TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Antidempingas: vieniems gerai, kitiems ne

2008 09 08 0:00
T.Misiūnas skeptiškai vertina EK sprendimus neapmokestinti iki 10 proc. ES šalyse suvartojamo Rusijos ir Ukrainos gamintojų karbamido. Lietuvos trąšų gamintojai mano, kad net panaikinus antidempingo muitus trąšos jau neatpigs.
LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvos žemdirbiai vis dar nepraranda vilčių, kad Europos Komisija (EK) atsižvelgs į jų prašymus ir leis į Lietuvą bei kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes įvežti trąšų iš trečiųjų šalių be jokių papildomų muitų. Tačiau Lietuvos trąšų gamintojai teigia, jog dėl to jos neatpigs.

Šiandien niekas nesiginčija, kad be trąšų gero derliaus tikėtis neverta. Šykštesnis ūkininkas tuo galėjo įsitikinti jau šiemet. Ir pasėliai prasčiau atrodė, ir grūdų byrėjo menkiau, o ir tie patys buvo smulkučiai, tinkami tik pašarams. Todėl dažnas trąšų kitiems metams pradėjo dairytis jau dabar. Tačiau jų kainos pasiekusios neregėtas aukštumas ir nekrenta, o grūdų kainos - visiškai mažos. Specialistų teigimu, į ES be jokių trikdžių plūsta pigūs ir pigiomis trąšomis tręštų javų grūdai.

Brangsta visur

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas mano, kad jei grūdai iš trečiųjų šalių įvežami be jokių muitų, vadinasi, ir trąšoms jie neturėtų būti taikomi. Kaip pavyzdį jis nurodė Rusiją. Ten grūdų augintojai yra subsidijuojami. Be to, trąšų kainos Rusijoje esą 10 kartų mažesnės nei Lietuvoje.

"Mūsų išauginti grūdai niekaip negali konkuruoti su įvežamais iš kitų šalių, nepriklausančių ES. Mūsiškių savikaina yra kur kas didesnė", - kalbėjo A.Macijauskas.

Lietuvos žemdirbiai priversti išleisti daugiau lėšų ne tik pasėliams tręšti. Pastaraisiais mėnesiais itin pakilo ir degalų, kitų resursų kainos.

"Litfert" įmonės Prancūzijoje atstovas Andrius Pikčiūnas LŽ teigė, kad trąšos pabrango ne vien Lietuvoje, kitose ES valstybėse - taip pat. Tai lėmė įvairios pasaulinės tendencijos - padidėjusi trąšų paklausa ir žaliavų kaina. "Pagrindinės azotinės trąšos, palyginti su praėjusiais metais, pabrango daugiau kaip du kartus. Šiandien tona amonio nitrato kainuoja 430 eurų, o pernai - tik apie 200, tona karbamido jau kainuoja maždaug 520 eurų, pernai - tik 250 eurų", - komentavo rinkos pokyčius A.Pikčiūnas.

Anot jo, trąšų poreikis Prancūzijoje, kitose vakarinėse ES šalyse nemažėja, nors jų kainos ir kyla. Pašnekovo nuomone, panašios tendencijos pasaulinėse rinkose turėtų išlikti dar keletą artimiausių metų.

Problemą išsprendė

Ūkio ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys LŽ tikino, kad šiuo metu jau rastas balansas tarp ES trąšų gamintojų apsaugos nuo nesąžiningo importo dempingo kainomis ir trąšų naudotojų - žemdirbių - galimybės rinktis iš kelių trąšų tiekimo šaltinių.

"Iš trečiųjų šalių į ES, taip pat į Lietuvą, įvežamoms trąšoms jau nustatytos 0-6,5 proc. importo muito normos. Konkretus muito dydis priklauso nuo trąšų rūšies ir valstybės gamintojos. Be to, reaguojant į ES trąšų įmonėms žalingą importą dempingo kainomis iš trečiųjų šalių, tam tikrų trąšų importui taip pat taikomos antidempingo priemonės. Antidempingo muitas apskaičiuojamas atskirai kiekvienai valstybei, o kartais - ir jų bendrovėms. Atsižvelgiama į konkrečius kiekvienos įmonės dempingo rodiklius", - aiškino R.Slapšys.

Pasak jo, neseniai EK, išnagrinėjusi prekybą amonio nitratu su Rusija, pripažino, kad ši valstybė ir toliau naudojasi dempingu. Daugiausia įtakos tam turi dviguba Rusijos gamtinių dujų, kurios yra pagrindinė trąšų gamybos žaliava, kainodara. Rusijos gamintojai gamtinių dujų įsigyja kur kas pigiau nei rinkos kaina. Todėl nustatyta, kad amonio nitrato importui iš Rusijos turi būti taikomas 28,88-47,07 euro, o iš Ukrainos - 29,79-33,25 euro už toną antidempingo muitas.

Tiesa, gavusi Rusijos įmonių grupių "Eurochem" ir "Acron" bei Ukrainos gamyklos "Azot Cherkassy" įsipareigojimus, EK nutarė, jog laikantis tam tikrų apribojimų šių įmonių pagamintas amonio nitratas gali būti importuojamas į ES šalis netaikant antidempingo muitų. Panašiai nuspręsta ir dėl Rusijos koncernų "Silvinit" bei "Uralkali" gaminamo kalio chlorido. Jo gamintojai taip pat yra įsipareigoję palaikyti nustatytą kainų lygį. Kitų Rusijos įmonių pagamintos kalio trąšos apmokestinamos 19,61-40,63 euro už toną.

