TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alus statinaitėse nebeputos net per vestuves

2012 05 14 6:03

Nuo kitų metų įsigaliosiantys Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai draus gyventojams įsigyti alaus statinaitėse net vestuvių, jubiliejų, kitokioms šventėms. Parduoti alų didesnėje kaip 1 litro taroje uždraudė politikai.

Liko šiek tiek daugiau kaip pusmetis iki dienos, kai alus Lietuvos parduotuvėse bus parduodamas ne didesniuose nei 1 litro buteliuose. Nors vos prieš kelerius metus bene populiariausia buvo 5 litrų talpos plastikinė stipraus alaus tara, praminta "bambaliu".

Vėliau ji sumažėjo perpus, o pastaruosius porą metų daugiausia itin populiaraus alaus buvo parduodama 2 litrų PET buteliuose. Dabar ne tik "bambalius", bet ir mažas metalines alaus statinaites teks pamiršti.

Aludariai turės pakeisti gamyklose alaus pilstymo įrangą. Mažų alaus daryklų asociacija (MADA) teigia, jog penki jos nariai, privalėdami persiorientuoti pagal naujus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų reikalavimus, turės investuoti apie 4,5 mln. litų.

Bendrovė "Kauno alus" apskaičiavo, kad tokia įranga "pagal politikų pageidavimą" kainuos 2 mln. litų. Dabar sukama galvas, kuris bankas sutiktų įmonei tiek paskolinti.

"Rinkuškiai" jau užsisakė naujus įrenginius alui pilstyti į 1 litro butelius. "Ta priverstinė permaina mums kainuos per 0,5 mln. litų. Šiandien naudojamą įrangą supjaustysime ir išmesime į metalo laužą. O ką daryti?" - kalbėjo kitos išeities nematantis "Rinkuškių" direktorius Rimantas Čygas.

"Kauno alaus" vadovė Lina Šileikienė LŽ sakė, kad mažieji aludariai turi stabdyti anksčiau suplanuotas investicijas į gamybos automatizavimą, nes politikai primetė kitų rūpesčių. Ji piktinosi, jog valdžia kasmet vis pažeria "perliukų", dėl kurių verslas negali planuoti jokių naujovių ir investicijų ilgesniam laikotarpiui.

"Mūsų alaus gamybos ciklas kitoks negu didžiųjų aludarių. Jis trunka nuo 2 iki 4 mėnesių, o kiti alų pagamina per dvidešimt kelias dienas. Norėjome sumažinti darbo jėgos sąnaudas, šiek tiek automatizuoti gamybą. Tačiau dabar turime sustabdyti tą projektą ir ieškoti 2 mln. litų, kad gamyba būtų perorientuota prie mažesnės taros. Mums tai - dideli pinigai", - aiškino L.Šileikienė.

Nebepilsto į plastikinę tarą

Tuo metu UAB "Vilkmergės alus" jau nuo šių metų pradžios nusprendė nebepilstyti savo alaus į plastikinę tarą. Įmonė neketina pirkti ir naujos gamybinės įrangos. Jos direktorius Ramūnas Blazarėnas sako, kad dabar alus pilstomas tik į metalines statinaites, vadinamas "kegais", ir į stiklinius butelius. "Taigi alaus taros sumažinimas mūsų nepalies. Dabar daugiausia dėmesio skiriame alaus kokybei - atgaivinome XVIII amžiaus lietuviškos aludarystės tradicijas. Nebesiorientuojame į kiekį, o ieškome rinkoje nišos išskirtinio skonio alui", - dėstė jis.

Politiniai sambūriai - be alaus 

Mažieji aludariai apgailestauja, kad politikams užsimojus prieš 2-3 litrų "bambalius" ir įstatymu apribojus taros dydį, niekas nepagalvojo apie tai, jog nuo kitų metų bus uždrausta parduoti statinaites alaus fiziniams asmenims.

"Kaip žmonės švęs vestuves, jubiliejus, kitas šventes, kurių ypač padaugėja vasarą, jei negalės nusipirkti 50 litrų statinės alaus? Fiziniams asmenims galėsime parduoti alų, išpilstytą tik į 1 litro butelius. Taigi vietoj poros statinaičių vestuvininkai turės pirkti 100 plastikinių butelių. Matote, iki kokių kuriozų priėjome. Gal politikai, patys savo sąskrydžiams negavę statinių alaus, pagaliau supras, kad persistengė priimdami nelogiškas pataisas?" - vylėsi R.Čygas.

