TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ant statybų pastolių daugėja užsieniečių

2007 07 16 0:00
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Lietuvoje užsienio piliečiams išduodamų darbo leidimų skaičius auga kaip ant mielių, ypač Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į Europos Sąjungą - šių šalių darbo rankas mūsų krašte jau sunku suskaičiuoti.

Darbo imigrantų Lietuvoje gausėja - jie užima mūsų šalį palikusių tautiečių vietas darbo rinkoje ir džiugina darbdavius uolumu.

Mažeikių statybos įmonės "Fasaduva" komercijos direktorius Mantas Baršys LŽ teigė, kad jų įmonėje jau daugiau nei mėnesį dirba 3 bulgarai, artimiausiu metu ketina atvykti 40 Ukrainos ir Baltarusijos piliečių, kurie praėjusią vasarą jau čia dirbo.

Pasak jo, imigrantai dirba tris kartus našiau už vietinius.

"Taip pat buvo ir lietuviams, išvykusiems į Angliją - nenorėdami prarasti darbo vietų jie labiau stengėsi nei vietiniai. Mūsiškius dabartinės rinkos sąlygos yra išlepinusios - jie gerai žino, kad bet kurioje statybų bendrovėje nesunkiai gaus darbo", - neslepia savo nuomonės pašnekovas.

Būsime patrauklūs 10 metų

M.Baršys mano, kad naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių - Rumunijos ir Bulgarijos darbo užmokestis statybų sektoriuje Lietuvos lygį pasieks maždaug po 10 metų. Esą tos šalys dėl darbo jėgos trūkumo kels atlyginimus, o mūsų šalyje, jo manymu, įvežtinė darbo jėga ims mušti darbo kainas.

"Šiuo metu Lietuvoje darbdaviai atlyginimus siūlo ne ką mažesnius, nei juos gauna Anglijoje dirbantys emigrantai iš mūsų šalies. Ten mūsiškiai pradėjo masiškai emigruoti prieš dešimtmetį. Dabar anglų algas jau pavijome. Todėl realu, kad ir Lietuvos statybų sektoriaus atlyginimus po tokio pat laikotarpio pasivys Rumunija ir Bulgarija", - prognozuoja M.Baršys.

Faktai

Šiuo metu Lietuvoje minimali mėnesio alga (MMA) yra 700 litų, o Bulgarijoje ji nesiekia 320 litų, Rumunijoje MMA yra mažesnė nei 400 litų.

Lietuvos darbo biržos LŽ pateiktais duomenimis, 2002-aisiais mūsų šalyje dar nedirbo nė vienas rumunas nei bulgaras, o 2005 metais leidimai dirbti buvo išduoti 156 rumunams ir 13 bulgarų, pernai - atitinkamai 366 ir 9.

Imigrantams - šiltnamio sąlygos

"Už darbą imigrantams, nesvarbu ar jis bulgaras, ar ukrainietis, mes mokame tiek pat kiek ir lietuviams - nuo 3000 iki 6000 litų, o savo šalyje jie gauna daugiausia 2000", - M.Baršys vardija priežastis, kodėl užsieniečiams apsimoka imigruoti į Lietuvą.

ES šalių piliečiams ir jų šeimos nariams, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams, jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvoje, nereikia įsigyti leidimo dirbti.

Tad neaišku, kiek Rumunijos ir Bulgarijos piliečių šiuo metu yra dirbančių mūsų šalyje nuo jų įstojimo į ES.

Lietuvos piliečiai, išvykę į svečias šalis, priversti gyventi po kelis žmones nuomojamuose butuose.

Tuo metu kai kurios Lietuvos įmonės ne tik imigrantus vilioja gerokai didesniais pinigais nei jų gimtojoje šalyje, bet čia juos ir apgyvendina, ir valgydina. Kai kuriuos žmones apgyvendiname kaimo turizmo sodybose ir duodame jiems nemokamus pietus", - pasakojo M.Baršys. Beje, pasak "Fasaduvos" komercijos direktoriaus, darbo jėgos nutekėjimo jų įmonėje nebuvo - nė vienas darbuotojas neišvyko pastorinti savo piniginės į užsienį.

Vietinių neišstums

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas teigia, kad į mūsų šalies statybos sektorių jau ne po vieną, o brigadomis grįžta ir mūsų emigrantai. "Pernai išvykstančių darbuotojų buvo mažiau negu grįžtančiųjų", - LŽ sako LSA prezidentas.

A.Šeštakauskas nemano, kad imigrantai išstums Lietuvoje iš darbo vietų vietinius.

"Grįžtantys emigrantai visada ras laisvą darbo vietą, o imigrantai neturėtų būti kviečiami vien "skaičiuojant galvas". Geriausia būtų, kad jie atvyktų pagal subrangos sutartis", - dėsto A.Šeštakauskas. Jo manymu, kiekvienas darbdavys mieliau dirba su Lietuvos piliečiais, o ne su svetimšaliais.

