TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Aludarius gelbsti eksportas

2014 02 05 12:58
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybės planuojamas akcizo padidinimas alkoholiniams gėrimams gali pakenkti šalies alaus pramonei, nes dėl smukusio alaus vartojimo jos rodikliai prastėja.

Didžiausią šalies alaus rinkos dalį atsiriekusi bendrovė „Švyturys Utenos alus“ Vyriausybės planuojamą alkoholinių gėrimų akcizo didinimą nuo balandžio 1 dienos 10 proc. ir vėliau – dar kartą, siekiant grąžinti dalį neišmokėtų pensijų, vadina nepamatuotu sprendimu. „Mūsų manymu, tai yra nesąmonė. Alaus rinka dvejus metus krenta po 6 procentus, padidinus akcizą, alaus pramonė stipriai važiuos žemyn,“ - prognozuoja didžiausios aludarių įmonės vadovas Rolandas Viršilas.

Akcizas nusmukdytų

Už aludarių ekonominius interesus ir prieš pardavimus mažinantį Vyriausybės sprendimą kalnu stoja Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Nuo kiekvieno parduoto „Švyturio“ „Ekstra“ butelio alaus į uostamiesčio paramos fondą įkrenta 3 centai. Per 2013 metus fonde prikapsėjo 711 700 litų. Po to, kai 2012 metais bendrovė ir uostamiesčio savivaldybė pasirašė fondo steigimo sutartį, seniausia Lietuvos alaus darykla, ir iki tol buvusi svarbi Jūros šventės renginių atrama, pelnė didžiausią miesto valdžios palankumą. Aptardamas fondo ataskaitą V.Grubliauskas priminė čekų literatūrinio veikėjo kareivio Šveiko klasikinę frazę, kad Vyriausybė, kuri užsimojo prieš alų, pasmerkta, tačiau jis vylėsi, kad „Ekstra“ alaus populiarumas nemažės.

Pasak R.Viršilo, Lietuvoje šiuo metu veikia 64 alaus daryklos, ši pramonės šaka susijusi su 13 tūkst. darbo vietų. „Akcizas aludariams – labai skaudus klausimas. Jo didinimas – neprotingas veiksmas. Taip mano visi, tiek didieji, tiek mažieji. Šalis ekonomiškai stipri tiek, kiek ji turi gamybos, nesvarbu, ar alaus, ar trąšų. Vyriausybė vis kalba apie regioninę politiką. O juk alaus daryklos – regioninio verslo pavyzdys. Panevėžys, Šiauliai, Pasvalys, Biržai alaus daryklose įdarbina žmones, kuria pridėtinę vertę žemės ūkyje, o buteliai perkami vietos stiklo gamykloje“, - kalbėjo R.Viršilas.

Jo teigimu, yra Europoje atvejų, kai alaus akcizo didinimas pateisinamas savų gamintojų protegavimu. Pavyzdžiui, pernai Prancūzijoje akcizas alui padidintas dvigubai, nes tai svarbu ginant vietos vyndarių produkciją. Tačiau Lietuvos Vyriausybė tokios ekonominės logikos nepaiso.

Garsus prekės ženklas

R.Viršilas pažymi, kad gamyba ir prekyba pagal socialinę reikšmę labai skiriasi. Tokį alaus kiekį, kokį „Švyturyje“ gamina 600 darbuotojų, importavus parduoti jį užtektų 50 žmonių. Tačiau jei akcizų politikoje niekas nesikeis, „Švyturio“ užimama rinkos dalis, kuri dabar siekia 40 proc., dar labiau didės, nes garsiausią alaus įmonę gelbsti eksportas, o mažesni aludariai žlugtų.

Ekonominė krizė alaus gamintojus paskatino atsigręžti į tolimas rinkas, tokias kaip Airija, Jungtinės Amerikos Valstijos ar net Kinija. Ir ši eksporto plėtros strategija, pasak R.Viršilo, pasiteisino, nes mažėjant vidaus vartojimui leidžia užtikrinti bendrovei veiklos stabilumą. Labiausiai stebina rekordiškai išaugusi alaus prekyba Baltarusijoje. „Pats garsiausias Baltarusijoje prekės ženklas yra „Švyturys“. Mūsų alus pilstomas visur, ir jį perka, nors yra dvigubai brangesnis nei vietinis“, - sakė Švyturio – Utenos alaus“ vadovas.

Lietuvos valdžia, kai reikėjo pirmininkauti Europos Sąjungai, mokėjo pasididžiuoti sena alaus gamybos kultūra. „Švyturio“ korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys sakė, kad Užsienio reikalų ministerijai paskelbus edukacinių projektų konkursą paaiškėjo, jog „Švyturys“ turi geriausias produkcijos pristatymo tradicijas. Todėl įmonė Europos Sąjungos įvairių lygių vadovams organizavo bene 6 degustacijas.

Belstat duomenimis, svarbiausiais Baltarusijos prekybos partneriais buvo Rusija (49,3% prekybos apyvartos), Ukraina (7,9%), Vokietija (6,1%), Olandija (5%), Kinija (4,1%), Lenkija (2,9%), Italija (2,5%), Lietuva (1,9%).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"