TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ambicingas vėjo energetikos projektas Baltijos jūroje

2015 04 03 6:00
„Renerga“ yra viena didžiausių Lietuvoje ekologiškai švarios elektros energijos gamintojų, užimanti penktadalį vėjo energetikos rinkos. LŽ archyvo nuotrauka

Vėjo jėgainių plėtra jūroje atvertų naują puslapį Lietuvos energetikos istorijoje. Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti įmonė „Renerga“ svarsto galimybes įgyvendinti ambicingą energetikos projektą – Baltijos jūroje pastatyti 60 vėjo elektrinių, kurių suminė galia siektų 500 megavatų (MW).

Vėjo elektrinių parkas per metus būtų pajėgus pagaminti 1,5 – 2,1 teravatvalandės elektros energijos, o tai siekia net 15-20 proc. viso Lietuvos suvartojamo elektros energijos kiekio. Vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje galėtų elektra aprūpinti beveik 2 mln. Lietuvos piliečių.

Atvertų kelią naujiems projektams

„Renergos“ generalinio direktoriaus ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos tarybos pirmininko Lino Sabaliausko teigimu, šis projektas atvertų kelią naujiems energetikos pajėgumams mūsų šalyje. Vėjo energetika jūroje dėl pastovesnio Baltijos regiono vėjo yra gerokai efektyvesnė nei žemyne.

Jūroje nėra jokių turbulenciją sukeliančių kliūčių (medžių, namų, kalnų ir kt.), o tai leidžia prognozuoti gana palankias veiklos sąlygas. Baltijos jūra nepasižymi dideliu banguotumu, todėl atpinga pamatas ir paprastėja jo konstrukcija.

„Achemos grupė“ yra pasirengusi vykdyti socialiai atsakingą veiklą energetikos sektoriuje, kuri leistų savo turimais elektros generacijos pajėgumais balansuoti „Renergos“ vėjo elektrinių parkus ir balansavimas nebūtų užkrautas tinklo operatoriui“, - sakė L. Sabaliauskas.

Tirs jūros dugno struktūrą

Neseniai „Renerga“ atliko poveikio aplinkai tyrimą. Šiuo metu jis yra derinamas su Aplinkos apsaugos agentūra. „Šis tyrimas – pirmas tokio pobūdžio vertinimas Lietuvoje, tad procesas kiek užtruko dėl įvairių teisės aktų stygiaus. Tačiau tikimės, jog netrukus galėsime pateikti išvadas“, - teigė L. Sabaliauskas.

„Renerga“ taip pat siekia įgyvendinti jūros dugno struktūros tyrimą. Atlikus šį tyrimą būtų galima tiksliau įvertinti galutinį projekto biudžetą bei numatyti visus vėjo elektrinių pamatų konstrukcijos elementus.

Reuters/Scanpix nuotrauka

Techniškai sudėtinga statyba

Vėjo jėgainių statybą vykdančių mechanizmų pasaulyje yra labai nedaug, o jų prastovos labai brangios. L. Sabaliausko teigimu, eksploatuojant parkus tikimasi kuo daugiau vėjuotų dienų, tačiau statybos metu tai yra pagrindinė kliūtis, nes pakilus stipriam vėjui technika negali dirbti.

Ne mažiau sudėtingas klausimas – pamatų konstrukcijos parinkimas, jos transportavimas į vietą ir jūros dugno struktūra. Įmonės „Renerga“ vykdytas poveikio aplinkai vertinimas parodė, kad numatomoje vėjo elektrinių parko teritorijoje yra nuskendusių laivų ir registruotų pasaulinių karų minų laukų.

Kitas didžiulis iššūkis, reikalaujantis itin didelių investicijų į šį projektą, yra elektrinių prijungimas prie jau veikiančių elektros energijos perdavimo tinklų. „Renerga“ šiuo klausimu pasigenda valstybinių organizacijų bendradarbiavimo. „Tikėjomės „Litgrid“ specialistų pagalbos, tačiau iš šios organizacijos jau du kartus gavome neigiamą atsakymą, teisinantis, jog nėra teisės aktų“ , - sakė L. Sabaliauskas.

Anot „Renergos“ generalinio direktoriaus, įvairių energetikos projektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų trūkumas turėtų būti tinklo operatoriaus atsakomybė. „Deja, šiandien mums teks atlikti visą techninį vertinimą bei skaičiavimus, tačiau tikime, kad darbą atliksime gerai, atsižvelgdami į visus vartotojus“, - tvirtino L Sabaliauskas.

Pasigenda stabilumo energetikos politikoje

Energetikos strategija Lietuvoje yra tiesiogiai priklausoma nuo politinio ciklo ir keičiama vidutiniškai kas ketverius metus. Taip pat nuolatos kinta gamtosaugos bei higienos reikalavimai ir mokesčių sistema.

„Šitaip sukuriamos neišsprendžiamos problemos tam tikru laikotarpiu įgyvendinamiems infrastruktūros projektams, o tai tikrai neskatina sveikos rinkos atmosferos ir užsienio investicijų atėjimo“, - teigė „Renergos“ generalinis direktorius.

Jis priminė, kad energetikos projektai yra ilgalaikiai ir reikalaujantys didelių kapitalo investicijų, todėl natūralu, kad jiems reikalinga aiški ateities vizija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"