TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alternatyviąją rinką žaidėjai pasitinka nepasitikėjimu

2007 06 05 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvoje šį mėnesį startuosianti alternatyvioji birža suteiks galimybę mažoms įmonėms viešai platinti savo akcijas. Tiek mokesčiai, tiek reikalavimai bendrovėms bus kur kas mažesni. Tačiau makleriai mano, kad alternatyvioji birža didelių investicijų nepritrauks.

Šį mėnesį Vilniaus vertybinių popierių birža žada pasiūlyti alternatyviąją rinką "First North". Ji sukurta iš esmės mažoms ir vidutinėms sparčiai augančioms bendrovėms, norinčioms pritraukti papildomo kapitalo plėtrai, arba patirti, ką reiškia būti finansų rinkos dalyve, toms įmonėms, kurios neatitinka griežtų reguliuojamos biržos reikalavimų.

"Manau, kad alternatyviąja birža domėsis tie, kam trūksta naujovių. Vilniaus biržoje jų tikrai mažai - iki "City Service" atėjimo jokių naujų bendrovių nebuvo. Investuotojams trūksta pasirinkimo, o čia yra galimybė per porą metų gauti didelę grąžą", - sakė "Orion Securities" Įmonių finansų skyriaus vadovas Karolis Rūkas.

Globos patarėjai

"Alternatyvioji rinka galėtų būti kaip tramplynas, tiltas į reguliuojamą rinką. Bendrovės gali įgyti praktikos, savo kailiu pajusti, ką reiškia būti matomai", - teigė Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. Mat alternatyviojoje biržoje bendrovėms taikomi mažesni reikalavimai, nei įstatymais reguliuojamose rinkose.

"Įmonės neįpareigojamos išplatinti 25 proc. akcijų, nėra apyvartos reikalavimų. Be to, įmones į alternatyviąją biržą atveda sertifikuoti patarėjai. Jie perima labai daug darbų - padeda bendrauti su birža, moko dirbti su esmine informacija", - teigė K.Rūkas.

Visos bendrovės, norinčios būti įtrauktos į rinką "First North", turi sudaryti paslaugų teikimo sutartį su vienu iš biržos patvirtintų sertifikuotų patarėjų. Šio patarėjo užduotis - padėti bendrovėms pasirengti ateiti į alternatyviąją rinką bei vėliau nuolat prižiūrėti, kad bendrovės laikytųsi visų "First North" taikomų reikalavimų.

"Orion Securities" yra vienas iš sertifikuotų patarėjų, šiuo metu kaip tik ruošiančių porą bendrovių. K.Rūkas teigė, kad įmonę patarėjas gali parengti per 2-6 mėnesius. "Kol kas dirbama su keliomis įmonėmis, kurios pasirodys alternatyviojoje biržoje, manau, rudeniop. Vasara - prastas laikas atvesti įmonę į biržą", - sako K.Rūkas.

Nesitiki aktyvios prekybos

Tačiau finansų makleriai skeptiškai vertina alternatyviąją biržą ir netiki, kad joje vyks aktyvi prekyba. "Yra bendrovių, norinčių kotiruotis joje, bet nelabai aišku, kam eiti į alternatyviąją rinką. Jei įmonė normali, tai ji turi eiti į reguliuojamą biržą. Klausimas, ar investuotojui bus patrauklios įmonės, norinčios mažiau informacijos atskleisti", - svarstė "Finastos" finansų analitikas Vytautas Plunksnis.

Kaimyninėje Latvijoje "First North" pradėjo veikti penktadienį. Tiesa, anot specialistų, tai tik teorinis startas - atsirado techninės galimybės, bet reali prekyba nevyko, sąraše nebuvo bendrovių. "Lietuvoje mes taip pat jau esame techniškai pasirengę: paruošta prekybos sistema, veikia alternatyviosios rinkos tinklalapis, turime bendrovių, norinčių tapti sertifikuotais patarėjais, bei tokių, kurios ketina pasiūlyti savo akcijų prekybai šioje rinkoje", - sakė Vilniaus vertybinių popierių biržos valdybos pirmininkė Arminta Saladžienė.

Tuo metu finansų makleriai alternatyviosios biržos atsiradimą vertina skeptiškai.

"Vargu ar prekyba alternatyviojoje biržoje vyks labai aktyviai. Greičiausiai ateis viena kita bendrovė, generuojanti apie 20-30 mln. litų apyvartą, gana pelninga ir akcininkams rūpės, kad įmonė turėtų rinkos kainą. Jei nori akcijas ar dalį jų parduoti, tai, be abejo, esi labiau matomas biržos sąraše. Iš tikrųjų tai nepritrauks didelių investicijų, bet vienas kitas perliukas gali atsirasti", - sakė "Jūsų tarpininko" finansų makleris Aurimas Launikonis.

Jis teigė, kad alternatyvioji birža gali būti įdomi pavieniams investuotojams, ieškantiems didelės grąžos, tačiau įmonėms didelės naudos A.Launikonis neprognozuoja. "Fondai neinvestuoja, jei nėra didelio akcijų kiekio, o pavieniai investuotojai nesukuria likvidumo", - sakė jis.

Anot V.Plunksnio, mažoms įmonėms apskritai geriau ieškoti vieno inestuotojo, pavyzdžiui, fondo, o ne žaisti su smulkiais investuotojais.

"Jei kai kam labai sėkmingai pavyktų ateiti į alternatyviąją rinką, tai kitos bendrovės taip pat imtų galvoti. Kotiravimasis biržoje - mados reikalas. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra daug grūdų perdirbimo įmonių, kurios galėtų kotiruotis, bet kol kažkas nežengs pirmo žingsnio, nieko nevyks", - sakė V.Plunksnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"