TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Anglių kalnai uoste Klaipėdos nevilioja

2011 07 21 0:00
Tokie Kuzbaso anglių kalnai stūkso Ust Lugos uoste. Rusų įmonė "Mechel" pasiūlymą krauti anglis pateikė Klaipėdai, Ventspiliui ir Rygai.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Rusų eksportuotojai pasiūlė Klaipėdos uostui krauti anglis ir koksą, gabenamus į Europą. Tačiau uosto toks pasiūlymas nevilioja - kai kur anglių kalnai iškiltų per arti gyvenamųjų namų, nes uostas prispaustas miesto.

Rusijos plieno ir kalnakasybos įmonė "Mechel" siūlo Klaipėdos uostui krovinių, kurių priimti čia šiuo metu nėra galimybių. Lietuviai teigia, kad dėl kaupimo aikštelių trūkumo geriau gabenti mažiau, bet brangesnių prekių.

Rusijos įmonė "Mechel" norėtų su Lietuva megzti transporto logistikos ryšius, tačiau Klaipėdos uostas tam dar nepasirengęs.

Nesupranta atsisakymo

Rusų pramonininkai stebėjosi, kodėl nesulaukė atsako į pateiktą "Mechel" pasiūlymą krauti anglis ir koksą, gabenamus į Europą, - apie 2,5 mln. tonų per metus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Eugenijaus Gentvilo jie klausė, kodėl rusų verslininkai Klaipėdoje nesusitarė, o Ryga ir Ventspilis, kur, jų manymu, krovos sąlygos panašios, atsakė teigiamai.

Viena didžiausių Rusijos pramonės įmonių grupė "Mechel" verslą Lietuvoje plėtoja nuo 2003 metų, kai įsigijo Kaune bankrutavusią gamybos įmonę. Šiuo metu bendrovė "Mechel Nemunas" yra didžiausia regione metalo tinklo ir vinių gamintoja, apie 70 proc. produkcijos ji eksportuoja į Lenkiją ir Skandinaviją. Daugiausia šios produkcijos naudojama statybų sektoriuje. Prieš porą metų, Lietuvos statybas apėmus sąstingiui, krašte buvo parduodama tik 11 proc. gaminių. Šiuo metu šalyje metalo produkcijos poreikis didėja. Pasak įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojo Adipo Valitovo, šiemet per pusmetį produkcijos parduota už 24 mln. eurų (daugiau kaip 82 mln. litų).

Stiprybė - universalumas

E.Gentvilas, nesileisdamas į plačius aiškinimus apie padėties skirtumus - kad Klaipėdos uostas prispaustas miesto, o kai kurios kaupimo vietos yra per arti gyvenamųjų namų, nurodo, jog taip bendradarbiauti, kaip siūlo rusai, įmanoma tik naujose teritorijose - pietinėje uosto dalyje arba pastačius giliavandenį uostą po 10 metų.

Atsakymas svečių akivaizdžiai netenkino, rusai sakė lauksią žinių, kada Klaipėda galės priimti "Mechel" krovinius. Anot jų, kalnakasybos pramonės produkcija, išaugus dujų ir naftos kainoms, Europoje tapo vėl paklausi.

E.Gentvilo nuomone, dabartinis Klaipėdos uosto universalumas yra jo stiprybė, todėl jis aplenkė tuos uostus, kuriuose dominuoja vienas energetikos krovinys - nafta arba anglys. Dėl sumažėjusios vartojimo prekių paklausos 2009 metais Klaipėdos uosto krova buvo smuktelėjusi 6 proc., tačiau pernai ūgtelėjo 12 proc., o šiemet per pusmetį - 22,5 procento. Jis aiškino, kad Klaipėdos uostas pasirengęs krauti ir dar daugiau, ypač rusiškų, krovinių, o jų šiemet tikimasi sulaukti penktadaliu daugiau - apie 4,8 mln. tonų.

"60 proc. uosto apyvartos sudaro Lietuvos prekyba. Uosto veiksmingumą rodo tai, kad 5 kvadratinių kilometrų plote sukuriame 5 proc. bendrojo vidaus produkto", - sakė E.Gentvilas.

Prioritetas - specializacija

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigia, kad uosto apyvartos didėjimą lemia privačios ir valstybės investicijos. Jų apimtis nuo 1994 metų, įskaitant 2011 metų planus, artėja prie 2 mlrd. litų.

