TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Antrų namų ieško Vilniuje

2014 08 30 6:00
Dauguma baltarusių Lietuvoje dairosi prestižinio, brangesnio būsto. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Būstas Lietuvoje – ir investicija, ir kelias į Vakarų Europą. Būtent dėl to vis daugiau pasiturinčių baltarusių domisi prestižiniu nekilnojamuoju turtu Vilniuje, Palangoje, Druskininkuose. Tačiau perkami ir pigiausi butai – vien dėl leidimo gyventi Lietuvoje.

Tai, kad vis daugiau baltarusių dairosi būsto Lietuvoje, pastebi kelios nekilnojamojo turto (NT) rinkos agentūros. Priežasčių nurodoma ne viena: vieni į būstą investuoja dėl verslo reikalų – lengviau keliauti po Europą, kiti tikisi iš to uždirbti.

Vilioja sostinės senamiestis

Kaip LŽ sakė nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė, baltarusių susidomėjimas būstu Lietuvoje padidėjo. Ir juos domina ne tik pirkimas, bet ir nuoma. V. Čijunskytė nurodė, kad baltarusius pirkėjus galima skirstyti į kelias kategorijas. Pirmoji ir, beje, didžiausia – verslininkai bei pasiturintys žmonės.

„Pastebime, kad baltarusiai investuoja į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ne tik norėdami uždirbti, bet ir turėdami kitą tikslą - ilgainiui jie čia perkelia visą ar dalį savo verslo. Lietuva mūsų kaimynams - itin patraukli rinka. Dauguma pas mus apsilankančių turtingų baltarusių gyvena Minske, o tai - vos 180 km nuo Vilniaus“, – aiškino V. Čijunskytė.

Baltarusiams, anot pašnekovės, nekilnojamasis turtas Lietuvoje užtikrina laisvą kelią į Vakarų Europą – keliauti ten ir verslo, ir kitais reikalais. Taigi ši grupė baltarusių dažniausiai ieško brangesnio, prestižinėse vietose esančio nekilnojamojo turto. Juos labiausiai domina Vilniaus senamiestis, Žvėrynas, kitos patrauklios vietos. Itin daug užsienio piliečių perka būstus "Vilniaus vartuose", ant Tauro kalno, M. K. Čiurlionio, Olimpiečių, A. Juozapavičiaus gatvėse“, – pabrėžė bendrovės „Citus“ vadovė.

Viktorijos Čijunskytės manymu, baltarusių investicijas Lietuvoje paskatino ir artėjantis euro įvedimas. /LŽ archyvo nuotrauka

Domina ir provincija

Būstais Vilniuje domisi ne vien verslininkai. V. Čijunskytės teigimu, nemažai baltarusių Lietuvoje nori turėti antrus namus. „Tokioms investicijoms jie renkasi Lietuvos kurortus - Palangą ir Druskininkus. Turtingesni baltarusiais perka ar nuomojasi kokybiškai ir moderniai įrengtus būstus miesto centre. Į namą užmiestyje investuojama kur kas rečiau“, – atskleidė tendencijas pašnekovė.

Būsto dairosi ir tie, kuriems reikia laikino leidimo gyventi mūsų valstybėje. Kaip pasakojo V. Čijunskytė, Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios bendradarbiauja su Baltarusijos piliečiais. „Šiai kategorijai žmonių reikia laikino leidimo reziduoti šalyje, kad jie galėtų nevaržomi, be vizų keliauti po visą Europą. Tokie klientai už leidimą gyventi Lietuvoje yra pasirengę sumokėti net iki kelių tūkstančių litų. Šios kategorijos asmenys taip pat perka labai pigius butus Lietuvos pakraščiuose. Man yra žinomos kelios investicijos Didžiasalyje ir Naujojoje Akmenėje“, – dėstė V. Čijunskytė. Jos manymu, baltarusių investicijas Lietuvoje paskatino ir artėjantis euro įvedimas.

Įtakos rinkai nedaro

Remigijus Pleteras, bendrovės „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, LŽ taip pat tvirtino, kad baltarusiai labiausiai domisi gyvenamuoju būstu. „Išskirti, ar labai pigiu, ar brangesniu, būtų sudėtinga. Sandorių sumos smarkiai skiriasi: nuo 100 tūkst. litų iki 4,2 mln. litų. Vieni perka butus Vilniuje studijuojantiems vaikams - Pašilaičiuose ar Perkūnkiemyje, kiti investuoja į prabangesnį turtą. Antai esame pardavę namą Valakampiuose, jo vertė - 4 mln. litų“, – nurodė „Ober-Haus“ atstovas.

R. Pleteras minėjo, kad baltarusiai taip pat domisi būstais Druskininkuose ir Palangoje. Vis dėlto šiuo metu, pasak pašnekovo, didesnio jų susidomėjimo nekilnojamuoju turtu kurortuose nematyti.

„Pirkėjai iš Baltarusijos nesudaro reikšmingo skaičiaus: jie nelemia nei kainų, nei paklausos pokyčių. Jei vieną dieną baltarusiai ar rusai nustotų pirkti Lietuvoje būstus, tai neturėtų jokios įtakos sandorių skaičiaus sumažėjimui ar kainoms“, – pažymėjo R. Pleteras.

Išsipūtusios piniginės – mitas

RE/MAX centrinio biuro Lietuvoje vadovas Žiuljenas Galeckas, kalbėdamas su LŽ apie baltarusius ir jų sudaromas nekilnojamojo turto sutartis, patikino, kad jos gali siekti vos 1 proc. visų sandorių. Ž. Galeckas dar pridūrė, kad baltarusiai ir rusai Lietuvoje suvokiami kaip turintys labai daug pinigų klientai, todėl plačiai atveriantys pinigines, tačiau tai, anot jo, ne kas kita kaip mitas.

„Kartais kalbama: jei kuris nors objektas yra per brangus ar pervertintas, reikia jį bandyti parduoti rusui ar baltarusiui. Neva šie neperpranta mūsų rinkos. Tačiau ir baltarusiai, ir rusai, kiek man teko su jais susidurti, pirkdami turtą sprendimus priima atsakingiau negu lietuviai. Dažnai samdo teisininkus, o tie konsultuojasi su rinkos profesionalais, jeigu objektas brangesnis, – aiškino Ž. Galeckas. - Neva išsipūtusios rusų ir baltarusių piniginės - tiesiog neišmanėlių mitas.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"