TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ant uosto bėgių - socialiniai butai

2008 03 21 0:00
Per dvi savaites Klaipėdoje su žeme sulygintas buvęs "Jūros" valdybos pastatas.
LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdoje griaunami geležinkeliui trukdantys pastatai. Tačiau gyventojams iškeldinti valstybei trūksta milijonų. Problemos nesugebėta išspręsti per dešimtmetį, kai buvo likviduota sužlugdytoji Lietuvos žvejybos laivyno įmonė "Jūra".

Artimiausias penkmetis Klaipėdos uoste galėtų būti pavadintas "geležinkelio era". Ilgai laukti pertvarkymai vyksta iškart keliose vietose ir net dviem frontais - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ir bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" jėgomis.

Vienur keičiami seni bėgiai, kitur tiesiamos naujos atšakos.

Būtent naujų privažiuojamųjų kelių uostamiestyje buvo laukiama ilgiausiai. Tačiau uosto darbui trukdantį vėlavimą valdininkai pateisina sudėtingomis Europos Sąjungos paramos lėšų gavimo procedūromis.

Gyventojai "brangesni" už geležinkelį

Vienas svarbiausių darbų pietinėje miesto dalyje - nutiesti antrą geležinkelį iki jūrų krovinių kompanijos "Bega". Susisiekimo ministerijos paraiškoje lėšų poreikis Nemuno-Varnėnų gatvių geležinkelio infrastruktūrai 2006 metais buvo vertinamas 12,5 mln. litų. Tačiau dėl pabrangusių statybos kainų pinigų prireiks gerokai daugiau.

Vienas didžiausių sunkumų - geležinkelių trasas kertantys inžineriniai tinklai ir pastatai. Pasak uosto direkcijos specialistų, vieni jų kliudo fiziškai, kiti patenka į sanitarinę 100 metrų pločio geležinkelio zoną. Iškeldinti gyventojus ir išpirkti privačias namų valdas gali kainuoti brangiau nei nutiesti geležinkelį.

Istorinis pastatas nušluotas

Vienas pirmųjų būsimos geležinkelio trasos nuo žemės nušluotų statinių, nepaisant jo spalvingos istorijos, - buvusi Lietuvos žvejybos laivyno valdyba. Įvairiais laikmečiais ji vadinosi "Litrybcholodflot", "Klaipėdos aktyviosios jūrinės žvejybos bazė", "Litrybprom", nuo 1991 metų rugsėjo - Lietuvos valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra".

Šis pastatas Klaipėdai buvo dramatiškų aistrų ir aferų liudininkas: jo slenksčius laistė jūrininkų žmonų ašaros dėl neišmokėtų vyrams atlyginimų, durys traiškė antstolių kaulus mėginant areštuoti seife gulinčius pinigus, Vilniaus valdininkai čia nesėkmingai mėgino įgyvendinti premjero Adolfo Šleževičiaus ministrų kabineto parengtus laivyno gelbėjimo planus. Vyriausybines komisijas keitė valstybės kontrolierių ir prokurorų vizitai, o įmonės vadovus - likvidatoriai. Vieni čia susigriovė karjeras, kiti susikūrė praturtėjimo perspektyvas.

Vėliau, Lietuvos žemės ūkio bankui (LŽŪB) už paskolą įkeitus 25 laivus ir įmonei bankrutuojant, didžiausiam kreditoriui, be kito turto, atiteko 600 tūkst. litų įvertintas 1918 metais statytas įstaigos pastatas su dviem tarybinio laikotarpio priestatais Nemuno gatvėje.

Senojoje šio namo dalyje įsikūrė LŽŪB Klaipėdos filialas. Norint patekti į patalpą, ties slenksčiu reikėdavo perlipti bėgius. Įėjimą nuolat užtverdavo be perstojo į uostą riedantys vagonai.

Daug investicijų pareikalavusi moderni įstaiga veikė labai trumpai. Nuo 2003 metų, banką privatizavus ir jam tapus "Nord/LB Lietuva", Klaipėdos filialas persikėlė į prestižinę Liepų gatvę. Naujam savininkui nereikalingas 2389 kvadratinių metrų pastatas 2004 metais buvo įvertintas 1,25 mln. litų.

Mėgintas parduoti už milijoną litų per nekilnojamojo turto bendrovę, tačiau tik uosto veiklai naudotinas pastatas pirkėjų nesudomino. Dabar žinoma, kad pagal KVJUD geležinkelių studiją jį teks nugriauti. Pernai uosto vadovybė statinį iš banko išpirko už jo likutinę 985 tūkst. litų vertę. 2007 metų birželį buvo gautas Vyriausybės leidimas jį nurašyti.

Gali ir negriauti

Kelerius metus laukdama žadamų uosto milijonų gyventojams iškeldinti, uostamiesčio savivaldybė jai priklausančių Nemuno gatvės namų jau seniai netvarkė ir juos apleido. Čia glaudžiasi daug romų tautybės šeimų.

Gal dėl to uosto direkcijos specialistai taip nenoriai su LŽ dalijosi informacija apie geležinkelio projekto socialinę dalį. Niekas negalėjo atsakyti, kiek namų nušluos trasa ir kiek pinigų tam skirta.

Direkcijos atstovė spaudai užsiminė, kad įvardyti adresus nenaudinga dėl gyventojų komercinių interesų. Esą visoje rezervinėje uosto zonoje, ne tik prie Nemuno gatvės, pagal turimą sąrašą yra 79 butai, kuriuose gyvena 230 žmonių. Numatyta įrengti ekraninę sieną nuo triukšmo ties Žalgirio gatve. Dėl to gali būti, kad anksčiau numatyti griauti namai išliks. Esą tikslesnius duomenis turėtų nurodyti techninio projekto rangovai.

Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus žiniomis, geležinkelio sanitarinėje zonoje, prie Nemuno gatvės, gyvena 200 šeimų, kai kurie būstai yra privatūs. "Jei direkcija jų neiškels, pyksimės. Būtų geriau, jeigu uosto direkcija statytų socialinius būstus, o ne pirktų pavienius butus. Savivaldybei statant socialinį namą vieno kvadratinio metro kaina atsiėjo 2500 litų. Komercine kaina už milijoną nuperkame tik du tris butus", - pažymėjo meras.

Savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė neslėpė apmaudo, kad uosto vadovybė nepateikia gyventojų iškeldinimo kalendorinio grafiko. Nors 2007 metų spalį yra gautas KVJUD sutikimas iš 8 namų iškeldinti 40 savivaldybės butų gyventojus, po to buvo pasirašyta tik 4 butų finansavimo sutartis. Pasisekė griautino Nemuno gatvės 147 namo gyventojams. Per du kartus butams pirkti skirta kiek daugiau nei milijonas litų.

D.Netikšienė mano, kad toks iškeldinimas - per brangus. "Savivaldybė pernai turėjo du tinkamus sklypus ir sutiko būti socialinio namo statybos organizatorė. Tačiau direkcijos atsakymo į pasiūlymą iki šiol nesulaukėme", - sakė specialistė. Manoma, jog uosto valdžia tyli dėl to, kad išlaidos privačioms patalpoms išpirkti surijo lėšas, žadėtas gyventojų butams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"