Įleidžiami tik kvalifikuoti

Imigrantai Lietuvoje dirba tokius pačius darbus kaip ir savo šalyje, tad perkvalifikuoti jų netenka.

Užsieniečiams darbo leidimai Lietuvoje išduodami tik tuo atveju, jeigu žmogus samdomas dirbti pagal turimą kvalifikaciją.

"Darbo birža perkvalifikuoja tik Lietuvos piliečius, imigrantus perkvalifikuoti valstybei būtų per brangu", - LŽ teigia Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Birutė Balynienė.

Pirmenybė mūsiškiams

Pasak pašnekovės, paskelbus apie laisvą darbo vietą pirmenybė įsidarbinti teikiama Lietuvos piliečiams.

"Laisvos darbo vietos registruojamos teritorinėse darbo biržose, o darbdavio pageidavimu paskelbiamos "Eures" portale. Reikiamos kvalifikacijos darbuotojo mėnesį tenka ieškoti Lietuvoje, o jei darbdavys pageidauja - ES valstybėse. Tik tais atvejais, kai per mėnesį neatsiranda pretendentų Lietuvoje, leidimai dirbti išduodami užsieniečiams", - tvirtina pašnekovė.

Faktai

Vien pirmą šių metų pusmetį laikini leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti 2301 užsienio piliečiui - tai yra beveik tiek pat kaip per visus 2006 metus, kai jų buvo išduota 2982.

2005 metais tokių leidimų buvo išduota 1565, o 2004-aisiais šis skaičius tesiekė 877.

Šiais metais 89 leidimai dirbti pratęsti. Daugiausia leidimų dirbti, Lietuvos darbo biržos duomenimis, buvo pratęsta tarptautinių gabenimų vairuotojams iš Baltarusijos bei laivų korpusų suvirintojams ir surinkėjams iš Ukrainos.

Leidimų dirbti - vis daugiau

Užsieniečiams daugiausia darbo leidimų, pasak B.Balynienės, išduota dirbti statybose, laivų statybos pramonėje, taip pat tolimųjų reisų vairuotojams.

LSA prezidentas pabrėžia, kad leidimų dirbti skaičius statybos sektoriuje didžiausias yra todėl, kad čia dirba apie 10 proc. visų imigrantų. "Leidimų išdavimo tempai auga, tačiau vienetais jų išduodama tikrai nedaug", - sako pašnekovas.

Darbo leidimus imigrantams iš tų šalių, kurios nėra ES narės, Lietuvos darbo birža išduoda ne ilgiau kaip iki dvejų metų.

Kaip teigia B.Balynienė, darbdavys, norintis Lietuvoje įdarbinti užsienietį iš trečiųjų šalių pagal darbo sutartį, privalo iki jo atvykimo į Lietuvą gauti jam leidimą dirbti.

"Leidimo dirbti galiojimo laikas gali būti pratęsiamas esant gamybiniam būtinumui. Norėdami pratęsti leidimo dirbti galiojimo laiką, ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki jo galiojimo pabaigos, pareiškėjai turi pateikti teritorinei darbo biržai prašymą ir visus reikalingus dokumentus. Pratęsiant leidimo dirbti galiojimo laiką, jo galiojimas neturi būti ilgesnis nei 2 metai. Paskui užsienietis vėl gali prašyti naujo leidimo laikinai dirbti Lietuvoje", - dėsto B.Balynienė.

Už leidimo dirbti Lietuvoje išdavimą vieniems metams ir pratęsimą imama 110 litų ir 220 litų - už leidimo dirbti išdavimą dvejiems metams.

Didžiausias imigrantų poreikis - didmiesčiuose

B.Balynienė informavo, kad 2007 metų pirmą pusmetį leidimus dirbti Vilniuje gavo 1023 užsieniečiai, Klaipėdoje - 491, Kaune - 267, Šiauliuose - 150, Gargžduose - 73, Utenoje - 61, Zarasuose - 36, Marijampolėje - 33, Mažeikiuose - 30, Panevėžyje - 27.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje labiausiai reikėjo elektrikų, elektrotechnikų, elektromonterių, lentpjūvių darbininkų, laivų montuotojų, laivų korpusų surinkėjų, medienos apdirbimo staklininkų, metalo pjaustytojų, staklių derintojų, šaltkalvių suvirintojų, statybos darbų vadovų, mūrininkų, metalinių konstrukcijų, pastatų surenkamųjų konstrukcijų, plieninių ir gelžbetoninių konstrukcijų montuotojų, plytelių klojėjų. Taip pat juntamas tarptautinių krovinių vežimo vairuotojų, vairuotojų ekspeditorių, virėjų stygius.

Darbuotojų trūkumo neišvengia ir mokyklos - labiausiai reikia anglų kalbos mokytojų. Ligoninėse trūksta gydytojų chirurgų, odontologų, anesteziologų reanimatologų, logopedų. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"