TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ankstesnės kartos televizoriai išeina į pensiją

2012 11 02 6:00
LŽ archyvo nuotrauka/Žmonės Lietuvoje televizorių keičia vidutiniškai kas septynerius metus.

Spalio 29-oji tapo diena, kai ankstesnės kartos buitinė vaizdo technika - televizoriai ir vaizdo magnetofonai - buvo išleista į pensiją, tačiau dar nelaidojama. Visiškas analoginio televizijos signalo pakeitimas skaitmeniniu paspartino modernių technologijų atėjimą į kiekvienus namus.

"Pagal mūsų teorinius skaičiavimus, į skaitmeninės antžeminės televizijos patikimos aprėpties zoną nepatenka apie 7 proc. Lietuvos teritorijos, kurioje gyvena apie 2 proc. Lietuvos gyventojų. Tai pirmiausia toli nuo televizijos bokštų esančios mažai apgyventos, miškingos vietovės, upių ar ežerų slėniai. Yra, žinoma, ir išimčių, kai palyginti netoli bokšto esanti vietovė dėl įvairių geografinių ypatumų lieka prastai aprėpiama. Taip atsitinka, kai signalo kelyje nuo siųstuvo iki antenos atsiranda kokia nors kliūtis: kalva, miškas ar gelžbetoninis pastatas", - dabartines technines galimybes matyti skaitmeninės televizijos programas LŽ apibūdino Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna. Jis pridūrė, kad išjungta analoginė televizija apėmė tokią pat teritorijos dalį kaip ir dabartinė skaitmeninė.

Tokių "juodųjų dėmių" panaikinimas, anot A.Čėsnos, priklauso nuo gyventojų pastangų ir televizijos programų rengėjų bei skaitmeninio signalo siuntėjų galimybių. "Nereiškia, kad minėtoje 7 proc. Lietuvos teritorijoje visiškai neįmanoma priimti skaitmeninio signalo - iškėlus aukščiau anteną, pakeitus kabelius ir jungtis ar įsigijus didesnio stiprinimo anteną, dažnai signalas tampa pakankamas ir problema išsprendžiama. Matome, kad "juodųjų dėmių" panaikinimas gali pareikalauti didelių investicijų į antžeminės skaitmeninės televizijos signalo perdavimo įrangą, todėl reikia įvertinti, koks padengimas būtų optimalus", - sakė jis. Gyventojams, patekusiems į tokias "sunkesnio priėmimo zonas", jis patartų pamąstyti apie galimybes priimti kitos rūšies - internetinės, kabelinės, mikrobangų daugiakanalės ar palydovinės - televizijų programas.

Paraiškų bumas

Rinkos tyrimų bendrovės RAIT spalio 11-27 dienomis atlikto tyrimo duomenimis, analoginės antžeminės televizijos išjungimo išvakarėse apie 12 proc. šalies gyventojų, arba apie 140 tūkst. šeimų, dar nebuvo pasirūpinę galimybėmis žiūrėti skaitmeninę televiziją. Būtent šie gyventojai skubiai pirko priedėlius ir sudarinėjo sutartis su televizijos paslaugų teikėjais.

"Teo LT" trečiadienį pranešė pirmosiomis dienomis, kai buvo išjungta analoginė antžeminė televizija, sulaukusi pusantro karto didesnio klientų skambučių srauto. Į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi du kartus daugiau žmonių.

Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyrius LŽ informavo: ministerijos užsakymu rugsėjį atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad dėl pusantrų metų trukusios informacinės kampanijos 96 proc. gyventojų žinojo apie analoginės televizijos išjungimą spalio pabaigoje, o 6 proc. apklaustųjų arba trūko informacijos, arba jie nežinojo, ką daryti, arba teigė lauksiantys, kas bus. Dauguma apklaustųjų arba jau galėjo žiūrėti skaitmeninę televiziją, arba tam buvo jau pasirengę, arba rengėsi tai daryti.

Pardavėjai ramūs

Analoginės televizijos pakeitimas skaitmenine nebus toks drastiškas kaip 1995 metais užvirusi kova tarp mobiliojo NMT ir GSM ryšio. Tąsyk kovą visiškai laimėjus skaitmeniniam GSM ryšiui, analoginio ryšio telefono aparatai tapo nebereikalingi.

Dabar, priešingai, analoginio televizijos signalo visiškai nebeliko, bet jam priimti pritaikyti televizoriai tinka - tereikia nusipirkti 100-150 litų kainuojantį priedėlį, ir lieka tik gėrėtis ryškiu vaizdu bei atsiradusiomis galimybėmis įsirašyti dar nesibaigusią laidą arba atsukti ją nuo pradžių ir praleisti reklamos intarpus.

