TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apdraudžia katę, bet mieliau šunį

2016 03 29 6:00
Ne visos bendrovės augintinius apdraudžia nuo kontakto su kitais gyvūnais. Pixbay nuotrauka

Su bundančia gamta kyla nuotaika, stiprėja ryšys su keturkojais augintiniais, noras jais rūpintis. Pavasariškas gyventojų nuotaikas noriai skatina ir draudimo bendrovės, nors pripažįsta, kad augintinių draudimas Lietuvoje dar nėra itin paplitęs.

Šių metų kovą iškart kelios draudimo bendrovės pasiskelbė apdraudžiančios ne tik ūkinius gyvūnus, bet ir šunis bei kates.

„Išanalizavę savo klientų poreikius sužinojome, jog dauguma gyventojų, laikančių naminius gyvūnus, juos vertina kaip brangiausią turtą, yra labai prie jų prisirišę. Todėl svarstydami galimas naujas paslaugas klientams atsižvelgėme į tai ir nutarėme kartu su turto draudimu pasiūlyti populiariausių naminių gyvūnų – kačių ir šunų draudimą“, – šio mėnesio naujieną komentuoja draudimo bendrovės BTA turto draudimo produkto vadovė Dalia Strazdienė. Ji primena, kad naminiai gyvūnai yra svarbi lietuvių gyvenimo dalis ir daugeliu atvejų prilygsta net šeimos nariams.

Naujovės sąsają su pavasariu D. Strazdienė patvirtina be užuolankų – naminių gyvūnų draudimą BTA klientai kol kas gali rinktis tik iki gegužės vidurio.

Kovo pradžioje naminių gyvūnų draudimą pristatė draudimo grupė „Gjensidige“, šiemet prisijungusi draudimo bendrovę „PZU Lietuva“.

Dauguma kitų ne gyvybės draudimo bendrovių naminių gyvūnų draudimą siūlo kaip papildomą riziką prie kitų draudimo rūšių. Antai AB „Lietuvos draudimas“ augintinius apdraudžia pagal Gyvūnų draudimo taisykles, kurios daugeliu atvejų atkartoja ūkinių gyvūnų draudimo taisykles.

Svarbu ir veislė

Dauguma „Lietuvos žinių“ pašnekovų teigė, jog draudimo bendrovės prieš imdamosi rizikos atsižvelgia į augintinio veislę, kuri svarbi nustatant draudimo sutarties kainą.

„Lietuvos draudimas“ reikalauja, kad klientas, norintis apdrausti savo laikomą grynaveislį šunį, pateiktų kilmės dokumentus. „Toks draudimas metams kainuoja vidutiniškai 50 eurų, bet įmokos dydis priklauso nuo šuns veislės, brangumo, kitų ypatybių, pasirenkamų rizikų ir gali svyruoti“, – pasakoja bendrovės verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas ir priduria, kad dažniausiai šia paslauga naudojasi šunų veislynų savininkai.

Pasak jo, šunų kilmės dokumentai padeda aiškiai nustatyti auginių vertę, o pagal ją ir draudimo įmokos bei išmokos dydį. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ išmokama vidutinė kompensacija dėl veislinio šuns nelaimingo atsitikimo siekia 450 eurų.

Bendrovė neapdraudžia neveislinių augintinių. „Nustatyti neveislinio šuns kainą ir vertę būtų labai sunku, nes augintiniai yra skirtingi ir kiekvienas įvertina savo augintinį pagal paties nusistatytus priimtinus kriterijus“, – aiškina A. Raziūnas.

Veislės svarbą akcentuoja ir kitos draudimo bendrovės, tačiau kai kurios apdraudžia ir neveislinius gyvūnus bei ne visada reikalauja kilmės dokumentų. Ne tik šunų, bet ir kačių draudimo apsaugą teikianti „Gjensidige“ panašiai kaip BTA gyvūnus apdraudžia kaip turto dalį ir kilmės dokumentų nereikalauja, tačiau jos išmokama draudimo kompensacija negali siekti 300 eurų.

BTA mokamos veislinių gyvūnų draudimo išmokos paprastai neviršija 300 eurų, tačiau neveislinio gyvūno patirta žala neviršija 30 eurų. D. Strazdienės įsitikinimu, kompensacija už veislinį gyvūną nėra menka. Pavyzdžiui, netekus veislinės katės, už draudimo išmoką būtų galima įsigyti sfinksą, britų trumpaplaukį arba padengti maždaug pusę Kurilų bobteilo kainos. Maksimali draudimo išmoka padengtų du penktadalius kilmingo labradoro, prancūzų buldogo kainos arba leistų nusipirkti Vakarų Škotijos baltąjį terjerą.

