TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alkoholio baubas grasina lazdos storgaliu

2016 06 08 6:00
Kol kas eilės prie alkoholinių gėrimų nenutįsta. Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos statistikų skelbiami alkoholinių gėrimų vartojimo šalyje duomenys yra klaidinantys ir tuo prisideda prie rinkimų kampanijos akcijų bei gresia liūdnomis pasekmėmis visų gyventojų gerovei, taip įsitikinę verslo atstovai.

Birželio 10 dieną Statistikos departamentas planuoja paskelbti naujus alkoholinių gėrimų vartojimo duomenis, kurie, kaip teigiama, bus pateikiami pakoregavus vartojimo apskaičiavimo metodiką.

Pastaraisiais Statistikos departamento skelbtais duomenimis, 2014 metais kiekvienas 15 metų amžių peršokęs Lietuvos gyventojas suvartojo vidutiniškai po 14,9 litro grynojo (100 proc. stiprumo) alkoholio, arba po 1,24 litro spirito per mėnesį.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbė, kad 2008–2010 metais tokio amžiaus Lietuvos gyventojai suvartojo vidutiniškai po 15,4 proc. grynojo alkoholio, arba po 1,28 litro per mėnesį. Tačiau kelioms rinkos tyrimų bendrovėms bei Sveikatos mokslų universitetui atlikus tyrimus, yra nustatyta, kad realus alkoholinių gėrimų vartojimo rodiklis 2014 metais Lietuvoje turėtų siekti apie 5,84 litro, arba po 0,49 litro spirito (šiek tiek daugiau kaip po litrą degtinės) per mėnesį, ir šis rodiklis, kaip teigiama, nors ganėtinai aukštas, turėtų būti artimesnis tikrovei.

Lietuvos statistikos departamentas iki šiol alkoholinių gėrimų vartojimo rodiklius nustatydavo visą į mažmeninę prekybą patekusį alkoholį padalydamas iš vyresnių kaip 15 metų gyventojų skaičiaus, tačiau neatsižvelgdavo į dalį, tenkančią užsienio turistams, išvežamą emigrantų, krovinių vežėjų, bei šešėlinę prekybą.

„Lietuvos žinios“ jau anksčiau rašė, kad, verslo įsitikinimu, pagal tokią alkoholio vartojimo nustatymo metodiką tikroji statistika yra iškreipta ir kenkia Lietuvos įvaizdžiui bei naudojama populistinėms Seimo rinkimų kampanijos priemonėms.

Tiesa, Statistikos departamentas, reaguodamas į žiniasklaidoje paskelbtas abejones dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje statistikos pagrįstumo, vakar pranešė, kad šie rodikliai, skelbti nuo 2010 metų, bus perskaičiuoti „įvertinant užsieniečių Lietuvoje mažmeninėje prekyboje įsigytą bei restoranuose ir kavinėse suvartotą alkoholį ir atitinkamai Lietuvos gyventojų – užsienyje“. Taip pat paaiškino, kad Pasaulio sveikatos organizacija alkoholio vartojimo Lietuvoje rodiklį nustatė atsižvelgdama ir galimą šešėlinę prekybą.

Kita statistika

Gegužės pabaigoje susitikime su Statistikos departamento atstovais verslo organizacijų bei rinkos tyrimų bendrovių vadovai pateikė ir kitokios statistikos. Į ją neatsižvelgęs, jų nuomone, Statistikos departamentas galėtų skelbti ne alkoholio vartojimo, o tik legalaus patekimo į rinką bei pardavimo statistiką, kuri yra ganėtinai tiksli, juolab kad koreliuoja ir su Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiamais surenkamo alkoholio akcizo duomenimis.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2014 metais atlikęs suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą, nustatė, kad tais metais bent kartą per savaitę alaus išgėrė 50 proc. vyrų ir 11 proc. moterų, 19,1 proc. vyrų ir 51,4 proc. moterų save laikė abstinentais, o kasdien arba beveik kasdien išgėrė 2,4 proc. vyrų ir 0,1 proc. moterų, kartą per mėnesį – 20,1 proc. vyrų ir 10,7 proc. moterų. Vyrai, anot tyrimo, per savaitę išgėrė vidutiniškai po 3,325 litro (įvertinant paklaidą – 4,325) alaus arba kitų 5 alkoholio laipsnius atitinkančių gėrimų.

Susitikime Statistikos departamente buvo pažymėta, kad nustatant alkoholinių gėrimų vartojimo lygį yra klaidinga neatsižvelgti į šešėlinę prekybą bei dalį, kuri nuperkama į Lietuvą vidutiniškai po 2 kartus per metus atvažiuojančių emigrantų, užsienio turistų bei išvežama krovinių vežėjų. Tyrimais nustatyta, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų „šešėlis“ sudaro apie 22 proc. šių gėrimų rinkos, tačiau tai tik apie 1,5 proc. viso alkoholio vartojimo. Per metus Lietuvą vien oficialiai aplanko apie 2 mln. užsienio turistų, pernakvoja 9 mln. naktų. UAB „Spinter tyrimai“ duomenimis, užsienio turistai per dieną išgeria vidutiniškai po 1,62 litro alaus, 0,62 litro vyno ir 0,48 litro stipriųjų alkoholinių gėrimų, be to, 46 proc. turistų alkoholį vežasi lauktuvių – vidutiniškai po litrą 38 proc. stiprumo gėrimo.