"Sudėtingesnis mums atvejis buvo prieš gerą dešimtmetį, kai keitėsi garso ir vaizdo standartas, ir norint kartu su garsu matyti spalvotą vaizdą reikėjo į televizorių įmontuoti dekoderį arba pakeisti televizorių", - LŽ teigė buitinės elektronikos prekybos centro savininkės UAB "Ogmina" generalinio direktoriaus padėjėja Irena Marija Sartova.

Vis dėlto, pasak jos, nepatogumų tiems, kurie naudojasi ankstesnės kartos televizoriais, esama. Mat reikia turėti du pultelius: pirmasis - įjungti ir išjungti televizorių, o antrasis - naudotis skaitmeninės televizijos galimybėmis. "Kam malonu apsikrauti pulteliais, kai turint naujos kartos televizorių užtenka vienintelio. Be to, iš pradžių šio "meno" kebloka išmokti garbesnio amžiaus žmonėms, nepratusiems naudotis skaitmeninėmis technologijomis", - sakė ji.

Tačiau, anot pašnekovės, kažin ar apsimoka skubėti keisti ankstesnės kartos televizorių vien dėl paprastesnio valdymo. Atsinaujinti - taip. "Dabar paprasčiausiai gaminami kur kas modernesni, gerokai daugiau komforto suteikiantys televizoriai, ir ankstesnės kartos vaizdo technika natūraliai išnyks per artimiausius 5-10 metų. Tai natūralu, kaip ir tai, kad mažai kas jau beprisimena lanksčiuosius kompiuterių diskelius, o po metų kitų, matyt, tik istorijos atmintyje bus ir kadaise kone technikos stebuklu laikyti CD ar DVD diskai, kuriuos baigia visiškai išstumti mažutės USB atmintinės, nes į jas telpa dešimteriopai daugiau informacijos.

"Nemanau, kad ankstesnių kartų televizoriams jau metas į sandėlius. Juos žmonės perka ir dar kurį laiką tikrai pirks pagal poreikius ir savo finansines galimybes", - tvirtino I.M.Sartova ir pateikė pavyzdį, kad tokios technikos visiškai užtenka tiems, kurių galbūt nepasiekia televizijos signalas ir televizorius reikalingas tik kartu su prijungtu vaizdo leistuvu filmams žiūrėti.

Ji pripažįsta, kad įsitvirtinus skaitmeninei televizijai praranda prasmę ir įrašomieji DVD leistuvai. Juk tas pačias galimybes teikia ir skaitmeninė televizija, ir prie senesnių televizorių jungiami priedėliai, o ypač išorinis standusis diskas, kurio atmintis skaičiuojama tūkstančiais gigabaitų (terabaitais), tad jo galimybės šiandien atrodo neribotos. "Šiandien vaizdo leistuvą galbūt verta įsigyti tik tam, kuris turi sukaupęs didelę videoteką CD ir DVD diskelių, juolab kad jau ir jų nuomos verslas išnykęs", - sakė ji.

Skaitmeninių technologijų proveržis muša ne tik vaizdo magnetofonų bei ankstesnės kartos televizorių, bet ir skaitmeninius signalus gebančių priimti televizorių kainas. Antai įrašomąjį DVD leistuvą, prieš trejetą metų kainavusį 1200 litų, šiandien galima nusipirkti už 100-150 litų, o naujosios kartos televizoriai per pastaruosius metus atpigo 2-3 kartus.

Galimybių vis daugiau

Skaitmeninių technologijų plėtra atveria labai plačias erdves ir vaizdo technikos gamintojų kūrybinei minčiai.

"LG Electronics Latvia" viešųjų ryšių atstovo Baltijos šalims Viačeslavo Sergejevo teigimu, Lietuvos rinkoje pastaruoju metu pastebima ir auganti 3D (trimačio) vaizdo galimybė bei "Smart TV" funkciją turinčių televizorių paklausa. Tokie televizoriai vadinami išmaniaisiais.

"Įdomu tai, kad išmaniosios galimybės jau nebelaikomos stebuklu - šie televizoriai gaminami vis geresni, todėl išmaniosios funkcijos tampa standartu. Kita vertus, nebegalime kategoriškai teigti, kad išmanieji televizoriai jau plačiai naudojami. Mat įsigytas televizorius naudojamas gerokai ilgiau negu, pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Žmonės Lietuvoje televizorių keičia vidutiniškai kas 7 metus", - teigė V.Sergejevas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulinėje rinkoje senųjų televizorių modelius sparčiai išstumia labai didelės raiškos plačiaekraniai, taip pat pažangiausi rinkoje OLED televizoriai, kurie šiuo metu dar nėra plačiai prieinami dėl aukštos kainos. Tokių televizorių, anot "LG Electronics Latvija" atstovo, specialiu užsakymu netrukus bus atvežta ir į Lietuvą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"