AB "Gubernija" komunikacijos projektų vadovė Irma Juškaitė neslėpė, kad šiuo metu alaus pardavimas metalinėse statinaitėse sudaro nemažą dalį šios bendrovės pajamų, ypač vasaros sezonu, kai daugelis žmonių rengia vestuves, jubiliejus, kitokias šeimos šventes, vyksta įvairūs partijų, kitų organizacijų sąskrydžiai ir panašūs renginiai. "Žmonėms daug patogiau pirkti alų vienoje talpykloje ir paskui ją grąžinti mums. Toks būdas įsigyti alaus didelių švenčių proga klientams yra pigesnis ir patogesnis", - sakė ji.

Aludariai žino, kad partijų rengiamiems suvažiavimams gamtoje politikai iki šiol alų pirkdavo ir perka ne iš partinės kasos. Juos vaišina ištikimiausi rėmėjai ir nuovokiausi nariai - pakeliui į partinį sąskrydį iš asmeninės kišenės nuperka lauktuvių vieną kitą statinaitę alaus.

"Kauno alaus" vadovė L.Šileikienė tvirtino, kad alaus metalinėse statinaitėse paklausa labiausiai padidėja vasarą, kai pagausėja pokylių gamtoje. "Tai ne vien kliento patogumo klausimas, bet ir aplinkos taršos problema", - pabrėžė ji.

Alus pabrangs

"Rinkuškių" vadovas prisipažino nebeturintis vilties, kad per likusį pusmetį, kai įsigalios įstatymo pataisos, politikai praregės. R.Čygas dar vasarį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Jonui Šimėnui išsiuntė raštą, kuriame išdėstė savo skaičiavimus, kiek bus teršiama gamta ir sunaudota papildomų gamtos bei energetinių išteklių, kuriuos aplinkosaugininkai ragina mažinti, jei alus bus parduodamas tik mažos talpos buteliuose.

"Manau, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai prieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymui, nes prioritetai yra mažinti aplinkos taršą optimizuojant pakuotes. Mes patys anksčiau investavome į technologijas, kad iki šiol naudojami 2 litrų plastikiniai buteliai kuo mažiau svertų. O dabar juos pakeitus 1 litro buteliais per metus į rinką bus išleista apie 4 tūkst. tonų daugiau plastikinės alaus taros", - aiškino "Rinkuškių" vadovas.

R.Čygas priminė, jog dėl padidėsiančių gamybos sąnaudų pabrangs ir bendrovės alus. "Rinkuškiai" per metus pagamina vidutiniškai apie 12,5 mln. litrų alaus. Įmonės vadovas apskaičiavo, kad išpilstyti milijoną litrų alaus į 1 litro butelius - vietoj 2 litrų - reikia 18 140 kW daugiau elektros energijos, 140 papildomų darbo valandų ir mažiausiai 3 tonomis daugiau dyzelino alui išvežioti į prekybos vietas.

Be to, kad pabrangs alus ir padidės aplinkos tarša, anot jo, bus ir kitų neigiamų minėto įstatymo pakeitimo pasekmių. "Viena jų - nevienodos konkurencines sąlygos, nes vyną ar net degtinę ir toliau bus galima pilti į didesnės talpos tarą, o alų ne. Dėl laisvo prekių

judėjimo tarp Europos Sąjungos šalių žmonės pradės atsivežti pigesnio alaus didesnėje taroje iš Lenkijos", - mano R.Čygas.

Butelius susirinks patys

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas LŽ tikino nepamiršęs bendrovės "Rinkuškiai" atsiųsto laiško. "Dėl šio rašto užklausiau ekspertų ir preliminarią nuomonę jau turiu. Aplinkosauginiu požiūriu Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai jokios įtakos aplinkos taršai neturės. Mat pagal Atliekų tvarkymo įstatymą gamintojai ir importuotojai įpareigoti prisiimti atsakomybę apmokėti už taros bei pakuotės sutvarkymą. Taigi ta gausesnė tara neliks gamtoje, ją bus privalu perdirbti. Įstatymo pataisos turės įtakos tik įmonių ekonominiams rodikliams, bet ne aplinkos taršai. Be abejo, alaus gamintojų sąnaudos padidės", - pateikė savo išvadą J.Šimėnas.