Baltarusijos kilmės kalio chlorido importui antidempingo muitas netaikomas, jei per metus į ES įvežamas jo kiekis neviršija 700 tūkst. tonų. Tačiau tam, kad šias trąšas būtų galima vežti į ES šalis, reikalinga licencija. Karbamido importui antidempingo priemonės panaikintos kovą.

Nepatenkinti

"Todėl pigūs grūdai ir keliauja į Lietuvą. Jei nebeliktų muito, antidempingo mokesčių, trąšų įvežimo kvotų, trąšos kainos, jei ir nekristų, bent jau išsilaikytų tokio pat lygio, kokios yra šiandien. Nors ir dabar matyti jų mažėjimo tendencijos. Lenkai populiariausią salietrą jau parduoda pigiau nei mūsų gamintojai. Taigi kainos pradėjo kristi. Tik neaišku, ar tokios tendencijos išliks ilgesnį laiką", - dėstė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A.Macijauskas. Jis įsitikinęs, kad reali situacija trąšų rinkoje būtų aiški tik tuomet, jei vyktų laisva prekyba. Juolab jog nuo kitų metų viena didžiausių pasaulio trąšų gamintojų - Kinija - žada panaikinti trąšų eksporto apribojimus. Todėl į Lietuvą ir kitas ES valstybes gali plūstelėti gana didelis kiekis kiniškų trąšų.

Panašiai LŽ pasakojo ir Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas. Anot jo, naudos iš to, kad į ES šalis keliauja pigesni pašariniai grūdai, turi nebent paukštininkai. Tačiau grūdų augintojai esą skriaudžiami - vietinė rinka nėra saugoma. Todėl žemdirbiai ne kartą prašė Žemės ūkio ministerijos, rašė raštus į EK, kad būtų panaikinti į ES valstybes įvežamoms trąšoms nustatyti apribojimai. Deja, kol kas jų niekas negirdi.

"Šiuo metu azotinės trąšos nėra populiarios. Daugiausia perkama fosforo ir kalio trąšų, nes jomis paprastai tręšiama rudenį. Azotinių trąšų paklausa padidės pavasarėjant. Į Lietuvą didesnį jų kiekį pradedama įvežti tik lapkritį, gruodį. Žemdirbiai nelabai patenkinti ir tuo, jog bus nustatoma kaina. Vargu ar tai tikslinga, nes gali susidaryti tokia situacija, kad įvežti trąšas, nors ir sumokėjus visus mokesčius, bus pigiau, nei pirkti lengvatine tvarka", - sakė R.Lipskas.

Žemdirbių atstovai mano, jog EK noras toliau taikyti antidempingo muitus yra ne kas kita, kaip savų gamintojų palaikymas išsaugant dideles trąšų kainas.

Nieko naujo

UAB "Achema" komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas LŽ teigė, kad kalbėti apie galimybes panaikinti antidempingo muitus jau nėra prasmės. "Į ES įvežamoms kalio ir fosforo trąšoms antidempingo muitai nebetaikomi, tačiau per pusantrų metų fosforo trąšos - diamonio fosfatas - pabrango net 5 kartus: nuo 250 iki 1250 JAV dolerių už toną. Kalio chlorido kaina taip pat pakilo 5 kartus - nuo 160 iki 800 dolerių už toną. Kitas pavyzdys - azotinės trąšos karbamidas. Atlikusi dempingo muitų peržiūrą EK kovą panaikino galiojusius karbamido, įvežamo iš Baltarusijos, Ukrainos, Kroatijos ir Libijos, antidempingo muitus. Tačiau šios trąšos ne atpigo, o pabrango daugiau kaip dvigubai. Kovo mėnesį tona karbamido kainavo 370 dolerių, o rugpjūtį - jau 800 dolerių. Tai rodo, kad kainas lemia tik pasaulinės tendencijos ir trąšų pasiūlos bei paklausos balansas, o ne kokie nors politiniai ir ekonominiai nutarimai", - kalbėjo "Achemos" komercijos direktorius.

T.Misiūnas gana skeptiškai vertino ir EK sprendimus neapmokestinti iki 10 proc. ES šalyse suvartojamo karbamido, pagaminto Rusijos koncernų ir Ukrainos gamyklos. "Tai nėra geras precedentas. ES prekybos istorijoje dar nebuvo, kad tam tikriems gamintojams būtų suteiktos kvotos, bet, matyt, reikėjo priimti politinį sprendimą ir minėtoms šalims sudaryti nuolaidas", - spėliojo "Achemos" atstovas. Jis atkreipė dėmesį, jog tie 10 proc. - tai daugiau kaip milijonas tonų neapmuitinto importo.

"Procesas tik prasidėjo, jis bus atidžiai stebimas EK ir Europos trąšų gamintojų asociacijos. Jei bus nustatyta minimalios kainos pažeidimų, importo koncentracijos į kurias nors iš ES šalių atvejų ar neigimo poveikio ES trąšų gamintojų ekonominiams rodikliams, šių kvotų gali būti atsisakyta. Trąšų rinka skaidri, kainas čia lemia pasaulinės tendencijos, jos kas savaitę publikuojamos žurnaluose, todėl joks antidempingo muitų panaikinimas, nors jis jau vyksta, reikšmingos įtakos padaryti negali. Net pigių dujų šalyse dirbantys gamintojai nori gauti maksimaliai įmanomą pelną ir geriausią galimą kainą."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"