TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ant slenksčio – nauja ekonomikos krizė

2016 05 02 6:00
Darbo jėgos Lietuvoje toliau sparčiai mažėja: pirmąjį šių metų ketvirtį iš Lietuvos emigravusiųjų skaičius padidėjo. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasauliui grasina nauja ekonomikos krizė. Apie ją kalba vis daugiau ekonomistų, o ryškiausiai iliustruoja pasaulio verslą ir ekonomikos guru apėmusi nežinomybė dėl ateities.

Neužtikrintumą kursto keletas veiksnių, tai Kinijos ekonomikos pokyčiai, geopolitiniai žaidimai Rusijos pašonėje ir Artimuosiuose Rytuose, nuo žaliavų priklausomų šalių sunkumai, neaiški „Brexit“ baigtis, imigrantų krizė Europoje bei dėl jos kilę vidiniai prieštaravimai ES šalyse.

Savo ruožtu ši nežinomybė (angl. Uncertainty) lemia pokyčius pasaulio ekonomikoje – didelius svyravimus finansų, kapitalo, valiutų ir žaliavų rinkose, stagnuojančias verslo investicijas, padidėjusį siekį taupyti, o ne vartoti, bei lėtėjančią tarptautinę prekybą.

Tokį niūrų dabarties pasaulio ekonomikos paveikslą piešia SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Vis mažiau optimizmo

„Žodis „netikrumas“ šiemet mirga beveik visuose pasaulio ekonomistų komentaruose. Iš tikrųjų, nežinia, kur link ritasi pasaulis“, – pastebi T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, pasaulio ekonomikos plėtra nepateisina ankstesnių lūkesčių ir tikėtina, kad prognozės dar bus mažinamos. „Pasaulis buvo pripratęs prie Kinijos ekonomikos spartaus augimo, tačiau pastaraisiais metais šios šalies ekonomika stabiliai lėtėja“, – pastebi jis.

Tadas Povilauskas: „Žodis „netikrumas“ šiemet mirga beveik visuose pasaulio ekonomistų komentaruose. Iš tikrųjų, nežinia, kur link ritasi pasaulis.“ /SEB banko nuotrauka

SEB banko duomenimis, Kinijos metinis realusis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis 2014 metais buvo 7,3 proc., 2015 metais – 6,9 proc. ir prognozuojama, kad jis toliau kris: 2016 metais – 6,5 proc., 2017 metais – 6,0 proc.

„Kinija pamažu virsta iš pramone paremtos ekonomikos į paslaugų ekonomiką. Ilguoju laikotarpiu tai sveikintinas žingsnis, bet trumpuoju tai sukelia didelių problemų pasaulyje, kuris buvo įpratęs, kad Kinija smarkiai didina žaliavų pirkimą. O būtent iš to gyveno metalo, naftos ir kitų gamtos išteklių gavybos šalys“, – sako jis. – Kai Kinijos ekonomikos augimas lėtėja, visi tai jaučia. Aišku, daugelis tikisi, kad Kinijos transformacija vyks sklandžiai ir nesukels skaudžių padarinių.“

Vis dėlto, ekonomisto vertinimu, Kinijos „pereinamasis laikotarpis“ jau daro neigiamą įtaką pasaulio ekonomikai. Jau keleri metai turime žaliavų gavybos pajėgumų perteklių, o lėtėjant Kinijos paklausai, susidarė žaliavų perteklius ir jų kaina natūraliai krenta.

Geopolitinis nestabilumas

Nestabiliai ekonomikos padėčiai, pasak T. Povilausko, turi įtaką ir geopolitinės problemos Sirijoje, Ukrainoje bei su Rusija besiribojančiose šalyse. „Tokiems regionams kaip Lietuva tai sukelia neigiamų emocijų ir didina nežinomybę“, – sako jis.

Tuo metu nuo žaliavų priklausančios šalys gauna mažiau iš naftos pardavimo, tai savo ruožtu atsiliepia investicijoms, jos traukiasi, todėl mažiau užsakymų gauna Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Europos Sąjungos (ES) kompanijos.

Visa tai atsispindi ekonomikoje. Anot ekonomisto, matome didelius svyravimus žaliavų, kapitalo, valiutų rinkose. Nors vasaris, kovas, balandis buvo palyginti „ramūs“ mėnesiai, bet ši ramybė esą gali būti apgaulinga ir optimizmu tikrai nekvepia. „Verslo investicijos stagnuoja ir pasaulio ekonomika stipriau neįsivažiuoja“, – teigia T. Povilauskas.

