TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apdrausti galima ir freską ant sienos

2013 04 27 6:00
A.Gimbickas: "Yra tekę atlyginti žalą ir už akvariume laikytus koralus, kurie žuvo sutrikus elektros tiekimui." LŽ archyvo nuotrauka

Draudimo bendrovės mėgsta juokauti, kad apdrausti galima viską, tačiau kartais ir Lietuvos gyventojų pageidavimai apdrausti jiems brangų turtą gerokai viršija draudikų fantaziją.

"Apdrausti iš tiesų galima viską, bet jeigu draudimo objektu tampa išskirtinė, retai draudžiama vertybė, tuomet savaime kyla klausimas: kiek tokia sutartis draudėjui kainuos?" - LŽ aiškino draudimo bendrovės "PZU Lietuva" komunikacijos atstovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė. Jos teigimu, kiekvienu tokiu atveju draudimo rizikos specialistai atskirai įvertina apdraudžiamo daikto vertę, saugumą, galimybes, kad jis gali būti pažeistas, pagrobtas ir pan.

Jos atstovaujamoje bendrovėje išskirtine laikoma sutartis, pagal kurią buvo apdrausta medžioklinių šautuvų kolekcija prieš draudėjams išvykstant medžioti į Afriką.

Gerokai didesnių už Lietuvą ir senas draudimo tradicijas turinčių šalių gyventojai prisigalvoja pačių netikėčiausių dalykų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje būta atvejų, kai prireikė apdrausti vestuves nuo blogų orų, prabangų tortą.

Vis dėlto, pasak Europos draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" Turto draudimo skyriaus vedėjo Tono Nenartavičiaus, apdrausdami turtą gyventojai pageidauja vis platesnės apsaugos - draudžia ne tik namo sienas, stogą, bet ir namų turtą.

Oranžinė nesėkmė

Neįprastos draudimo sutartys draudikams yra didelis galvos skausmas, o kad jis pagrįstas, jau būta pavyzdžių ir Lietuvoje. Bene žinomiausia nesėkmė yra siejama su dabartinio Vilniaus mero Artūro Zuoko ir draudimo rinkos lyderės AB "Lietuvos draudimas" sutartimi, kai merui užsimojus miesto svečiams ir gyventojams nuomoti keletą šimtų oranžinių dviračių "Lietuvos draudimas" apsiėmė šias transporto priemones apdrausti. Vos per kelias dienas dviratukų neliko. Kokią sumą draudikai kompensavo, istorija ir draudimo bendrovė nutyli.

"Dviračiai nėra draudikų mėgstamas draudimo objektas, atskirai jų drausti nesiimame, bet jie gali būti apdraudžiami kartu su namų turtu. Tokiu atveju kompensuojama ir žala, kai dviratis buvęs už namo sienų", - sakė "PZU Lietuva" atstovė.

Oranžinių dviračių draudimo nesėkmė netapo priežastimi "Lietuvos draudimui" sudaryti neapdraustino turto sąrašą, tačiau buvo gera pamoka prisiimamas rizikas vertinti atidžiau ir atsakingiau.

Fantazija beribė

Pastebėjusi, kad apdrausdami namų turtą ir Lietuvos gyventojai į sąrašus įtraukia labai įvairius jiems brangius daiktus, "Ergo Insurance" sudarė brangiausio ir labiausiai netikėto bendrovėje apdrausto turto sąrašus. Juose yra ir senovinių lygintuvų kolekcija, kieme augančios pušelės, ir šimtus tūkstančių litų kainuojantys televizoriai, lėktuvų dalys, rusiškų virdulių, kelionių suvenyrų, butelių, medalių bei sporto apdovanojimų kolekcijos, freskos, nutapytos gyvenamojo namo viduje, keliasdešimt tūkstančių litų kainuojantys papuošalai ir rankiniai laikrodžiai.

Ilgu įdomybių sąrašu giriasi ir "Lietuvos draudimas". Šioje bendrovėje apdraudžiami paveikslai, antikvarinės vertybės, papuošalai, vienetiniai rankų darbo dizaino kūriniai, kailių dirbiniai, brangūs kailiniai ir net suknelės. Yra ir klientų, kurie apdraudę medžioklės trofėjus, vyno kolekciją, įvertintą 40 tūkst. litų. "Lietuvos draudimo" Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas tvirtina, kad draudimo bendrovė ne tik renka įmokas. Pavyzdžiui, nustačius apdrausto prabangaus telefono vagystę, draudėjui buvo kompensuota 20 tūkst. litų žala. Yra tekę atlyginti žalą ir už akvariume laikytus koralus, kurie žuvo sutrikus elektros tiekimui.

"Lietuvoje žmonės, kurie turi sukaupę daug turto, yra linkę apdrausti visą namuose esantį turtą, tačiau kartais itin brangius daiktus jie draudžia papildomai", - sakė A.Gimbickas. Tačiau ne visada apdrausti daiktai turi didelę materialinę vertę. Būna atvejų, kai norima apdrausti nors ir nevertingus, bet asmeniškai brangius daiktus. Kartais užklausos iš pirmo žvilgsnio atrodo labai netikėtos.

Pusšimtis šunų

"Lietuvos draudimas" atskira sutartimi apdraudžia ir keturkojus draugus, turinčius kilmės dokumentus. Pasak A.Gimbicko, apdrausti veislinį šunį kainuoja vidutiniškai 170 litų per metus. Įmokos dydis priklauso nuo šuns veislės, brangumo, pasirenkamų rizikų. Šiuo metu draudimo bendrovėje apdrausta pusšimtis šunų. Dažniausiai šia paslauga naudojasi veislynų savininkai ir policija, nes apdraudžiami ir tarnybiniai šunys.

"Veisliniai šunys, turintys kilmės dokumentus, yra draudžiami, nes nesunku aiškiai nustatyti jų vertę, o pagal ją - ir draudimo įmoką, - pasakojo "Lietuvos draudimo" atstovas. - Be to, jie ženklinami specialiomis tatuiruotėmis bei "čipsais". Toks ženklinimas atsitikus įvykiui leidžia nustatyti tikrąjį draudimo objektą. Pagal mūsų statistiką, vidutinė dėl šuns nelaimingo atsitikimo patiriama žala - 1500 litų."

Kitos draudimo bendrovės atskirai šunų nelinkusios drausti. Tačiau, pavyzdžiui, "PZU Lietuva" šunį gali apdrausti kaip namų turto dalį. Tokiu atveju, pavyzdžiui, atsitikus eismo įvykiui, per kurį nukentėjo savininkas, draudimo bendrovės lėšomis kartu važiavusį keturkojį nuveža į artimiausią šunų viešbutį.

Pasak A.Gimbicko, "Lietuvos draudimas" yra sulaukęs ir prašymų apdrausti gyvatę, pitoną, papūgą, tačiau pasiūlyti rinkai tokį produktą, jei jis reikalingas tik vienam klientui, neužtenka draudėjų imties, todėl būtų labai brangu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"