Parlamentaras sutinka, kad apie alų statinaitėse, matyt, niekas nepagalvojo, kai tvirtinto draudimus naudoti "bambalius". Jis svarstė, jog reikėtų dar gerai pasižiūrėti, ar tikrai statinaitėms bus taikomas talpos apribojimas. "Juk niekas negeria alaus iš statinės - jis išpilstomas į bokalus. Be abejo, mes pakviesime bendrovės "Rinkuškiai" atstovus, kai nagrinėsime šį klausimą. Intensyviau jį pasiaiškinsime", - žadėjo Seimo komiteto pirmininkas.

Gamintojai patys nerenka butelių pakrūmėse, o tik moka pinigus už plastikinės taros surinkimą ir perdirbimą. Taigi dabar turės sumokėti už dvigubai didesnį šių atliekų kiekį. L.Šileikienė nesutinka su nuomone, kad nepadaugės visur besimėtančių panaudotų alaus butelių. "Kauno alaus" vadovė abejoja, ar per metus į rinką išleidus apie 4000 tonų daugiau plastikinės taros dalis jos neatsidurs gamtoje.

"Aplinkos tarša tikrai padidės. Juk jei žmogus norės nusipirkti 2 litrus alaus, jis ims du butelius, nebe vieną, o plastikinės taros surinkimas nėra išspręstas, tad visiškai tikėtina, kad ir gamta labiau kentės", - svarstė ir "Gubernijos" atstovė.

Lentynose vietos nepadaugės

I.Juškaitė nurodė dar vieną aludarių rūpestį. Jų nuomone, dėl naujos įstatymo nuostatos sumažės parduodamo alaus kiekis, nes prekybos tinklai šioms prekėms skiriamo ploto nepadidins, tad produkto prekyboje sumažės. "Alaus bus parduodama mažiau, taigi ir mokesčių į valstybės biudžetą bus sumokėta mažiau", - sakė pašnekovė.

"Kauno alaus" vadovė alaus taros sumažinimą vadina dar vienu smūgiu smulkiam aludarystės verslui. "Valdžia aiškina, kad skatina smulkųjį verslą, tačiau viskas nuolat išeina priešingai. Atėmė akcizo lengvatas, negalime pasinaudoti europiniais rėmimo pinigais, nes jie skiriami tik alų eksportuojantiesiems. Turėjome teisintis dėl mūsų siūlomo gyvo alaus, o dabar dar ir naują pilstymo įrangą turėsime pirkti", - skaičiavo skriaudas įmonės vadovė. L.Šileikienė sakė suprantanti, kad įstatymas jau priimtas, laukiama tik jo įsigaliojimo, bet patikino, jog aludariai dar mėgins siekti ilgesnio pereinamojo laikotarpio - bent iki 2015 metų.

R.Čygas mano, kad pernelyg didelis alkoholinių gėrimų vartojimas, su kuriuo neva kovoja Lietuvos politikai, susijęs ne su didesne alaus pakuote, o su sunkia ekonomine padėtimi, nedarbo lygiu, nelinksmomis ekonominėmis prognozėmis. Pagal alaus suvartojimą, skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuva nėra pirmajame Europos valstybių dešimtuke. Pirmauja Čekija - ten vienas gyventojas per metus išgeria maždaug 160 litrų alaus. Tačiau įstatymo, ribojančio alaus vartojimą, Čekijoje nėra. Belgija garsėja stipriu alumi, toje šalyje alaus suvartojama daugiau nei Lietuvoje, bet apribojimai jo gamybai irgi netaikomi. Daugiau alaus negu Lietuvoje išgeriama mažiausiai dešimtyje Europos valstybių.

SKAIČIAI

200 mln. litrų alaus pilstant į smulkesnę tarą bus panaudota daugiau:

PET butelių ir jų kamštelių - 4035 tonomis;

etikečių (popierinių, metalizuotų ir kt.) - 220 tonų;

pakavimo plėvelės - 400 tonų;

kartono perdengimų - 370 tonų.

2 litrų butelio vidutinis svoris - 40-45 gramai, 1 litro butelio vidutinis svoris - 32-45 gramai.

Šaltinis: TŪB "Rinkuškiai"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"