Ekonomistai, pasak jo, tikėjosi, kad atpigusi nafta išjudins pasaulio ekonomiką, tačiau įtaka buvo nežymi, vartotojai JAV ir ES buvo linkę taupyti.

Nenori imti pinigų

Europos Sąjungoje nuo krizės jau praėjo aštuoneri metai, tačiau Italija, Ispanija yra žemiau 2008 metų lygio, jos tempia žemyn visos euro zonos rodiklius. Tuo metu Vokietija, Prancūzija ir Lietuva yra pakilusios virš prieškrizinio lygio. „Tokia netolygi plėtra skatina prieštaravimus pačioje ES, nes išsiskiria valstybių narų požiūris kaip reikėtų skatinti ekonomikos augimą. Stabilumo ir neužtikrintumo neprideda ir galimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES. Ekonominių, politinių, geopolitinių sprendimų vienybės Europoje pastaruoju metu labai trūksta“, – pastebi T. Povilauskas.

Anot jo, negelbsti net Europos Centrinio banko į rinką metami pinigai, nes neužtikrinta dėl ateities rinka neskuba šių pinigų pasiimti. „Pinigai visoje Europoje dabar labai pigūs. Tačiau kas iš to, jeigu euro zonoje paskolų portfelis įmonėms per metus auga 1–2 procento. Iš esmės verslo investicijos neįsivažiuoja“, – sako banko analitikas.

Jo nuomone, dabar yra idealus laikas investuoti valstybinėms transporto, energetikos ir kitų sektorių įmonėms, nes pinigai pigūs. Tai paskatintų ekonomiką. T. Povilauskas mano, kad Lietuvoje ir Europoje artimiausiu metu bus akcentuojamas investicijų būtinumas, o energetikos sektoriaus galimybės galbūt yra realiausios.

Šaltinis: SEB bankas

Defliaciją pakeis infliacija

Lietuvoje ekonomikos vaizdas ne toks niūrus, ypač dėl Tačiau esama ir nerimą keliančių ženklų, nes, pavyzdžiui, pernai labai išaugo importas. Be to, ekonomikos augimą labai stabdo statybų sektorius.

Analitikas pastebi, kad kranai Vilniuje ir sparti daugiabučių statyba gali sudaryti apgaulingą vaizdą, kad statybų sektorius sparčiai auga. Tačiau yra priešingai. Statybos 2014 metais augo 14,3 proc. o 2015 metais 0,3 proc. sumažėjo. Paaiškinimas esą paprastas – 2014 metais augimą lėmė ES lėšomis įgyvendintas „Rail Baltic“ projektas, o dabar pramoninės ir inžinerinės statybos yra mažiau, nes dar nepasiekė naujojo ES finansinio laikotarpio pinigai.

T. Povilauskas prognozuoja, kad 2016 metais Lietuvoje įvyks kainų lūžis – defliaciją pakeis infliacija. Šiemet kainos gali augti 0,3 proc., o 2017 metais – 1,2 procento.

Metinį kainų augimą fiksuoja ir Statistikos departamentas. Kovo mėnesį apranga ir avalynė buvo 3,7 proc., vaisiai – 5,1 proc., tabakas – 7,8 proc., daržovės – 9,5 proc. brangesnės negu prieš metus. Ne ką mažiau atsiliko ir paslaugų sektorius: sveikatos paslaugos brango 3,9 proc., švietimo – 4,1 proc., maitinimo – 5,8 proc., poilsio ir kultūros – 7,1 procento.

Vidaus prekybai, analitiko nuomone, įtakos turėjo iki 350 eurų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas ir nedarbo mažėjimas.

Tačiau tuo džiaugtis labai nereikėtų. Pirmąjį šių metų ketvirtį iš Lietuvos emigravusiųjų skaičius padidėjo, o imigrantų sumažėjo. Tai reiškia, kad, nepaisant to, kad ekonomika auga, darbo jėgos Lietuvoje toliau sparčiai mažėja. O didėjanti minimali alga vis labiau įsuka infliaciją.

T. Povilausko nuomone, Lietuva galimai krizei nesirengia ir vėl lipa ant to pačio grėblio ir nė kiek netaupydama: „Ekonomikos augimo metais reikėtų kaupti finansinę pagalvę blogesniems, nes jų tikrai galime sulaukti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"