TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Amerikiečiams parūpo energetikos sektorius

2010 05 13 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Specialusis JAV pasiuntinys energetikos klausimams Europoje ir Azijoje Richardas Morningstaras Rygoje pareiškė, kad Amerika turi tapti vedle perdalijant įtaką Baltijos valstybių regiono energetikos sektoriuje.

Praėjusį penktadienį Rygoje vyko JAV ir Baltijos šalių konferencija. Joje susitikę aukšto rango politikai ir ekspertai, kaip pranešė "Biznes&Baltija", aptarė Baltijos regiono energetinį saugumą, mėgino rasti alternatyvių gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo į šį regioną galimybių.

Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas pabrėžė, kad energetinė priklausomybė nuo Rusijos neleidžia Latvijai sukurti tokių verslui konkurencingų sąlygų, kurios duotų naudos galutiniams vartotojams. "Šiuo metu Baltijos šalys yra atkirstos nuo alternatyvių energijos tiekėjų. Labai džiugu, jog Europos Komisija (EK) pagaliau pradėjo kreipti dėmesį į šią problemą. Dar geriau, kad ja rimtai susidomėjo mūsų strateginės partnerės - JAV", - kalbėjo ministras.

Rusijos dujų niekada neatsisakys

Specialus JAV pasiuntinys energetikos klausimams Europoje ir Azijoje R.Morningstaras patikino konferencijos dalyvius, kad Ameriką ir Latviją nuo seno sieja strateginiai ryšiai. "Be to, mes pasirengę visapusiškai paremti Europos partnerius, kai jie kurs naujus energetinius projektus ir gerins bendrų veiksmų šioje srityje koordinavimą tarp šalių, - tvirtino jis. - Norime būti lyderiai įtvirtinant energetinį saugumą Baltijos regione, todėl visapusiškai remsime naujų energetinių projektų, kuriais bus siekiama išskaidyti šią rinką, įgyvendinimą. Amerika yra pasirengusi tapti mūsų draugėms - Baltijos valstybėms - naujo laikotarpio energetikoje iniciatore."

Tačiau aukšti Europos Sąjungos (ES) valdininkai šio JAV kolegų entuziazmo neparėmė ir atkakliai pabrėžė, kad Rusija buvo, yra ir bus ES strateginė energetinių išteklių tiekėja. "Galime sumažinti rusiškų dujų vartojimą, bet niekada negalėsime visiškai jų atsisakyti. Tiesdami naujus vamzdynus, pavyzdžiui, "Nabucco", mes išskaidome gamtinių dujų rinką. Dujų tiekimui paskirstyti prireiks plataus vamzdynų tinklo, į kurį planuojame įtraukti ir Baltijos šalis. Bet šiam procesui prireiks laiko. Turime pripažinti, jog Europai strategiškai svarbu draugauti su Rusija, - aiškino Hansas Hilbrechtas, EK atstovas energetikos klausimams. - Pasiekėme, kad Lenkija tartųsi su Lietuva tiesti alternatyvų dujotiekį, kuris leistų tiekti joms dujas iš Norvegijos ir Danijos. Šioms reikmėms ES biudžete numatyta 500 mln. eurų. Tikimės, kad prie projekto prisidės ir privatūs investuotojai."

LŽ primena, jog dėl Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių sujungimo energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėjosi su lenkais pernai gruodį viešėdamas Varšuvoje. Ši jungtis suteiktų Lietuvai galimybių gauti dujų iš Lenkijoje statomo suskystintų dujų terminalo. Balandžio pradžioje, per Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų susitikimą, susitarta drauge kreiptis į EK ir ES Tarybą dėl paramos bendram dujotiekiui tiesti. Tačiau po kelių dienų Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir didelė dalis šalies politinio elito žuvo per lėktuvo katastrofą. AB "Lietuvos dujos" nenori investuoti į Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sujungimą, bet Vyriausybė ketina jas priversti tai daryti - planuoja parengti įstatymo koncepciją, kurioje būtų toks įpareigojimas.

Lietuvos Vyriausybė suinteresuota sujungti mūsų valstybės ir Lenkijos dujų vamzdynus, nes manoma, kad tai užtikrintų alternatyvaus dujų tiekimo Lietuvai ir visam regionui galimybę bei sukurtų prielaidas sumažinti gamtinių dujų kainas.

Faktai

Remiantis Eurostato duomenimis, 2009 metais Rusijos į ES tiekiamų dujų dalis, skaičiuojant pagal bendrą dujų importą, sumažėjo nuo 36,8 proc. iki 33,2 proc., o tiekiamų Norvegijos padidėjo nuo 26,1 proc. iki 28,8 procento. Tarp stambių dujų tiekėjų dar yra Alžyras (14,7 proc.), Kataras (5 proc.) Libija (3 proc.) ir kitos valstybės. Bendras šio kuro poreikis ES pernai sumažėjo 5,9 procento.

Bendrovės "Latvijas gaze" skaičiavimais, Latvijoje taip pat smuktelėjo gamtinių dujų paklausa: pernai ji buvo 8,5 proc. mažesnė nei 2008 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"