TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aludariams po kojomis - buteliai

2009 01 05 0:00
Skubotai įvedus draudimą pilstyti alų į didesnės nei litro talpos tarą, visos alų gaminančios bendrovės patirs didelius nuostolius.
LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvą siekiama blaivinti mažinant alaus butelių dydį. Naujoji Lietuvos Vyriausybė kaip vieną iš kovos su girtuoklyste būdų įvardija alaus taros talpos mažinimą. Aludariai tikina, kad taip kovojant su girtuoklyste Lietuva blaivesnė netaps, tik bus labiau prišiukšlinta.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, kalbėdamas su LŽ, neslėpė džiugesio, kad į naujosios Vyriausybės programą pavyko įrašyti punktą, kuriuo bus galima riboti pardavinėjamo alaus taros dydį. Jo nuomone, draudžiant naudoti arba labiau apmokestinant alaus, išpilstyto į didesnius nei vieno litro talpos butelius, prekybą galima tikėtis blaivesnės Lietuvos.

Alaus gamintojams toks politikų siekis neatrodo teisingas. Jų manymu, ėmus alų pilstyti į mažesnės nei dabar talpos tarą, Lietuva tikrai neišblaivės, tik dar labiau nuskurs ir bus prišiukšlinta.

Tikslas - blaivinti tautą.

Pasak A.Matulo, jau prieš pastaruosiuose rinkimus į Seimą konservatoriai buvo užsibrėžę, kad patekę į valdžią imsis priemonių, kad juos išrinkusi tauta gyventų blaiviau. Dabar jau imta ieškoti būdų, kaip įvykdyti užsibrėžtą siekį. Apsvarsčius nutarta, jog yra tikimybių, kad žmonės gers mažiau, jei bus prekiaujama mažesnės talpos alaus buteliais.

"Mediciniškai įrodyta, kad atsigaivinti žmogui užtektų 0,33-0,5 litro alaus. Tačiau dabar lietuviai viliojami pirkti litro, 1,5 ar 2 litrų alaus butelius, kurie santykinai kainuoja nebrangiai. Tačiau troškulį numalšinusiam pirkėjui gaila pilti lauk likusį alų. Tad jis būna priverstas arba gerti tiek, kad nusigertų, arba nusipirktu alumi girdyti kitus - šeimą, draugus, kaimynus", - teigė gydytojas ir politikas A.Matulas.

Draus ir "vieno mauko" tarą

A.Matulas mano, kad nesaikingai vartoti alkoholį skatina ne tik į didelius butelius supilstytas alus, bet ir į mažus, vienkartinius šimto ar dviejų šimtų gramų indelius išpilstyti stiprieji alkoholiniai gėrimai, galima sakyti, išgeriami vienu mauku. A.Matulo nuomone, į tokią tarą išpilstytų stipriųjų alkoholinių gėrimų prekyba taip pat turėtų būti uždrausta. Jis tikina, kad degtinė neturėtų būti pardavinėjama, išpilstyta į mažesnės nei pusės litro talpos tarą.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininko manymu, maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje įsigalėjo alaus pilstymas į litro ir didesnės talpos butelius. Anot A.Matulo, tada aludariai neva buvo ne tokie turtingi kaip dabar, tad jiems buvo leista naudotis pigesnėmis technologinėmis linijomis, kai alus pilstomas į didelius butelius. Dabar alaus gamintojai jau esą turėtų už ką įsigyti technologijų, kuriomis naudodamiesi galėtų alų pilstyti į mažesnius butelius. Jų nusipirkę tautiečiai neva gertų civilizuočiau, dėl to Lietuva esą taptų blaivesnė.

Priversti aludarius pardavinėti savo produkciją, išpilstytą į mažesnės talpos tarą, anot A.Matulo, būtų galima priėmus įstatymus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų taros dydį. Be to, tokią prekybą esą stabdytų padidintas akcizo mokestis alaus, kuris pardavinėjamas didesniuose nei vieno litro talpos buteliuose.

Panevėžio rajone, Raguvos miestelyje, maisto produktais prekiaujančios parduotuvės darbuotoja Zita LŽ patikino, kad šioje parduotuvėje užsakomas ir parduodamas maždaug vienodas kiekis ir į 1,5-2 litrų (Panevėžio rajone vadinamą "pūslėmis"), ir į 0,5 litro tarą išpilstyto alaus.

Anot moters, labai skiriasi žmonės, kurie perka alaus "pūsles", nuo perkančiųjų stiklinius 0,5 litro talpos alaus butelius. "Pūslininkai" būna labai suvargę, iškankintais veidais. Stiklinius alaus butelius perka tie, kuriuos mes vadiname normaliais žmonėmis", - sakė Zita.

