos - žmonės perka alkoholį, nėra - neperka. Mes taip pat labai jaučiame pardavimo skirtumus regionuose. Antai prie Lenkijos sienos esančiuose rajonuose pardavimas gerokai sumažėjo, mat šioje šalyje tokį pat degtinės butelį galimą nusipirkti už 12-13 litų, o Lietuvoje jis kainuoja 5-6 litais brangiau", - lygino alkoholinių gėrimų kainų skirtumus D.Vėželis.

AB "Stumbras" rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys LŽ teigė, kad lyginant su praeitais metais, šios bendrovės gaminamų alkoholinių gėrimų pardavimas sumažėjo apie 20-50 proc. - atsižvelgiant, kokios kategorijos, t. y. degtinės, trauktinės, brendžio, viskio ir pan.

"Jaučiamas pardavimo sumažėjimas tiek brangesnių gėrimų, ką greičiausia lemia ekonominiai veiksniai ir sumažėjusios gyventojų finansinės galimybės, tiek visų kitų - dėl išaugusio akcizo mokesčio. Pavyzdžiui, daugiau nei prieš metus geros degtinės ar trauktinės pusės litro butelis kainavo apie 13-14 litų, dabar - vidutiniškai apie 18-20 litų. Suprantama toks kainų šuolis turėjo įtakos pardavimui, nes daugelis žmonių perka pigesnius gėrimus, arba ieško tokių gėrimų šaltinių, kur mokesčiai nėra mokami", - konstatavo jis.

Grįžtame prie šešėlinės ekonomikos

Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidento L.Vilimo nuomone, legalaus alkoholio pardavimo mažėjimui įtakos turėjo ir Seimo sprendimas uždrausti naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais. "Uždraudus tokią naktinę prekybą, teko užsidaryti mažoms parduotuvėms įvairiuose Lietuvos rajonuose. Tačiau girtavimo tai, žinoma, nesustabdė. Tie gyventojai, kurie ieško išgerti, o stipriųjų gėrimų nenusiperka dieną, t. y. iš anksto, naktį nusiperka jų nelegaliai. Taip grįžtame prie šešėlinės ekonomikos. Jeigu niekas nedrįsta tvirtinti, kad per tokį trumpą laikotarpį - nuo Naujųjų - Lietuvos gyventojai staiga masiškai nustojo vartoti alkoholį, tada reikia pripažinti, kad 35 proc. legalaus pardavimo rinkos atiteko nelegaliems prekeiviams", - kalbėjo jis.

Vien praeitais metais mūsų alkoholio pramonė valstybei sumokėjo per 1 mlrd. litų mokesčių. Atėmus šiemet negautas pajamas, galima prognozuoti, kad valstybės biudžetas negautas per 300 mln. litų akcizo pajamų.

Naminukės aparatai ir nelegali prekyba

Tuo tarpu nelegalūs prekiautojai savo sėkmingos veiklos statistikos neskelbia, nors pasigirti aiškiai turėtų kuo - tiek kontrabandinės degtinės ir kitų gėrimų, tiek naminukės pardavimas neabejotinai auga. Pakanka vien pasiklausyti, ką kalba kiekvieną dieną aplinkiniai žmonės - vieni dabar pasakoja ragaujantys tik pigesnį, pačių atsivežtą ar nelegalių prekeivių pasiūlytą lenkišką alkoholį, kiti - kontrabandinę baltarusišką ar rusišką vodką, o kaimo žmonės dažniau perka tik cukrų - naminukės išsiverda.

Į policijos tinklus įkliūvantys nelegalūs alkoholio pardavėjai arba gamintojai - lašas vandenyne.

