TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apdoroti javai atsparesni gamtos nelaimėms

2016 08 04 6:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietus, kruša ir audros šią vasarą išguldė rapsų ir javų pasėlius Šiaurės Lietuvoje. Draudikai teigia, kad pranešimų apie gamtos padarytą žalą pasėliams šiemet gavo du kartus daugiau negu pernai.

Kaip tvirtina mokslininkai, nuo stichinių gamtos reiškinių apsisaugoti beveik neįmanoma, tačiau intensyviai ūkininkaujantys žemdirbiai pajėgūs sumažinti nuostolius parinkę tinkamą javų ar rapsų veislę ir pasėlius apdorodami augalus stiprinančiais cheminiais preparatais. Papildomos investicijos atsiperka gausesniu ir aukštesnės kokybės derliumi.

Žalos daugiau nei pernai

Pasėlius Lietuvoje draudžiančios Vokietijos bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas pasakojo, kad praėjusią savaitę vienoje Šakių rajono žemės ūkio bendrovėje valandą pylęs lietus pusantro karto viršijo normą ir pridarė nemažos žalos pasėliams. Kruša išguldė javus, rapsus Biržų rajone. „Vienur nepataisoma žala padaryta pusėje rapsų lauko, kitur išgulė apie 30 proc. žieminių miežių“, – vardijo A. Navickas.

Pasak draudiko, ši vasara tik patvirtino taisyklę, kad nė vienas žemdirbys nėra apsaugotas nuo gamtos nelaimių, nes numatyti, kur gamta smogs, beveik neįmanoma. „Tai buvo lokalūs reiškiniai, ir tikrai nė vienas žemdirbys nežino, jo paties ar kaimyno pasėlius nuniokos liūtis ar kruša“, – pažymėjo jis.

Iš Vokietijos telefonu su „Lietuvos žinių“ žurnalistu kalbėdamas A. Navickas teigė, kad Vokietijoje lietus pasėliams pridarė dar daugiau žalos. „Vokietijoje gausiai lyja, ir derlius bus mažesnis negu pernai. Kita vertus, mūsų žemdirbiai tikrai daug investuoja į žemę, man regis, kad vokiečiai – mažiau“, – sakė jis.

Vokiečių draudimo bendrovė Lietuvoje šiemet sulaukė du kartus daugiau pranešimų apie lietaus padarytą žalą negu pernai. Iš 720 apdraustų klientų šiemet sulaukta apie 300 pranešimų apie liūčių ir krušos išguldytus pasėlius. Pernai tuo pačiu metu gauta 170 pranešimų apie šios rūšies žalą.

A. Navickas prognozavo, kad likusi vasara bus karšta, o kaitrą dažniausiai lydi krušos, liūtys, audros ir vėjai.

„Bet kadangi Lietuvos žemdirbiai naudoja daug trąšų, augalų apsaugos priemonių ir kitų preparatų, jie gali jaustis saugesni. Kitų būdų apsaugoti pasėlius nėra. Šimtu procentų apsaugoti nuo galimos žalos padėtų nebent draudimas“, – šypsojosi pašnekovas.

Padeda augimo reguliatoriai

Pasak Lietuvos žemės ūkio mokslininkų, gerokai greičiau nuo lietaus išgula augalų apsaugos priemonėmis nesutvirtinto stiebo javų pasėliai, ypač gausiau patręšti. O javams išgulus ne tik sunkiau nukulti derlių, bet ir reikia daugiau lėšų išleisti grūdams išdžiovinti. Be to, atlikti tyrimai rodo, kad, sandėliuojant išgulusių javų grūdus, juose aptinkamas padidėjęs mikotoksinų kiekis. Priešingai – išvengus javų išgulimo, gaunama didelė ekonominė nauda, o grūduose likusios cheminės medžiagos neviršija leistinų normų.

Vis dėlto Lietuvos mokslininkai pažymėjo, kad augimo reguliatorių įtaka javų grūdų derliui nevienoda. Mat augalų augimas ir derliaus formavimasis priklauso nuo daugelio veiksnių: augalų genetinio potencialo, klimato sąlygų, apsirūpinimo maisto medžiagomis ir kitų.

„Yra žinoma, kad augalų augimo reguliatoriai, be morfologinių pakitimų, sukelia fiziologinius – biocheminius augalo pakitimus: pratęsia augalo fiziologinį aktyvumą, nes juose padidėja chlorofilo, baltymų, karotinoidų kiekis, o tai susiję su teigiamais javų derliaus pokyčiais. Manoma, kad, augalus nupurškus augimo reguliatoriais, sulėtėja augalų senėjimo procesas ir padidėja atsparumas aplinkos keliamam stresui“, – teigė Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Ona Auškalnienė.

Lietuvos žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė pasakojo, kad javus nuo išgulimo sėkmingai apsaugos trijų priemonių kombinacija: atsparesnė veislė, tinkamas pasėlio tręšimas ir purškimas augalų augimo reguliatoriais. Svarbus ir pasėlio tankumas, nes per tankus pasėlis lengviau išguls.

„Intensyviai ūkininkaujant apsieiti be augimo reguliatorių neįmanoma. Norint gauti gerą derlių, žieminius javus reikėtų purkšti tris kartus“, – patarė mokslininkė.

Pirmą kartą reikėtų purkšti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Tai ankstyvasis krūmijimosi pabaigos tarpsnis, kai stiebas dar nepradėjęs augti. Mokslininkė pabrėžė, kad šis purškimas yra svarbiausias, nes labai sutvirtėja apatinės dalies stiebo audiniai. Šio purškimo vėlinti ar atidėlioti nereikėtų, nes žieminių kviečių, skirtingai nei vasarinių miežių, linkusi išgulti apatinė stiebo dalis.