UAB „Synopticom“ duomenimis, 2014 metais kitose Europos šalyse gyveno 303 tūkst. oficialiai emigravusių lietuvių, iš kurių 246,7 tūkst. – šalyse, kuriose yra nustatytas didelis alkoholio akcizas: Jungtinėje Karalystėje (163,2 tūkst.), Norvegijoje (29,2 tūkst.), Airijoje (28,9 tūkst.), Danijoje (8,3 tūkst.), Švedijoje (7,7 tūkst.), Nyderlanduose (4 tūkst.). Šiose šalyse alkoholio akcizas yra atitinkamai 184 proc., 648 proc., 222 proc., 52 proc., 313 proc. ir 28 proc. didesnis negu Lietuvoje. „Synopticom“ atliktų apklausų duomenimis, emigrantai į Lietuvą atvyksta vidutiniškai 2 kartus per metus, ir vienas iš svarbiausių jų atvykimo motyvų – pigiau apsipirkti. 84 proc. emigrantų iš Lietuvos išsiveža stipriųjų alkoholinių, o 60 proc. – kitų alkoholinių gėrimų. 55,2 proc. emigrantų per mėnesį išsiveža vidutiniškai po 7,43 litro alaus, 4,31 litro vyno ir 3,84 litro gėrimų, kurių vidutinis stiprumas – 38,5 procento.

Ragina keisti metodiką

Atsižvelgdama į susitikime su Statistikos departamento atstovais išsakytas mintis, Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į Vyriausybę, Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir Statistikos departamentą, ragindama nustatyti reikalavimus, pagal kuriuos būtų stebimas ir skelbiamas Lietuvoje oficialiai parduotas alkoholinių gėrimų kiekis, o informacijos apie vartojimą neskelbti, kol nebus sukurta kita šio rodiklio nustatymo metodika.

Statistikos departamentas kol kas ganėtinai atsainiai vertina tokius pasiūlymus. „Tą patį – pardavimo – metodą naudoja ne tik Lietuva, bet ir Norvegija, Estija, Suomija ir kitos šalys“, – vakarykščiame pranešime nurodo Statistikos departamentas.

Vis dėlto specialų tyrimą atlikusi UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ nustatė, kad pagal panašią metodiką, be minėtų šalių, alkoholio vartojimo lygį nustato ir Prancūzija, Serbija bei Austrija, tačiau kai kurios yra linkusios šį rodiklį „pagražinti“ įvertindamos kai kuriuos aspektus. Pavyzdžiui, Estija nuo bendro apskaičiuoto vidutiniškai 18,58 litro gyventojui nuskaičiuoja 6,78 litro dalį, tenkančią užsienio turistams. Keturios ES valstybės alkoholio vartojimo lygį nustato gyventojų apklausomis, dar keturios apklausų duomenimis papildo pardavimo statistiką, 10 valstybių vertina įvairius aspektus, dvi – namų ūkio biudžeto rodiklius, o dar keturios – surenkamą alkoholio akcizą, tačiau jose yra nustatytas įmanomai minimalus akcizas jų gaminamam vynui.

Paranku rinkimams

Verslininkų įsitikinimu, šiurpinanti alkoholio vartojimo statistika yra patogi priemonė organizuoti triukšmingas reklamos kampanijas, inicijuojant „buldozerines“ alkoholio ir tabako kontrolės įstatymų pataisas. „Blogo ruso ar kita korta dabar per silpna, todėl reikia susikurti kitą baubą, paskelbti jam negailestingą kovą ir taip rinktis taškus rinkimams“, – „Lietuvos žinioms“ pareiškė nepanoręs būti įvardytas verslo organizacijos atstovas.

Panašiai perspėja Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis. Jo teigimu, priėmus itin griežtą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą lazda antru galu kirstų ir gyventojams, ir šalies ekonomikai. „Sutinku, kad alkoholio vartojimą, įsigijimą reikia riboti, tačiau toks įstatymas, koks siūlomas, smarkiai padidins šešėlinę prekybą ir neišvengiamai pabrangins kitas būtinąsias prekes“, – neabejoja jis. Pasak aljanso lyderio, šešėlinė alkoholio prekyba yra smarkiai sumažėjusi daugiausia dėl to, kad valstybė ne staiga, o pamažu didina akcizo mokestį. Tad permainos nesukelia šoko ir nestumia į „šešėlį“, o alkoholinių gėrimų išstūmimas vien į specializuotas parduotuves sukeltų priešingą efektą. Realus alkoholio vartojimas ne sumažėtų, o, ko gero, netgi didėtų. Mat gyventojai gėrimus pirktų didesniais kiekiais visai savaitei ar mėnesiui, o linkusieji alkoholį vartoti negalės ilgai žiūrėti į neatidarytą butelį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"