Pavojai augintinių tyko ir gatvėje. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Ribojimai ir išimtys

Naminio gyvūno elgsena neprognozuojama, jis negali liudyti apie nelaimės priežastis ar šeimininko elgesį su juo, todėl draudimo bendrovės yra nustačiusios griežtas augintinių draudimo taisykles ir pateikia ilgoką reikalavimų, neprisiimamų rizikų bei nedraudžiamųjų įvykių sąrašą. Antai „Lietuvos draudimas“ reikalauja, kad veisliniai šunys būtų ženklinami specialiomis tatuiruotėmis bei mikroschemomis (vadinamaiasiais čipais). Pasak A. Raziūno, toks ženklinimas atsitikus įvykiui leidžia nustatyti tikrąjį draudimo objektą.

„Gjensidige“, pasak šios draudimo grupės Baltijos šalių komercinio turto draudimo produktų vadovės Loretos Čeikauskienės, augintinius apdraudžia nuo panašių rizikų kaip ir kilnojamąjį namų turtą – vagystės, sužalojimo ar žūties dėl užpylimo, gaisro. Nedraudžiamieji šio draudimo įvykiai yra ligos, traumos, kitų gyvūnų užpuolimas ir pan. „Jei žmonės pageidauja apdrausti gyvūnėlius nuo ligų ir traumų, gali tokį draudimą įsigyti papildomai“, – sako ji.

Panašiai „Lietuvos draudimas“ draudimo apsaugą suteikia įvykiams dėl ugnies, vagystės, gamtinių jėgų (audra, potvynis), dėl sąlyčio su valdoma kelių eismo transporto priemone, neužkrečiamų ligų, traumų, išorinių poveikių, užkrečiamųjų ligų. Nedraudžiamaisiais įvykiais bendrovė laiko, kai nustatyta gyvūnų nepriežiūra, neapdairus ir nerūpestingas elgesys su gyvūnu, gyvūno pakliuvimas po transporto priemone, jei jis turėjo būti vedamas su pasaitėliu.

Apdraustų papūgą, bet brangu

Augintinius apdraudžiančių bendrovių atstovai pripažįsta, kad kol kas Lietuvoje šia paslauga naudojamasi retokai. Pavyzdžiui „Lietuvos draudimas“, kuriam ji – ne naujiena, per metus pasirašo vos keliasdešimt veislinių šunų draudimo sutarčių.

„Mūsų atliktos sociologinės apklausos duomenimis, dauguma brangių, kilmingų naminių gyvūnų – šunų, kačių – savininkų apdrausti savo augintinių nemato poreikio. Tik 7 proc. apklaustųjų sakė, kad šunų ir kačių draudimas jiems būtų patrauklus, bet nebuvo tvirtai nusprendę drausti savo gyvūnėlius“, – pasakoja A. Raziūnas.

Pasak jo, 35 proc. kilmingų kačių ir šunų šeimininkų arba žmonių, kurie artimiausiu metu ketina pakloti nemenką sumą už išsvajotą grynaveislį augintinį, dažniausiai yra įsitikinę, kad savo brangius gyvūnus apsaugos patys ir jokios staigios ar netikėtos nelaimės negresia. Dar 27 proc. respondentų mano, jog beveik nėra tikimybės, kad jų šuo ar katė nukentės ir toks draudimas bus reikalingas.

A. Raziūno nuomone, būtent dėl šių priežasčių ši draudimo rūšis Lietuvoje nėra populiari, ir artimiausiu metu nematyti tendencijos, kad ji pradėtų labiau dominti klientus. „Tai sietina su bendru rinkos išsivystymu ir gyventojų nutuokimu apie draudimą. Tokie, mūsų gyventojų akimis žiūrint, egzotiški draudimai būdingesni brandžioms draudimo rinkoms“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Jo žiniomis, pasaulyje apdrausti savo augintinius, ypač itin brangius, kilmingus, su dokumentais, yra populiaru, juolab išsivysčiusiose šalyse gyvūnai ne tik apdraudžiami, bet ir jiems neretai paliekamas testamentu turtas.

A. Raziūnas teigia, kad „Lietuvos draudimas“ yra sulaukęs ir klientų, kurie norėtų apdrausti gyvatę, pitoną, papūgą, tačiau tokie paklausimai pavieniai. „Pasiūlyti rinkai tokį produktą, jei jis reikalingas tik vienam klientui, neužtenka draudėjų imties, todėl pavieniam draudėjui būtų brangu“, – sako draudimo specialistas.

Faktai

* Lietuvoje auginama 1,3 mln. šunų ir kačių.

* 2015 metų pabaigoje Lietuvoje galiojo 764,1 tūkst. turto draudimo sutarčių, iš jų beveik 85 proc. buvo sudarę fiziniai asmenys.

* 2016 metų sausį fizinių asmenų turto draudimo rinka augo 20 proc., tačiau naujų sutarčių skaičius – tik 2,7 procento.

* Nekilnojamojo turto išdraustumas siekia 50 proc., tačiau kilnojamąjį turtą apdraudžia vos kas penktas gyventojas. Kai kurios draudimo bendrovės auginius laiko kilnojamuoju turtu.

Šaltinis: Lietuvos bankas, ne gyvybės draudimo bendrovės

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"