"Iki" prekybos tinklo atstovas Tomas Vaišvila LŽ teigė dėl komercinių subtilumų negalintis įvardyti, kokią pardavimo dalį sudaro į didesnę nei litro talpos tarą išpilstytas alus, tačiau patikino, kad nemenką. "Ši dalis mažesnė nei 50 proc. viso parduodamo alaus, tačiau tikrai nemaža", - sakė jis.

Stipriųjų gėrimų dalis, pardavinėjama, išpilstyta į grietinės dydžio tarą, anot T.Vaišvilos, nesudaro nė vieno procento. Pastebėta, kad į mažos talpos tarą išpilstytus stipriuosius alkoholinius gėrimus perka turtingi žmonės, nes jie kainuoja santykinai brangiai.

Klausiamas apie galimus apribojimus prekiauti alumi, išpilstytu į didelę, o stipriaisiais gėrimais - į mažą tarą, T.Vaišvila atsakė, kad bet kokie apribojimai verslui daro neigiamą įtaką. Prastai vertinama ir tai, kad vartotojams sumažės pasirinkimas.

"Nemanau, kad planuojami apribojimai padės žmonėms blaivėti. Tikėtina, kad nebegalėdami nusipirkti pigiausio alaus, žmonės pirks pigų vyną. Kita vertus, ims klestėti vadinamasis pogrindis. Taip pat nemanau, kad ką nors išspręstų padidintas akcizo mokestis. Praktika rodo, kad padidinus akcizus, akcizo mokesčio surinkimas paprastai nepadidėja", - teigė T.Vaišvila.

Gąsdina šiukšlėmis

Į klausimą, kokios įtakos aludarių verslui turėtų reikalavimas prekiauti alumi, supilstytu į litro ir mažesnės talpos butelius, Biržuose įsikūrusios lietuviško kapitalo alaus gamybos įmonės "Rinkuškiai" generalinis direktorius Rimantas Čyvas atsakė: "Pražūtingą."

Aludaris pabrėžė, kad toks reikalavimas gana neapsimokėtų finansiškai, nes reikėtų keisti technologijas, o dėl to gerokai padidėtų alaus savikaina. "Tačiau kaina nėra visų svarbiausia, - kalbėjo R.Čyvas. - Pagalvokite, kiek butelių, kiek kamštelių, kiek etikečių turėsime įsigyti. Išgėrę alų žmonės visa tai išmes. Taigi, labiau užteršime Lietuvą. Kažin, ar iškėlęs prekybos mažesniais alaus buteliais idėją A.Matulas pagalvojo apie ekologiją. Manau, kad nepagalvojo", - sakė "Rinkuškių" generalinis direktorius.

Įmonės vadovas teigė žinantis, kad Europos Sąjungoje ir pilstyti, ir gerti alų iš didesnių nei litro talpos butelių leidžiama. Aludaris sakė turintis vilties, kad ir Lietuvoje bus vadovaujamasi tais pačiais įstatymais.

Įžvelgia prapultį

Smulkiuoju verslininku prisistatantis Pasvalio alaus gamybos įmonės "Raginėlis" savininkas Rimantas Gervė teigė, kad reikalavimas alų pilstyti į mažesnius nei litro talpos butelius smulkiesiems verslininkams būtų prapultis. Vyriškis sakė, kad jį labai piktinantis A.Matulo teiginys, neva Vakarų Europoje į didesnę nei litro tarą pilstomas alus - atgyvena. "Visai neseniai - dar pernai - keliavau po Slovakiją ir Vokietiją. Tose šalyse galima nusipirkti alaus, supilstyto į kokio tik nori dydžio tarą. Tegul mums A.Matulas neseka pasakėlių apie europiečių neva civilizuočiau nei mūsų šalyje geriamą alų", - tvirtino R.Gervė.

Prašo neskubėti

"Skirkime du šio klausimo aspektus, - teigė UAB "Švyturys-Utenos alus" korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys, LŽ klausiamas apie siekį priversti aludarius pilstyti alų tik į litro ir mažesnės talpos tarą. - Pirmasis klausimo aspektas yra susijęs su alaus vartojimo kokybe ir kultūra. Sakyčiau, kad vadinamieji "bambaliai", į kuriuos telpa 1,5-2 litrai alaus, padarė didelę žalą pačiam alaus įvaizdžiui Lietuvoje. Todėl atsisakyti "bambalių" nebūtų gaila. Tačiau labai svarbus ir ekonominis alaus gamybos aspektas, - tęsė D.Smailys. - Tad apie draudimą alų pilstyti į didesnės nei litro talpos butelius įmonėms turėtų būti pranešta prieš pusantrų ar dvejus metus. Būtent tiek laiko reikia perorientuoti veiklai. Be to, pridursiu, kad tai brangus procesas. Neabejoju, kad skubotai įvedus draudimą pilstyti alų į didesnės nei litro talpos tarą, visos alų gaminančios bendrovės patirs didelius nuostolius. Gali būti, kad šiais nelengvais laikais ne vienai įmonei tai gali būti kelias į bankrotą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"