TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Antrasis renovacijos etapas aktyvesnis

2013 09 28 6:00
Mintimis apie gyvenamųjų namų renovaciją dalijosi (iš kairės): Alytaus miesto meras J.Krasnickas, statybos bendrovės "Dauniškis ir Ko" vadovas A.Rudokas, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius V.Serbenta, aplinkos ministras V.Mazuronis ir viceministrė D.Matonienė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vakar Aplinkos ministerija paskelbė antrąjį senų daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos etapą, kuris aktyvumu lenkia pirmąjį.

Aplinkos ministerijoje (AM) vykusioje spaudos konferencijoje ministras Valentinas Mazuronis pareiškė buvęs maloniai nustebintas išgirdęs, kad iki paskutinės paraiškų pateikimo dienos, rugsėjo 25-osios, 58 savivaldybės pateikė sąrašus, kuriuose nurodyta 1700 renovuoti reikalingų daugiabučių. Šių metų kovą prasidėjusiame pirmajame etape, kuriame norą dalyvauti pareiškė 56 savivaldybės, buvo pranešta apie 800 neefektyviausiai energiją naudojančių daugiabučių.

Rugsėjo 26 dienos duomenimis, beveik 600 namų jau yra parengti investiciniai projektai, daugiau nei 300 įvykę gyventojų susirinkimai, o investiciniams planams yra pritarę 276 namų gyventojai. Realiai jau renovuojami 90 namų. „Taigi procesas vyksta, jau reikia parinkti naujus rangovus ir pirkti medžiagas“, – konstatavo ministras. Jis sakė, kad jei visi pirmajame ir antrajame etape numatyti namai jau būtų renovuoti, tai būtų 150 tūkst. butų, kuriuose gyvena apie 300 tūkst. gyventojų.

Aktyviausiai antrajame etape nusiteikusios dalyvauti Vilniaus (numatyta 211 pastatų), Kauno (95), Marijampolės (65) savivaldybės, o iš mažųjų savivaldybių aktyvumu išsiskiria Kauno rajonas (85 pastatai), Palanga (61) ir Varėna (45).

AM viceministrė Daiva Matonienė teigė, kad jau dalijami pinigai, tad dabar intensyviai dirbama su bankais, nes svarbu, kad modernizuoti parengti namai atitiktų kreditavimo sąlygas.

Našta savivaldybėms

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta atkreipė dėmesį, kad didžiausias renovacijos krūvis tenka savivaldybėms, ir toks pasirinkimas, jo nuomone, buvo teisingas.

Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas sakė, kad norint išjudinti procesą tenka nuolat bendrauti su gyventojais, įrodinėti renovacijos naudą. „Renovavimo aktyvumas labai priklauso nuo savivaldybių pastangų ir jų pareigūnų gebėjimo bendrauti, nes iš pradžių gyventojai į šias naujoves žvelgė gana skeptiškai. Dabar padėtis iš esmės pasikeitusi. Vien Alytaus savivaldybėje iš 19 bankui pateiktų svarstyti projektų šešiems jau patvirtintas finansavimas“, – kalbėjo meras.

Gera pradžia pasidžiaugė Panevėžio statybos UAB „Dauniškis ir Ko“ vadovas Alvydas Rudokas. „Esame pasirašę sutartį su Ignalinos savivaldybe dėl 20 namų renovacijos. Šiam projektui skirta 8,36 mln. litų, 11-oje namų jau dirbama, atlikta darbų už 1,6 mln. litų", – pasakojo bendrovės vadovas. Jis pasidžiaugė, kad nekyla problemų dėl savivaldybės atsiskaitymų už atliekamus darbus, nors to buvo baimintasi – UAB „Ignalinos butų ūkis“ sumoka per 15–20 dienų, nors pagal sutartį turėtų mokėti per 30. Spalį turėtų būti visiškai baigtas pirmasis modernizuojamas namas.

Ignalinos ir Visagino savivaldybės nepatenka į bendrą savivaldybių sąrašą, nes čia projektai finansuojami pagal kitą schemą – dalis lėšų skiriama iš Ignalinos AE uždarymo fondo.

Statybos bendrovės vadovas atkreipė dėmesį, kad renovuoti gyvenamuosius namus yra gerokai sudėtingiau nei vaikų darželius ar mokyklas, nes kiekvienas statybininkų žingsnis rūpi ne tik statybos techniniam prižiūrėtojui, bet ir gyventojams. „Tai - dar vienas statybos prižiūrėtojas“, – juokavo A.Rudokas.

Kita vertus, kaip pripažįsta ministerijos vadovai, tai suprantama, nes kiekvieno tokio projekto užsakovė yra savivaldybė, jos įmonė - gyvenamojo namo administratorė, rangovė – statybos organizacija, o naudos gavėjai, kuriems teks ir skolos įsipareigojimai, yra gyventojai. Todėl pirmiausia jiems rūpi projekto ir atliekamų darbų kokybė.

Pasak V.Mazuronio, parengta visa kokybės priežiūros ir apsaugos sistema, kad gyventojams nekiltų problemų dėl galbūt ne visada kokybiškai atliekamų darbų – į kiekvieną tokį signalą skubiai reaguojama, o projektuotojai ir statybos priežiūros specialistai privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.

Visi investiciniai renovavimo projektai turi būti patvirtinti Būsto energijos taupymo agentūros. Pasak V.Serbentos, nemažai jų tenka grąžinti taisyti. Pavyzdžiui, net du kartus buvo grąžinti Kauno savivaldybės pateikti 35 projektai ir investiciniai planai, kol buvo parengti tinkamai.

Geriau negu laukti

Į repliką, kad užsimojus masinei renovacijai, kyla ir masinių klaidų pavojus, ministras atkirto: „Lengviausia yra pasakyti: „Man atrodo, kad bus blogai.“ Jeigu turime rimtą valstybinę problemą, reikia ją spręsti, o ne galvoti, kad viskas bus blogai. Per ketverius metus buvo renovuoti 8 namai, o mes mažiau nei per metus parengėme 500–600 projektų. Vadinasi, kažkas vyksta. Tačiau ir šie dar yra labai mažai, palyginti su 34 tūkstančiais namų, kurie laukia savo eilės. Namas – gyvas organizmas: vienus atnaujinsime, o kiti tuo metu sens. Vadinasi, reikia išgryninti procesą, kad ateityje tokių iššūkių nebūtų. Kito kelio nematau. Maža to, šį procesą turime intensyvinti, nes nieko kito gudriau nesugalvosime.“

Nuo redakcijos. Renovacija – daugialypis uždavinys su daugialypiais iššūkiais. Nuo spalio ši tema taps savaitine LŽ rubrika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"