TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Anuitetas – bene paskutinė atsakinga investicija

2013 09 25 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Anuitetas – bene paskutinė svarbi investicinė sutartis, kurią gali pasirašyti solidžią pinigų sumą antrosios pakopos pensijų fonde sukaupęs pensinio amžiaus sulaukęs žmogus. Sprendimas išties rimtas, todėl būtų pravartu atsakingai pasirinkti vieną iš siūlomų dviejų anuiteto variantų.

Ankstesnėse publikacijose aptarėme, kas yra pensijų anuitetas, kaip ir kur jį galima įsigyti. Čia apžvelgsime, kaip pasirinkti geriausią sprendimą, kad pensijų fonde sukaupti pinigai juos sukaupusiam pensininkui užtikrintų sočią senatvę ar bent jau jo paveldėtojus paremtų, o ne liktų draudimo kompanijai.

Dvi galimybės

Gyvybės draudimo bendrovė, teikianti pensijų anuiteto paslaugą, kiekvieno kliento, antrosios pakopos pensijų fonde sukaupusio tam tikrą pinigų sumą ir privalančio įsigyti pensijų anuitetą, būtinai paklaus, kokios rūšies anuitetą šis renkasi.

Abi anuiteto rūšys yra panašios: pinigai žmogui bus mokami periodiškai, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tačiau yra ir aiški riba: pirmuoju atveju bus mokamos vienodo dydžio išmokos iki gyvenimo pabaigos, antruoju – tik sutartyje su draudimo kompanija nurodytą laikotarpį, t. y. tiek metų, kiek jis pasirinks.

Rizikuoja abi šalys: anuitetą įsigijęs asmuo gali gyventi trumpiau, negu tikisi, ir tokiu atveju pensijų fonde jo sukaupta suma nebus išmokėta visa - pinigai liks anuitetą žmogui pardavusiai draudimo bendrovei. Draudikai irgi rizikuoja – jie privalės nemažindami išmokų dydžio žmogui periodiškai jas mokėti ir tuo atveju, jei šis tapęs pensininku gyvens dar 30 ar dar 50 metų. Tai būtų tikras nuostolis bendrovei.

Draudikai stengiasi rizikuoti kuo mažiau. Mat jie turi aktuarijus (draudimo matematikus), kurie anuiteto kainas apskaičiuoja taip, kad draudiko rizika būtų kuo mažesnė. Pavyzdžiui, dabar skaičiuojama, kad šiuo metu 65 metų vyras sulauks 83 metų. Tokiam laikotarpiui lygiomis dalimis išdėliojamos ir periodinės išmokos. Toks skaičiavimas prasilenkia su statistiniu vyro amžiaus vidurkiu – beveik 68 metai (moterų –79-eri). Tačiau dėl teisybės derėtų pažymėti, kad statistikai gyventojų amžiaus vidurkį prognozuoja atsižvelgdami ir į tuos, kurie miršta, žūsta nesulaukę pensinio amžiaus.

Pasirašęs neterminuotą anuiteto sutartį asmuo pretenduoja ir į dalį draudimo bendrovės uždirbto pelno. Ši papildoma išmoka paprastai mokama kartą per metus.

Išmokas pagal terminuotą sutartį draudimo bendrovė mokės lygiomis dalimis tik pasirinktą laikotarpį, pavyzdžiui, 5 ar 10 metų. Šiuo atveju anuiteto pirkėjui mirus anksčiau, likusi neišmokėta suma, numatyta iki sutarties laikotarpio pabaigos, išmokama paveldėtojams.

Tiesa, yra dar dvi galimybės: toliau kaupti lėšas pensijų fonde ir visas santaupas palikti paveldėtojams arba nenutraukus kaupimo pensijų fonde pasirašyti sutartį su fondo valdytoju, kad sukauptą sumą dalimis išmokėtų fondo valdytojas. Bet šiuos variantus palikime ateičiai, nes šiuokart mums rūpi tik draudikų teikiama anuiteto paslauga.

Lyčių nelygybė

Jeigu kas norėtų skųstis dėl lygių galimybių įstatymo nepaisymo, anuiteto pirkėjų teisė būtų beveik neabejotina, nes iš tikrųjų moterys gyvena ilgiau už vyrus, o pensijų formulė bent jau „Sodroje“ taikoma daugmaž vienoda ir vyrams, ir moterims. Vadinasi, statistinis vyras, būdamas 62-ejų pasirašęs neterminuotą pensijų anuiteto sutartį, pagal kurią kas mėnesį gautų po 150 litų, iki gyvenimo pabaigos per 6 metus sulauks 10,8 tūkst. litų anuiteto išmokų, o moteris, kuri gyvens 17 metų, – 30,6 tūkst. litų.

Galima daryt prielaidą, kad dėl tos pačios priežasties vyrams būtų racionaliau pirkti anuitetą, kai sutartyje nurodomas mokėjimo laikotarpis, o moterims – „iki gyvos galvos“. Tačiau iš tikrųjų kiekvienas (nesvarbu, kokios lyties) prieš pasirašydamas pensijų anuiteto sutartį turėtų savikritiškai įvertinti savo sveikatos būklę ir pasvarstyti, kiek dar galėtų gyventi.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad anuitetas iki gyvenimo pabaigos yra pigesnis, todėl periodinės išmokos yra didesnės. Be to, dalydamasi su tokio anuiteto pirkėju savo uždirbamu pelnu draudimo bendrovė bent iš dalies švelnina infliacijos poveikį sukauptiems pinigams nuvertėti. Apskaičiuota, kad esant vidutinei 3 proc. metinei infliacijai pinigai per 20 metų nuvertėja perpus. Vadinasi, minimalūs 200 eurų per metus (apie 60 litų per mėnesį), kuriuos privalo mokėti anuiteto pardavėja draudimo bendrovė, po 10 metų bus verti tik 150 dabartinių eurų, o po 20 metų – 100.