Antai praeitą savaitę Vilniaus mieste buvo aptiktas sandėlis, kuriame rasta ir konfiskuota per 50 tonų spirito. Pasak L.Vilimo, tai yra maždaug 5 proc. viso legaliai parduoto alkoholio kiekio per kovo mėnesį. Arba 2,2 mln. litų akcizo mokesčio, kurio valstybė negavo. Ir tai tik vienas išaiškintas atvejis - tokių nelegalių spirito sandėlių Lietuvoje tikrai dabar yra ne vienas, ypač rajonuose, kur nelegali prekyba turi senas tradicijas.

Policijos departamento LŽ pateiktais duomenimis, palyginus 2009 metų ir 2008 metų 3 mėnesių rodiklius, stebimas neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo atvejų augimas. Pirmaisiais šių metų mėnesiais minėtų atvejų užregistruota 96,3 proc. daugiau nei per pirmuosius tris mėnesius pernai.

Palankios sąlygos kaimynams

A.Čiburys primena atsiradusią "Lenkijos problemą" - pas kaimynus apsipirkti traukia ir paprasti gyventojai (autobusais), ir didmenininkai ( su sunkvežimiais). Pasak jo, konkuruoti su importuojamais gėrimais bendrovė yra pajėgi, nes importuotojai turi susimokėti beveik tuos pačius mokesčius, kaip ir Lietuvos gamintojai. Tačiau, anot jo, lietuviai norėdami eksportuoti, pavyzdžiui, į Rusiją ar Ukrainą, turi sumokėti didžiulius importo mokesčius.

"Vietiniai gamintojai nėra apginti prieš šalių kaimynių gamintojus. Tai yra neteisinga, nes turime konkuruoti nelygiomis sąlygomis. Juk jų rinkose - už mūsų produkciją sumokėjus importo mokesčius - mūsų stiprieji gėrimai kainuoja dvigubai brangiau. Tačiau su kitomis ES šalimis konkuruoti įmanoma", - pažymėjo jis.

Anot A.Čiburio eksportas šiais metais yra taip pat kritęs. Jo teigimu, bendrovė pastaruosius kelis metus kasmet turėjo augantį eksportą, o šiais metais, nors eksportuojamų stipriųjų gėrimų kiekis nesumažėjo, nebeliko augimo tendencijos. "Šiandien bendrovės eksporto portfelį sudaro apie 10 proc. viso pardavimo. Suprantame, kad vietinėje rinkoje toli nenueisime, tad aktyviai ieškome kitų rinkų", - sakė jis.

Komentaras

Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė LŽ sakė, jog Finansų ministerija 2008 metų gruodį rengdama patikslintą biudžetą prognozavo, kad alkoholio realizacija dėl ekonominės padėties mažės beveik 10 procentų. Taigi nesitikėta, kad ji kris net 35 procentais. Bet, pašnekovės nuomone, Lietuvos padėtis nėra unikali, mat kitose Baltijos valstybėse alkoholinių gėrimų realizacija taip pat krito dviženkliais skaičiais.

"Natūralu, kad rinkos dalyviai linkę kaltinti dėl to akcizų tarifus ir "dėl akcizų" didėjančią nelegalią prekybą. Kalbant apie akcizus norėtųsi paminėti tai, kad kaskart kylant akcizams, ypač 2008 metais, kuomet buvo stebimas gerokai didesnis produkcijos brangimas negu būtų lėmęs tiesiog mokesčių padidinimas, taigi, gėrimų kainos kito ne tik dėl valdžios, bet ir dėl pačių rinkos dalyvių veiksmų. Nelegali prekyba visada lydi akcizines prekes, nenuostabu, kad ekonominio sunkmečio metu pastangos ja verstis sustiprėja, nes žmonės turi mažiau disponuojamų pinigų, taigi, kainos "pranašumas" dėl nuslepiamų mokesčių, tampa svarbesniu veiksniu nei ekonominio pakilimo laikotarpiu", - samprotavo I.Šimonytė. Jos nuomone, didžiąja dalį įtakos situacijai turi objektyvūs ekonominiai veiksniai, likusią dalį - valdžios ir paties verslo veiksmai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"