TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Antrąją krizės bangą kelia politikai

2012 07 25 7:46
eastasiaforum.org nuotrauka

Pramonininkai neįžvelgia antrosios krizės bangos požymių Lietuvoje ir ragina politikus negąsdinti žmonių.

Net ir pagilėjus euro zonos fiskalinei krizei, Lietuvos gamintojai sugeba sėkmingai užsitikrinti naujus užsakymus iš užsienio partnerių, pramonės produkcija pagal gamybos savikainą ir gaminių kainą išlieka konkurencinga. Tai rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Ūkio ministerijos atliktas aukščiausio lygio Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių tyrimas.

Net 67 proc. apklaustų 130 didžiausių apdirbamosios pramonės įmonių vadovų prognozuoja, kad naujų užsakymų per artimiausius tris mėnesius padaugės, o 65 proc. respondentų numato eksporto apimties didėjimą. Kas penktas šalies gamintojas artimiausiu metu neįžvelgia jokių grėsmių įmonių veiklai. Tačiau pramonininkams atrodo, kad krizę gali sukelti politikų kalbos apie antrąją sunkmečio bangą bei kylančios dujų ir šildymo kainos. Mat išsigandę vartotojai gali pradėti taupyti ir nebepirkti įmonių pagamintų prekių.

Meškos paslauga

"Viešoje erdvėje didėjantis negatyvių kalbų apie antrąją krizės bangą kiekis gali reikšmingai pabloginti gyventojų lūkesčius bei didinti polinkį taupyti. Tokius nuomones vertiname neigiamai, nes Lietuvos ekonomikos duomenys ir mūsų tyrimas nerodo antros krizės bangos požymių", - teigė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, neatsakingai kalbantys politikai daro meškos paslaugą visai Lietuvos ekonomikai. Nes blogiausiu atveju tokios kalbos gali sukelti vadinamąsias savaimines krizes, kurios kyla dėl vartotojų ir gamintojų lūkesčių pablogėjimo. "Tai vyksta maždaug taip: politikai gąsdina, tai skatina vartotojų lūkesčių pablogėjimą, žmonės pradeda mažiau vartoti ir daugiau taupyti. Mažėjantis vidaus vartojimas blogina verslo lūkesčius, mažina gamybą ir investicijas. O tai neigiamai veikia darbo rinką: atleidžiami darbuotojai ir mažinami atlyginimai, - uždarą nelaimių ratą apibūdino A.Izgorodinas. - Ūkio duomenys antrosios krizės bangos požymių nerodo, todėl kalbantieji viešoje erdvėje turėtų realiau vertinti padėtį."

Praėjusią savaitę televizijos laidoje prezidentė Dalia Grybauskaitė jau antrą kartą šią vasarą pareiškė, kad Lietuvą antroji krizės banga neabejotinai pasieks, o jos dydį lems ir išorės veiksniai, ir po rinkimų suformuotos naujos valdžios prioritetai. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Lietuvos padėtis šiandien ir prieš kelerius metus skiriasi vienu esminiu dalyku - rizikos šaltinis dabar yra tik vienas: išorinis, tai yra tas, kuriam daryti įtakos Lietuva beveik neturi jokių galimybių, bet nuo kurio tiesiogiai priklauso. "Pasaulio ekonomikos perspektyvos niekada nebuvo pasiekusios tokio šviesumo, kad 2007-2008 metų krizę būtų galima laikyti baigta", - svarstė ji.

Kad debesys virš Lietuvos ūkio pamažu tvenkiasi, pripažįsta ir dalis pramonininkų: 24 proc. įmonių vadovų mano, kad grėsmę įmonių veiklai kelia euro zonos fiskalinė krizė bei nestabilios žaliavų kainos. Jų pabrangimo trečiąjį ketvirtį laukia 38 proc. gamintojų. Dėl to 35 proc. jų ketina šiek tiek padidinti kainas. Apie 50 proc. respondentų, ketinančių didinti kainas, fiksuojama maisto pramonėje.

LPK analitikai, mano, kad labiau nei euro krizė Lietuvos ūkį neigiamai paveiks nekontroliuojamas šildymo bei dujų kainų didėjimas buitiniams vartotojams. Kitą šildymo sezoną 4 proc. padidėsianti vidutinė šilumos kaina ir nuo liepos 1 dienos penktadaliu padidėjusios dujų kainos buitiniams vartotojams veiks kaip infliaciją palaikantys veiksniai ir turės itin neigiamos įtakos vartotojų perkamajai galiai bei finansinei būklei. Mat išlaidos šildymui, dujoms, kurui, vandeniui ir būstui sudaro 13 proc. visų standartinio Lietuvos

pirkėjo išlaidų. Mažiausias pajamas gaunantys vartotojai jautriai reaguoja į būtiniausių prekių, ypač šildymo, vandens, elektros, transporto paslaugų, brangimą.

