TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aludariai salyklo nepritrūks

2015 07 25 6:00
Alui virti Lietuvoje daugiausia naudojamas salyklas, gaminamas iš vietos ūkininkų išaugintų vasarinių miežių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuviško salyklo gamintojai nesibaimina, jog pritrūks grūdų dėl to, kad šiemet tikimasi prikulti maždaug 30 proc. mažesnį vasarinių miežių, iš kurių gaminama pagrindinė alaus žaliava, derlių.

„Lietuvos žinių“ kalbinti alaus ir miežių perdirbimo įmonių vadovai teigė, jog salyklinių miežių dar likę nuo gausaus praėjusių metų derliaus, o jeigu vietinės produkcijos nepakaks, žaliavos nusipirks iš Skandinavijos šalių.

Be salyklo alaus neišvirtų

Alaus daryklos „Švyturys – Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas LŽ teigė, kad salyklas didelėmis partijomis tanklaiviais gabenamas iš bet kurio pasaulio krašto. Todėl deficitas daryklai negresia. „Žinoma, superkame visą įmanomą lietuvišką salyklą, bet, jo pritrūkę, tomis pačiomis kainomis įsigysime iš kitur. Iš esmės salyklo kaina yra ta pati Lietuvoje ir Australijoje“, - tikino įmonės vadovas.

R. Viršilas pripažino, kad salyklas – labai svarbi žaliava alaus gamybai. „Alui išvirti reikia keturių komponentų: salyklo, apynių, mielių ir vandens, - daugiau ten nieko nėra. O salyklas yra pagrindinis dalykas, jeigu pritrūktume salyklinių miežių, alaus nepagamintume“, - sakė pašnekovas.

„Švyturys – Utenos alus“ per metus perka apie 20 tūkst. tonų salyklo – beveik visą iš Lietuvos gamintojų, o specializuotą (karamelinį ir kitokį) salyklą importuoja. R. Viršilas tikino, kad visas lietuviškas alus verdamas tik iš lietuviškų miežių salyklo.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas LŽ šią savaitę teigė, kad dėl drastiškai sumažėjusių žieminių miežių pasėlių šiemet sunkumų patirs alaus pramonė. „Ypač salyklinių miežių trūks visoje Europoje. Nežinau, iš ko alaus pramonė alų virs. Gal miežių atsiveš iš Australijos?“ – svarstė jis.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, vasarinių miežių pasėlių plotas šiemet susitraukė 25 proc., todėl mokslininkai prognozuoja, kad vasarinių miežių grūdų bus prikulta 30 proc. mažiau negu pernai.

Liko iš praėjusių metų

Salyklą gaminančios UAB „Viking Malt“ vadovas Lietuvoje Darius Vilkas LŽ teigė, kad žaliavos veikiausiai nepritrūks. Mat įmonė visiškai nenaudoja žieminių miežių, kurių šiemet bus prikulta 64 proc. mažiau negu 2014 metais. Salyklinių miežių derlius pernai esą buvo perteklinis ir jo dar yra likę.

„Vasarinių miežių, iš kurių gaminamas salyklas, pasėlių plotas yra šiek tiek sumažėjęs, bet esminės įtakos derliui tai nepadarys, - prognozavo įmonės vadovas. – Manome, kad žaliavos turėtų pakakti.“

„Viking Malt“ pagamintas salyklas naudojamas tik alaus pramonėje. Įmonė aprūpina salyklu Lietuvos alaus daryklas bei eksportuoja į Latviją, Estiją, Lenkiją ir net tolimąją Angolą.

Per metus Panevėžio gamykloje perdirbama apie 80-90 tūkst. tonų Lietuvoje išaugintų miežių. Tačiau D. Vilkas pripažino, kad salyklas, kurį parduoda Lietuvos alaus darykloms, kartais gaminamas ir iš importinių grūdų, tik ši dalis esą labai maža. „Importinius miežius atsivežame tik tada, jeigu trūksta vietinių. Pernai visiškai pakako lietuviškų miežių, bet prieš keletą metų buvome priversti apie 6-10 tūkst. tonų importuoti“, - sakė įmonės vadovas.

„Viking Malt“ nekiltų sunkumų susirasti rinkų, iš kurių atsivežtų miežių, jeigu jų šiemet pritrūktų vietos rinkoje. D. Vilkas nesirengia skambinti į Australiją. „Kam vežtis iš Australijos, kai Europos Sąjungoje nereikia mokėti muito? Tikrai nėra jokių problemų gauti miežių Europoje. Danija kasmet eksportuoja maždaug 1 mln. tonų, Suomija - maždaug 200 tūkst. tonų miežių. Švedijoje – irgi miežių perteklius“, - tikino jis.

Lietuviškų miežių kokybė, pasak „Viking Malt“ vadovo, niekuo nenusileidžia skandinaviškai, nes „lietuviškas“ salyklas gaminamas iš tų pačių veislių miežių kaip ir Danijoje. Jos derinamos su alaus daryklomis, nes būtent šios nustato, kurios veislės turi būti auginamos.

„Skatiname ūkininkus auginti salyklinius miežius. Seniai paneigtas mitas, kad jų derlingumas yra mažesnis negu pašarinių. Siūlome veisles, kurios pagal derlingumą joms nenusileidžia, o salyklinių miežių supirkimo kaina yra 20-30 eurų už toną didesnė negu pašarinių“, - teigė D. Vilkas.

SKAIČIAI

Lietuvoje per metus salykliniais miežiais apsėjama apie 30 tūkst. ha pasėlių, prikuliama maždaug 120-150 tūkst. tonų grūdų. Pagaminti 1 tonai salyklo reikia 1250 kg miežių.

Miežių salyklą Lietuvoje gamina Suomijos ir Švedijos kapitalo bendrovė „Viking Malt“ Panevėžyje bei verslininko Viliaus Kaikario įmonė „Šiaurės vilkas“ Joniškyje.

Šaltinis: Įmonių duomenys, LŽ

Vasarinių miežių derlius Lietuvoje

Rodiklis/Metai20142015*Pokytis, proc.
Pasėta, tūkst. ha353,6263,8-25,4
Derlingumas, t/ha4,34,0-7,0
Derlius, tūkst. t1522,81055,2-30,7

*Prognozė

Šaltinis: LAEI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"