TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Alytiškių laukia lengvesni laikai

2012 07 04 7:16

Nauja biokuro jėgainė Alytuje leis ne tik sumažinti gyventojams šilumos kainą, bet ir aprūpinti darbu vietos žmones.

Alytų šildanti bendrovė "Litesko" pateikė miesto savivaldybei siūlymą 9 proc. - nuo 30,68 iki 27,99 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kompensacijos už nepadengtas kuro sąnaudas, - mažinti šilumos kainą. Galimybė tai padaryti atsirado pradėjus veikti Alytaus biomasės kogeneracinei jėgainei, kurioje šiluma gaminama iš vietinio biokuro.

Gyventojams žiema bus šviesesnė

"Biokuras yra gerokai pigesnis už gamtines dujas, kurių kaina šilumos tiekėjams nuo liepos 1 dienos vėl didėjo. Faktas, kad naujoje jėgainėje gaminame beveik 50 proc. Alytui reikalingos šilumos, leidžia užtikrinti mažesnę dujų kainos įtaką šilumos tarifui", - sakė "Litesko" filialo "Alytaus energija" vadovas Vytautas Čeponis.

Anot jo, Alytuje pradėtas deginti biokuras šilumos kainą leidžia sumažinti 3,64 ct/kWh, bet dalį jos - 0,95 ct/kWh - "suvalgo" pabrangusios dujos, infliacija ir kiti veiksniai. Todėl šilumos kaina mažėja 2,69 ct/kWh - iki 27,99 ct/kWh be PVM.

"Jei nebūtų galimybės deginti vietinio kuro, šiandien kalbėtume apie šilumos branginimą", - pabrėžė V.Čeponis. Biokuro naudojimas šilumai gaminti leis Alytui pasitraukti iš brangiausiai šalyje už ją mokančių miestų šešetuko. Atpigus šildymui Alytaus senos statybos tipinio daugiabučio 60 kvadratinių metrų buto gyventojai per žiemą sutaupys maždaug po 200 litų.

Pagal galiojančią tvarką "Litesko" kainos perskaičiavimo projektą turi patvirtinti Alytaus miesto savivaldybė. Ar jos sprendimas yra teisingas, dar įvertins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas siūlymą 2,69 ct/kWh mažinti šilumos kainą vertina palankiai. "Mano supratimu, tai realu ir reikėtų padaryti", - LŽ sakė jis.

J.Krasnickas didžiuojasi, kad viena reikšmingiausių investicijų į vietinio biokuro panaudojimą šilumai gaminti buvo įgyvendinta Alytuje. "Alytus - šeštas pagal dydį Lietuvos miestas, todėl mums juo labiau malonus tas faktas. Manau, ši investicija pasitvirtins. Žinoma, kad Alytuje šiluma buvo viena brangiausių Lietuvoje, nes visas šilumos ūkis išnuomotas privačiam verslui. Būkim "biedni", bet teisingi - verslas visada siekia pelno ir naudos. Jeigu aš išsinuomočiau, pats taip daryčiau. Bet miesto interesas - kad šiluma kainuotų kuo pigiau. Parduodančiojo ir perkančiojo interesas visada skiriasi", - aiškino politikas.

Alytiškiai ne tik mažiau mokės už šilumą, bet ir kvėpuos švaresniu oru. Naujame biokuro katilo kamine bus sumontuotas elektrostatinis filtras degimo metu išsiskiriančioms kietosioms dalelėms gaudyti. Todėl šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido išmetimas į aplinką sumažės beveik 44 procentais.

Galimybė atsigauti vietos verslui

Vasarą, išskyrus laikotarpį, kai katilinė stabdoma dėl techninės apžiūros, karštam vandeniui ruošti bus naudojamas tik biokuras, gamtinių dujų neprireiks. Likusią metų dalį, kai bus šildomos gyvenamosios ir buitinės patalpos, iš naujos katilinės miestas gaus apie 18 proc. šilumos energijos. Manoma, ji pagamins 156 tūkst. megavatvalandžių (MWh) žaliosios energijos.

Energijai gaminti bus naudojamos miško kirtimo ir valymo, medienos apdirbimo atliekos, skiedros. Šių žaliavų Dzūkijos miškuose netrūksta, todėl tiekti kurą elektrinei galės Alytaus ir aplinkinių rajonų tiekėjai bei urėdijos. O ateityje nederlingose Alytaus žemėse ūkininkai galbūt augins žilvičius ir parduos juos elektrinei. Šiuo metu naująją jėgainę biokuru aprūpina sostinės bendrovė "Bionovus". Su šia įmone dėl jo tiekimo sudaryta penkerių metų sutartis.