Mažai investuoja

Šalies pramonės įmonių vadovai artimiausius trejus mėnesius vertina optimistiškai. "Didžiausias optimizmas fiksuojamas metalo apdirbimo ir medienos pramonėje, o mažiausias optimizmo lygis - tekstilės ir chemijos pramonėje. Vis dėlto visi sektoriai trečiąjį ketvirtį prognozuoja plėtrą, nėra nė vieno sektoriaus, kuris kalbėtų apie gamybos susitraukimą. Sparti pramonės plėtra išliks ir trečiąjį ketvirtį", - teigė A.Izgorodinas.

Apklausos dalyviai nemato prielaidų eksportui mažėti: 65 proc. mano, kad artimiausius tris mėnesiu eksportas didės, o 35 proc. respondentų prognozuoja, kad eksporto apimtis liks stabili. Vis dėlto sparčios eksporto plėtros neprognozuojama. "Medienos eksportas krito pastaruosius 2 mėnesius, tekstilės gaminių eksporto apimtys mažėjo 4 iš pastarųjų 6 mėnesių, transporto priemonių eksportas krito 3 iš pastarųjų 6 mėnesių. Lėtėja ir metalų bei įrenginių eksporto plėtra. Tokius rezultatus lemia pablogėjusi euro zonos makroekonominė būklė", - samprotavo A.Izgorodinas.

Eksportas daugiausia mažėjo į Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją ir Olandiją. LPK analitikas pažymi, kad antrąjį ketvirtį euro zonos būklė pablogėjo, o nerimo finansų rinkose padaugėjo - labiausiai dėl to, kad Italijos ir Ispanijos skolinimosi kaina pakilo į grėsmingą lygį. Be to, svarbių išankstinių ekonomikos vertinimų reikšmės sumažėjo iki grėsmingo 2009 metų spalio mėnesio, tai yra iki juodžiausių praūžusios krizės dienų, lygio. Išankstiniai vertinimai rodo, kad antrąjį šių ketvirtį euro zonos ūkio susitraukimo tempas sieks 0,3 procento.

"Įvykiai Europos Sąjungos periferijoje jau daro įtaką ir pagrindinėms valstybėms - Vokietijai, Prancūzijai, Olandijai. Vokietijos antrąjį ketvirtį laukia smukimas arba stagnacija, o Prancūzijos ekonomika antrąjį ketvirtį greičiausiai susitrauks", - teigė A.Izgorodinas. Eksporto lėtėjimo LPK analitikas nesieja vien su euro zona.

Antra priežastis svarbi nerimo priežastis - nepakankamas investicijų lygis. "Šiuo metu eksporto apimtis viršija prieškrizinį lygį, o investicijų lygtis tėra 2005 metų lygio ir trečdaliu mažesnis negu buvo prieš krizę. Natūralu, kad esant tokiam investicijų lygiui svajoti apie sparčią eksporto plėtrą neverta", - pažymėjo A.Izgorodinas.

Padidėjo produktyvumas

Linas Lasiauskas, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) prezidentas, teigia, kad teigiamos eksporto tendencijos bei didesnis produktyvumas leidžia įmonėms kelti atlyginimus darbuotojams - bent jau tokiu lygiu, kiek siekia infliacija. "Sektoriuje dirbantys 25 tūkst. darbuotojų sukuria vertės už maždaug 1 mlrd. litų. 2005 metais tą pačią vertę sukūrė 50 tūkst. darbuotojų. Taigi kelti atlyginimus leidžia per septynerius metus gerokai sumažėjęs darbuotojų skaičius ir produktyvumo augimas", - aiškino L.Lasiauskas.

Raimundas Beinortas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos "Lietuvos mediena" direktorius, teigia, kad šis sektorius yra vienas didžiausių eksportuotojų, todėl veiklos rezultatus labiausiai lemia padėtis eksporto rinkose. "Kita vertus, mums nebūdingos mažmeninės prekybos problemos: šiandien ar rytoj pirkėjų ateis mažiau ar daugiau. Visa medienos pramonės gamyba pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais. Sutartys su esamais ir potencialiais pirkėjais pasirašomos ne vieniems metams. Jų pagrindu įmonių vadovai turi pagrindo prognozuoti optimistinius rezultatus ateityje", - teigė J.Bernotas. Jo nuomone, teigiamą poveikį medienos sektoriui daro pinganti žaliava šioje ir kitoje Baltijos jūros pusėse. Dėl to galutiniam vartotojui produkcija esą gali šiek tiek atpigti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"