Mažesnę antrosios pakopos pensijų fonde sukauptų pinigų dalį galėtų susigrąžinti terminuoto anuiteto pirkėjas, nes jam mirus anksčiau, likusią neišmokėtą sutarties sumą paveldi artimieji. Tačiau pabyra filosofiniai klausimai: ar pinigai pensijai buvo kaupiami tam, kad būtų sotesnė senatvė, ar tam, kad juos kas nors kitas paveldėtų? Koks skirtumas, kam atiteks nespėtas išmokėti likutis – draudimo bendrovei ar paveldėtojams? Tiesa, jeigu nelemtoji išmuštų labai anksti, prabėgus keliems mėnesiams ar metams dvejiems po anuiteto sutarties, tas neišmokėtas pinigų likutis gali būti nemažas.

Aistė Rudžinskytė, „ERGO Life Insurance“, kuri kol kas vienintelė Lietuvoje teikia anuiteto paslaugą, vadovė, pripažįsta, jog naujieji Lietuvos pensininkai ilgai gyventi nesitiki, nes pensijų anuitetą su paveldėjimo teise yra pasirašę keturi penktadaliai anuiteto pirkėjų, arba beveik 100 iš 120.

Kaina lieka mįslė

Šios paslaugos kaina lieka paslaptis, juolab kad ją draudimo bendrovė nustato savo nuožiūra. Kai nėra konkurencijos, tokia padėtis gali kelti nerimą – ar ne per daug užsiplėšia?

A.Rudžinskytė skubėjo nuraminti: „Anuitetai ir Lietuvoje, ir kitose šalyse yra skaičiuojami vadovaujantis Aktuarų praktikos standartais (International Standards of Actuarial Practice (ISAP), pripažintais Tarptautinės aktuarų asociacijos (International Actuarial Association).“ Tačiau kaip nors konkrečiau nurodyti vidutinę sutarties kainą ji LŽ teigė negalinti, nes kiekvienam klientui apskaičiuojama vis kitokia sutarties valdymo kaina – atsižvelgiama į kliento amžių, sutarties sumą ir panašius dalykus. Pavyzdžiui, viena kaina bus pensinio amžiaus sulaukusiam klientui, kuris su draudimo bendrove pasirašo anuiteto sutartį būdamas 62-ejų, o kita – sulaukusiam 85-erių, kuriam ir prievolė pirkti anuitetą atsiranda II pakopos pensijų fonde sukaupus triskart mažesnę sumą – 10 117 litų. Tokia sutartis bus pigesnė ir, tikėtina, išmokos bus didesnės, nes, matyt, ir aktuarijai nelabai skaičiuoja, kad tokiam asmeniui išmokas reikės mokėti dar 20–30 metų.

Tai, kad anuiteto sutarties kaina nepaliekama visiškai vienintelio šios paslaugos teikėjo valiai, tvirtina ir Lietuvos banko, draudimo bendrovių priežiūros institucijos, specialistai. „Gyvybės draudimo įmonė, vykdanti pensijų anuitetų veiklą, pensijų anuiteto dydį apskaičiuoja naudodama savo prielaidas ir parametrus. Lietuvos bankas, atlikdamas draudimo įmonės patikrinimą, vertina, ar draudimo įmonės produktų kainodara ir sudaromi techniniai atidėjiniai užtikrina tinkamą prisiimtų draudimo įsipareigojimų vykdymą“, – LŽ pabrėžė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus viršininkė Justina Pupienienė.

Pasak Lietuvos banko specialistės, pensijų kaupimo dalyvių, kuriems atsiranda pareiga pirkti pensijų anuitetą, šiuo metu yra mažai, o tokių asmenų ilgaamžiškumo rizika yra dar sunkiau įvertinama, todėl natūralu, kad draudimo įmonės vengia imtis rizikingų verslo krypčių, ir rinkoje šiuo metu tėra vienintelė bendrovė, kuri teikia pensijų anuitetus.

Nuo redakcijos. Kitą trečiadienį pasižvalgysime, kas dedasi pensijų kaupimo sistemoje, kai iki galutinio kaupimo antrosios pakopos pensijų fonduose apsisprendimo telikę pustrečio mėnesio – iki gruodžio 1 dienos.

Kaip visada abejones ir klausimus kviečiame reikšti redakcijos telefonu (8 5) 249 2240 arba e. paštu k.sliuzas@lzinios.lt.

Vidutinė tikėtina Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė

2001 m.2011 m.
Bendra71,6673,65
Vyrų65,8968,05
Moterų77,4179,14
Ilgiausia72,24 (K)74,57 (K)
Vyrų6,64 (K)68,91 (K)
Moterų79,10 (A)80,1 (K)
Trumpiausia71,02 (T)72,16 (T)
Vyrų63,67 (T)66,62 (T)
Moterų77,25 (M)78,82 (T)

Sutrumpinimai. A – Alytaus apskritis, K – Kauno apskritis, M – Marijampolės apskritis, T – Tauragės apskritis.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"