"Litesko" filialo "Alytaus energija" vadovas V.Čeponis LŽ teigė, jog per metus Alytaus kogeneracinė elektrinė sudegins maždaug 70 tūkst. tonų biokuro. "Tokiam jo kiekiui parengti tikrai reikės pasitelkti ne vieną tiekėją, nesvarbu, kad žaliavą mums tieks viena bendrovė. Vienoje vietoje tiek kuro nepagaminsi, todėl, manau, darbo turės ir urėdijos, ir ūkininkai. Atsiveria perspektyva žilvičiams auginti. Mums tinka bet kokia mediena, kurios drėgnumas - iki 60 procentų. Darbo Alytaus regione turėtų padaugėti. Pavyzdžiui, jei urėdija būtų pajėgi tiekti biokurą, tam reikėtų ir darbininkų", - svarstė "Alytaus energijos" vadovas.

Pasak V.Čeponio, biokuras šiandien gerokai pigesnis už gamtines dujas, todėl pastačius kogeneracinę elektrinę atsirado galimybė alytiškiams sumažinti šilumos energijos kainą.

Šiluma galėtų būti pigesnė

Alytaus biokuro jėgainės statyba - viena reikšmingiausių pastarųjų metų investicijų į vietinio biokuro vartojimo plėtrą Lietuvos energetikos ūkyje. "Biokurą plačiai vartojančių miestų sąrašą papildžiusio Alytaus pavyzdys dar kartą įrodo, kad gamtinių dujų keitimas beveik tris kartus pigesniu vietiniu kuru yra tiesiausias kelias į šilumos kainų mažinimą", - pažymėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

LŠTA skaičiavimu, Lietuvos miestuose, kuriuose pagrindinis kuras šilumai gaminti yra gamtinės dujos, nuo liepos 1 dienos šilumos kainos kilo. Gyventojams šiluma brango vidutiniškai 1,3 ct/kWh ir dabar kainuoja nuo 31 iki 36,7 ct/kWh su PVM.

Šilumos tarifų didėjimą lėmė gegužės mėnesį 5,6 proc. pabrangusios gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms. Jos kainavo net 108 litais daugiau nei balandį - 2038 litus už toną naftos ekvivalento su transportavimo mokesčiu.

Neseniai atlikti skaičiavimai parodė, kad pastačius biokuro kogeneracines elektrines didžiausiuose Lietuvos miestuose vien iš biokuro būtų galima pagaminti apie trečdalį viso Lietuvos elektros energijos poreikio. Tuo pat metu gerokai sumažėtų vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Danija, Švedija ir Vokietija jau yra patvirtinusios konkrečius planus, kaip iki 2050 metų pereiti vien prie atsinaujinančios energijos vartojimo. Energetikos specialistų nuomone, Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse tai būtų galima padaryti dar anksčiau.   

LŠTA duomenimis, 2011 metais už centralizuotai tiekiamą šilumą Lietuvos vartotojai sumokėjo 2,5 mlrd. litų. Importuojamos brangios gamtinės dujos centralizuotai tiekiamos šilumos balanse sudaro 80 procentų.

Skaičiai

Gegužės 18 dieną atidaryta Alytaus biomasės kogeneracinė jėgainė - antra pagal dydį Lietuvoje.

"Litesko" investicijos į jėgainę siekia 73,7 mln. litų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama - 13,5 mln. litų.

Jėgainėje sumontuotas 20,2 megavato (MW) galios biokuro garo katilas ir 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Per metus žaliosios energijos bus pagaminama 156 tūkst. MWh. Ji Alytaus šilumos ūkyje per metus leis pakeisti biokuru 14 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.

Alytaus jėgainė - antras pagal dydį biokuro projektas, įgyvendintas kompanijos "Dalkia" Lietuvoje. Šios bendrovės šildomuose Lietuvos miestuose yra įrengta daugiau kaip 50 proc. visų šalies šilumos ūkyje veikiančių biokuro įrenginių.

Dešimt Lietuvos miestų šildanti "Litesko" priklauso vienai didžiausių Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei "Dalkia". Sostinėje jai atstovauja "Vilniaus energija".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"