Per šių metų pirmąjį pusmetį KVJUD investavo 76 mln. litų, krovos įmonės - 92 mln. litų. Šiuo metu uoste veikia 37 terminalai, sandėliuose telpa pusė milijono tonų krovinių. Sandėlių ūkis plečiamas - 2012 metų pabaigoje uoste galės būti sandėliuojama 911 tūkst. tonų trąšų, grūdinių kultūrų, metalų, šaldytų produktų, kitų vartojimo prekių.

Numatoma šiemet perkrauti 35 mln. tonų krovinių, o padidinus Klaipėdos uosto galimybės, t. y. išplėtus terminalus ir įrengus naujų kaupimo aikštelių, - iki 50 mln. tonų. Tačiau uostininkai nurodo, kad žemės stygius verčia orientuotis į brangesnius krovinius ir našias technologijas, leidžiančias sumažinti vagonų iškrovimo ir laivų prastovos laiką.

Lietuviai teigia, kad tikrai rastų vietos metalų ritiniams. Jų prieš dešimtmetį Klaipėdos jūrų krovinių kompanija pakraudavo į laivus po 5-6 mln. tonų. Pastaraisiais metais, kai visa rusiškų krovinių apyvarta buvo nukritusi iki 3,6 mln. tonų, įvairi metalo produkcija, pasak E.Gentvilo, sudarydavo iki 1,5 proc. uosto apyvartos ir nesiekdavo milijono tonų per metus. Dabar "Mechel" ir kitų plieno įmonių metalas gabenamas tik per Sankt Peterburgą.

Be kita ko, Rusijos transportininkams Klaipėdoje vykusioje konferencijoje išreikštas pageidavimas mūsų uostui skirtus krovinius vežti ne per Baltarusiją, o per Latviją, nes joje kelias trumpesnis. Atsakydamas į tai, Rusijos geležinkelių bendrovės atstovas Igoris Blinkovas patikino, kad rengiamas 2013-2015 metų kainoraštis leis lanksčiau rengti traukinių formavimo planą. Pasak jo, dėl Muitų sąjungos jau dabar pastebima, kad pasienyje sumažėjo technologinių prastovų, o ateityje, kai bus susitarta su bendrove "Lietuvos geležinkeliai" dėl traukinio "Merkurijus" atgaivinimo, krovinių gabenimo laikas tarp Maskvos ir Klaipėdos dar labiau sutrumpės. Anot I.Blinkovo, su Maskvos meru sutarta, kad visos krovinių stotys bus iškeltos į užmiestį, prekių transportavimo atstumai keisis.

Konkurencija dėl tranzito

Rusų pramonininkai domėjosi, kurie uostai Klaipėdai yra konkurentai. E.Gentvilas pažymėjo, kad atkaklios varžybos dėl tranzito vyksta su Latvijos ir Kaliningrado uostais. Atvežti krovinius į pastarąjį kainuoja vis dar pigiau, tačiau Kaliningrado uosto apyvarta nedidėja.

Rusijos jūrų prekybos uostų asociacijos pirmojo pusmečio duomenimis, visų Rusijos uostų šiemetė apyvarta buvo 0,5 proc. mažesnė nei pernai - 256,9 mln. tonų. Baltijos jūros regiono uostų krova padidėjo 5 proc. - iki 89,7 mln. tonų, tai lėmė Sankt Peterburgo plėtra, o Kaliningrado uosto apyvarta sumažėjo 2,5 procento. Pastaraisiais metais Kaliningrade kraunama maždaug po 13-15 mln. tonų vietinių ir tranzitinių krovinių.

KVJUD statistika rodo, kad pagal krovinių apyvartą tarp Baltijos šalių uostų Klaipėda 2011 metais lenkė gretimus Rygos ir Ventspilio uostus, o nuo jungtinio Talino uosto atsiliko nedaug. Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo krova per pusmetį sudarė 22,6 mln. tonų ir jungtinio Talino uosto krovą viršijo 3,48 mln. tonų.

Didžiausias prieaugis pasiektas padaugėjus birių natūralių ir cheminių, konteinerinių krovinių, skystų natūralių ir cheminių trąšų, naftos produktų, ro-ro krovinių, birių rūdų.

Konteinerių krovos mastas pasiekė 210 604 TEU, o tai 49,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį laiką. Šis rodiklis geriausias Baltijos regione.

Per 6 mėnesius į Klaipėdos uostą atplaukė 3376 laivai - beveik dešimtadaliu daugiau nei pernai. Keleivių apsilankė daugiau kaip 147 tūkst. - 4,4 proc. daugiau, iš jų kruizinių laivų keleivių atvyko mažiau - apie 10 tūkstančių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"