Kai stiebas pradeda ilgėti, dviejų bamblių tarpsnyje, atliekamas antras purškimas. Intensyviai ūkininkaujant patariama augalų augimo reguliatorius purkšti trečią kartą – jau išaugus paskutiniams lapams, maždaug pora mėnesių iki javapjūtės.

Bendrovės „Agrochema“ vyresnioji produkto vadybininkė Edita Mikašauskienė pabrėžė, kad augalų augimo reguliatoriai trumpina tarpubamblius ir pastorina šiaudą, todėl jis išauga tvirtesnis. Tačiau reguliatoriai duoda daugiausia naudos, jeigu purškiami laiku. „Pavėlavus, produktas neparodys visų savo teigiamų savybių. Preparatus reikia naudoti griežtai laikantis rekomendacijų ir normų“, – sakė ji.

E. Mikašauskienė įsitikinusi, kad intensyviai ūkininkaujant be šių cheminių preparatų išsiversti neįmanoma. „Klimatas mūsų nelepina. Lietuvos vasaros – vėjuotos ir lietingos. Ūkininkai augina įvairias veisles, iš jų išauga didelės varpos ir stambūs grūdai, todėl stiebus būtina patrumpinti ir sustiprinti“, – aiškino ji.

Investicijos atsiperka

G. Kadžienė teigė, kad augimo reguliatorių pasiūla Lietuvoje gana didelė, tačiau purškimas šiais preparatais negarantuoja, kad pasėlis neišguls. „Didelės, stichinės liūties neatlaikys joks pasėlis, šimtaprocentinės garantijos nėra, todėl ūkininkai ir draudžiasi“, – pažymėjo mokslininkė.

Ar verta tokiu atveju investuoti į augalų apsaugos priemones? G. Kadžienės atsakymas teigiamas – nenaudojant reguliatorių, augalas užaugs silpnesnis ir tikrai neatlaikys net silpnesnės liūties. „Trumpesnis ir tvirtesnis stiebas bus saugesnis. Be augimo reguliatorių neapsieina nė vienas intensyvus ūkis“, – sakė ji.

A. Navickas žemdirbių pasirinkimą aiškino matematikos terminais, esą vienos priemonės yra „būtinos pakankamos“, kitos – „būtinos, bet nepakankamos“. „Augalų apdorojimas augimo reguliatoriais yra būtinas. Bet to ne visada pakanka pasėliams apsaugoti. Jeigu smarkiai lis ir pūs stiprus vėjas, nepadės jokie reguliatoriai. Tačiau cheminių medžiagų sustiprinti augalai lengviau atlaikys silpnesnę liūtį“, – dėstė jis.

Draudiko nuomone, Lietuvoje valstybės institucijoms, mokslininkams ir žemdirbių organizacijoms reikėtų finansuoti tyrimus, kurie padėtų atrinkti tinkamiausias augalų veisles. „Pernai Lietuvoje buvo pasėta daugiau negu 40 rūšių rapsų veislių. Manau, kad tai tikrai per daug. Užtektų 8–10 veislių, kurios mūsų sąlygomis geriausiai peržiemotų. Ir javų veislių sėti reikėtų mažiau. O dabar kiekvienas lietuvis žemdirbys yra bandytojas-tyrėjas. Jis savo rizika tiria, kuri veislė geriausia. Ne jo tai funkcija“, – svarstė draudikas.

Gausesniam derliui būtina chemija

Intensyvi šiuolaikinė žemdirbystė neapsieina be cheminių preparatų, kurie, jeigu netinkamai naudojami, gali pakenkti žmonių sveikatai. Mokslininkai ramina, kad į rinką patenka tik tos cheminės medžiagos, kurios visapusiškai ištirtos, o jas naudoti galima tik griežtai laikantis instrukcijų: augalus apdoroti tik nustatytomis normomis ir terminais. „Tinkamai chemikalus naudojant, augaluose lieka tik leistini likučiai, kurie žmonių sveikatai nekenksmingi. Kita vertus, žmogus gali rinktis – pirkti brangesnę ekologišką ar pigesnę, tačiau intensyviai augintą žemės ūkio produkciją“, – sakė G. Kadžienė.

Retas ūkininkas, anot jos, augalų augimo reguliatorių iš viso nenaudoja, pasėlius jais bent vieną kartą purškia ir smulkūs ūkininkai.

Augimo reguliatoriai stiprina augalus

Augalų augimo reguliatoriai – tai cheminės medžiagos, kurios įvairiais būdais veikia augalų augimą: gerina šaknijimąsi, trumpina ir stiprina javų stiebus, apsaugo žieminius javus nuo išgulimo. Šiais cheminiais preparatais apdoroti javai auga žemesni, juose padidėja chlorofilo kiekis ir suintensyvėja maisto medžiagų gamyba. Naudojami ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose augimo reguliatoriai didina šaknų masę, todėl gerėja maisto medžiagų ir drėgmės įsisavinimas, susiformuoja daugiau produktyvių stiebų. Reguliatorių naudojimas ne tik apsaugo nuo nuostolių, patiriamų dėl javų išgulimo, bet ir didina derlių. Nupurškus pasėlius šiomis augalų apsaugos priemonėmis, javų varpose daugėja grūdų, jie būna stambesni.

Naudojami bamblėjimo pradžioje reguliatoriai sutrumpina ir sustiprina stiebą, o ypač apatinius tarpubamblius, didina stiebo skersmenį. Javai tampa žemesni, vienodesnio aukščio ir atsparesni išgulimui. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad šiuos cheminius preparatus reikia naudoti tik augalams pasiekus reikiamą augimo tarpsnį ir tik nustatytais kiekiais, nes augalus galima pažeisti.

Šaltinis: „Lietuvos žinių“ inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"