TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alternatyvioji energetika jau uždirbo vartotojams

2016 05 16 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Gegužės 8 dieną Vokietija pasiekė rekordą – šią saulėtą ir vėjuotą dieną atsinaujinančių išteklių energetika tenkino 87 proc. šalies energijos poreikių – 55 GW iš 63 GW. Dėl šios priežasties elektros energijos kaina nukrito taip, kad tapo neigiama. Tai iš tikrųjų reiškia, kad už sunaudotą elektros energiją buvo mokama vartotojams.

Vokietija tokiam akibrokštui dar nebuvo visiškai pasirengusi. Mat tuo metu gamtines dujas naudojančios elektrinės buvo uždarytos dėl energijos pertekliaus, o atominės ir naudojančios akmens anglis dirbo toliau, tačiau nuostolingai. Tokių problemų kyla dėl to, kad alternatyvioji energetika labai priklauso nuo nuolat kintančių oro sąlygų.

Būtent dėl šios priežasties skeptikai tvirtina, jog atsinaujinantys energijos ištekliai gali mus aprūpinti elektros energija tik iš dalies, tačiau tai ginčytina nuomonė. Vėjas iš tiesų pučia ne visada, bet tai nereiškia, kad kitose vietovėse jo nėra – vadinasi, reikia statyti platų vėjo jėgainių tinklą.

Pavyzdžių yra daugiau

Vokietija planuoja iki 2050 metų visiškai pereiti prie atsinaujinančių išteklių energetikos. To siekia ne ji vienintelė. Tai jau padarė Islandija, Paragvajus ir Norvegija. Pastaroji, savo reikmėms naudodama tik alternatyviųjų išteklių energiją, taip pat yra viena iš didžiausių naftos ir dujų eksportuotojų pasaulyje. 2015 metų kovą Kosta Rika paskelbė, kad dėl užsitęsusių liūčių 75 dienas naudojo vien žaliąją energiją. Vieną 2015-ųjų liepos dieną Danijos vėjo jėgainėse pagaminta elektros energija sudarė 140 proc. šalies poreikių. Perteklius, be abejo, buvo eksportuotas į Vokietiją, Norvegiją ir Švediją.

Praėjusių metų lapkritį Austrijos Žemutinės provincijos vadovas pareiškė, kad jai jau nereikia akmens anglį naudojančių jėgainių, nes elektros energijos poreikius visiškai tenkina Dunojaus hidroelektrinės ir kitos alternatyviųjų išteklių jėgainės. Kaip aiškina „Quartz“ (http://qz.com/), atsinaujinančių energijos išteklių pergalė prieš iškastinius buvo įmanoma tik sutapus dviem sąlygomis – turint turtingus gamtos išteklius ir esant nedideliam gyventojų skaičiui.

Investuoja ir naftininkai

2015-ieji buvo iki šiol patys sėkmingiausi atsinaujinančiai energetikai. Mat pernai į šią sritį buvo investuojamos neįprastai didelės lėšos, kurios, kaip pranešė agentūra „Bloomberg“, dvigubai viršijo investicijas į iškastinių išteklių energetiką. Maža to, tarp didžiausių investuotojų minimos stambios naftos kompanijos. Antai 2015 metų gegužės 9 d. Prancūzijos „Total SA“, kuri valdo ir saulės baterijų gamintojos „SunPower Corp.“ akcijų paketą, pareiškė, kad pasirašė 1,1 mlrd. JAV dolerių sandorį su kita baterijų gamintoja „Saft Groupe“. O štai naftos kompanija „Exxon Mobil Corp.“ kartu su „FuelCell Energy Inc.“ vykdys elektrinių išmetamųjų dujų mažinimo projektą.

Be kita ko, naftos kompanijos investuoti į žaliąją energetiką pradėjo dar 1970 metais. Vis dėlto, kaip teigė „Bloomberg“ analitikas Timati Fox, dar ankstoka spręsti, ar „Exxon Mobil“ ir „Total SA“ rodo bendrą naftos kompanijų verslo tendenciją. Gali būti, kad tai tik bandymas apsidrausti, jei alternatyvioji energetika galutinai laimėtų prieš tradicinę.

Kalba faktai

Galima daryti visokių prielaidų, bet, matyt, nepavyks paneigti, kad alternatyvioji energetika nuolat pinga, jos technologijos tobulėja, o iškastinis kuras irgi pinga, ir tuo didžiulės investicijos į jo gavybą darosi nuostolingos. Vadinasi, jo ims trūkti, didės jo paklausa, o kartu didės ir jį naudojančių elektrinių gaminamos energijos savikaina.

Nuo 1970 metų saulės energijos savikaina atpigo 150 kartų dėl tobulėjančių gamybos technologijų. O saulė, kaip ir vėjas, vanduo savo energija juk dalijasi nemokamai. Ne ką kainuoja ir biodujos, gaminamos iš buitinių ir žaliųjų atliekų, mėšlo.

Nuo 2000 metų saulės energijos gamybos apimtys padvigubėjo, o vėjo jėgainės pagamina elektros energijos 8 kartus daugiau, negu 2000-aisiais. Iki 2018 metų saulės energijos gamyba padidės dar 2 kartus, o vėjo energijos – 1,5 karto. Tuo metu, „Blooberg“ duomenimis, kai tik vėjo energijos gamybos apimtys padvigubėja, jos kaina sumažėja 19 proc., o saulės energijos – 24 procentais.

Parengė Kazimieras ŠLIUŽAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"