TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aludariai kovoja dėl mažesnių akcizų

2006 10 02 0:00
Padidinus mokesčius alui, ne visos Lietuvos alaus daryklos išgyventų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisija grasina padidinsianti akcizus alui. Aludarius piktina ne tik didėsiančios išlaidos, bet ir diskriminacija vyndarių atžvilgiu.

Prieš dvejus metus Europos Komisija (EK) suskaičiavo, kad galiojantys minimalūs akcizai alui neatitinka savo vertės. Įvertinus 1993-2005 metų ES zonos infliaciją nutarta juos padidinti 31 proc., prie jų dar reikėtų pridėti pridėtinės vertės mokestį. Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė mano, jog šitaip skaičiuoti akcizus naujų ES šalių atžvilgiu nelogiška, nes, pavyzdžiui, Lietuva į bendriją įstojo tik 2004 metais. "Pagal perkamąją galią tada ES galiojusių tarifų taikymas Lietuvai ir taip buvo nemenka užduotis, todėl šis EK siūlymas iš principo mūsų negali tenkinti", - teigė Šimonytė.

Jos žiniomis, akcizų didinimas kai kuriems alkoholiniams gėrimams - vienas iš ES pirmininkaujančios Suomijos mokesčių srities prioritetų. Tačiau, pasak Šimonytės, esama žinių, jog EK siūlymui prieštaraus ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. Jau dabar žinoma, kad prieš artėjantį "mūšį" dėl akcizų Latvijos finansų ministras palaikys Lietuvą.

Pasigenda logikos

Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys prognozavo, kad įsigaliojus EK siūlymams, iš dabar 87 Lietuvoje veikiančių alaus daryklų išgyventų gal dešimt. "Estijoje akcizai alui du kartus didesni nei Lietuvoje. To priežastis - kaimyninė Suomija, kuri Estijos vyriausybės reikalavo padidinti akcizus alui, kad apribotų pigesnio alaus įvežimą į šalį. Taikant alui didesnius akcizus Estijoje šiandien veikia aštuonios alaus gamyklos, o Vokietijoje, kur akcizai kur kas mažesni, jų daugiau nei 1,2 tūkstančio", - lygino Vidžys.

Pasak jo, ES alkoholio pramonėje - netvarka. Dauguma ES valstybių taiko gerokai mažesnius akcizų tarifus nei ES vidurkis, ir tik Airija, Danija, Didžioji Britanija, Norvegija bei Suomija išsiskiria didžiuliais akcizais. Didindamos akcizų tarifus ES institucijos tikisi sumažinti skirtumus tarp regionų. "Protingiau būtų minėtas valstybes priversti mažinti didžiulius mokesčius, o ne tempti kitas šalis iki jų lygio, - sakė Vidžys. - Skirtumas tarp Suomijos ir, pavyzdžiui, Lietuvos akcizų alui - 12 kartų. Priėmus EK nutarimą jis būtų 11,5 karto didesnis, tad problemos iš esmės neišspręstų".

Europos aludarių asociacijos generalinis sekretorius Rodolphe'as de Looz-Corswaremas ragino Lietuvą mėginti aiškinti ES biurokratams, ko galima laukti priėmus EK siūlymą padidinti akcizus alkoholiui. "Kai nutarimas bus priimtas, beliks jo laikytis, - kalbėjo Looz-Corswaremas. - EK argumentus, jog padidinus akcizus bus mažiau geriančiųjų galima paneigti: priešingai nei padidėjusios infliacijos ir sumažėjusio alaus gamintojų konkurencingumo, to tikrai neverta laukti".

Nevienodos teisės

Tačiau didesni akcizai kai kuriam alkoholiui - ne vienintelis EK sumanymas, piktinantis aludarius. "ES egzistuoja diskriminacija", - nukirto Europos aludarių asociacijos generalinis sekretorius.

Aludarių priešiškumą kelia EK sprendimas vynui palikti dabar galiojantį nulinį akcizų tarifą. Vidžys teigė, kad svarstant dėl tarifų alkoholiui, tuometinėje bendrijoje iš 15 narių, 13 buvo vyno šalys. Kai 1992 metais pirmą kartą buvo priimami ES bendri įstatymai, reglamentuojantys mokesčius alkoholiui, vyno šalys buvo prieš bet kokį mokestį vynui.

"Kadangi EK Finansų komiteto sprendimai priimami vienbalsiai, ir nors vienas balsas prieš reiškia, kad direktyva nebus priimta, nutarta vynui taikyti nulinį akcizą. Mokesčiai buvo įvesti spirituotiems gėrimams ir alui, nes iš 15 tuometinių ES narių, tik dvi šalys buvo alaus - Danija ir Vokietija. Tačiau pastaroji gamina nemažai vyno, todėl norėdama gauti nuolaidas kitose srityse ji leido įvesti Vokietijos mastu nedidelį akcizą alui. Šiandien jis mažesnis nei Lietuvoje, nors pragyvenimo lygis ten kur kas geresnis - pirkdamas alų Lietuvoje moka 250 proc. daugiau nei statistinis europietis. Įvedus papildomą apmokestinimą alui, mums bus gerokai skausmingiau, nei išsivysčiusios valstybės atstovams", - sakė Vidžys.

Anot pašnekovo, negana to, kad vyndariams nereikia mokėti jokių akcizų, šie kasmet iš ES biudžeto gauna 1,3 mlrd. eurų (4,5 mlrd. litų) išmokų, o aludariams nenubyra nė euro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"