TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apgaulinga ramybė biokuro rinkoje

2016 05 19 6:00
Biokuro aukcione sudaryta vos 52 trumpalaikiai sandoriai, kurių bendra – 520 tūkst. eurų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasibaigus šildymo sezonui ėmė slopti biokuro rinka. „Baltpool“ energijos išteklių biržos dalyviai taupo sudarydami tik trumpalaikius sandorius, o įsigytą kurą naudoja tik ruošti karštą vandenį. Didesnė prekyba prasidės nuo vasaros vidurio, tačiau, kaip prognozuojama, biokuro kainos pašoks.

Trečiasis šio mėnesio biokuro aukcionas buvo dar vangesnis negu ankstesni. Sudaryta vos 52 trumpalaikiai sandoriai, kurių bendra – 520 tūkst. eurų. Įprastai netgi rinkai atslūgus aukcione sudaroma apie 70 sandorių, o jei mažiau – tai tik laukiant geresnių kainos pasiūlymų.

Snūsti birža pradėjo jau balandį, kai visuose aukcionuose buvo pasirašyti 228 sandoriai, palyginti su 499 kovo mėnesį. Tačiau kovas biržai buvo rekordinis.

Krito paklausa

„Pasibaigus šildymo sezonui, panašių rezultatų ir laukėme. Dalis šilumos tiekėjų sumažino šilumos gamybos apimtis ir katilinės veikia tik tiek, kiek reikia karštam vandeniui paruošti, o dalis išvis nustojo jas eksploatuoti“, – „Lietuvos žinioms“ komentavo „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis.

Šilumos tiekėjai tai patvirtino. Antai AB „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė teigė, jog ši bendrovė, eksploatuojanti Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Zarasų, Kupiškio bei Pasvalio šilumos ūkius, pasibaigus šildymo sezonui, biokuro naudoja mažiau, tačiau visos katilinės, žiemą naudojančios ir gamtines dujas, dabar kūrena tik biržoje perkamas skiedras, kurių atsargų sukaupia 3–4 dienoms. To visiškai užtenka, nes bendrovė ir dabar biržoje pasirašo daugiausia ilgalaikius sandorius, kurie sudaryti aukštesne kaina, negu trumpalaikiai, bet garantuoja nepertraukiamą kuro tiekimą kelis mėnesius. Pagal trumpalaikius sandorius bendrovei tiekiama maždaug trečdalis kuro.

Šiek tiek kitaip tvarkosi jonaviškiai, kurių šilumos ūkis ir šiluma, ir karštu vandeniu aprūpina tik Jonavą. AB „Jonavos šilumos tinklai“ Jonavos ir Girelės katilinių viršininkas Vytautas Masalskas papasakojo, kad dabar visiškai sustabdyta Jonavos katilinė, kuri yra pritaikyta deginti tik gamtines dujas arba mazutą, o 70–80 proc. šilumos miestui tiekianti vien biokurą naudojanti 25 MW galios Girelės katilinė dabar išnaudoja vos 7 MW galios, bet to visiškai pakanka aprūpinti karštu vandeniu visą miestą.

Pasak V. Masalsko, bendrovė savo sandėliuose visada laiko biokuro rezervą, kurio užtektų dešimčiai dienų, tačiau šiltuoju metų laiku, kaip ir dauguma rinkos dalyvių, biržoje sudaro tik trumpalaikius sandorius, kurie yra pigesni, todėl tai padeda taupyti įmonės lėšas.

Laukia vasaros

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, artimiausiu metu nesitikima prekybos augimo, didesnis biokuro poreikis greičiausiai atsiras tik antroje vasaros pusėje, kai biokuro kainos tradiciškai būna mažiausios. Kai trūksta paklausos, trumpalaikių sandorių kaina nukrinta iki penktadalio. Antai balandį vidutinė tokių sandorių kaina krito 22 proc., iki 118 eurų už toną naftos ekvivalento (tne). Vakar vidutinė sandorio kaina tesiekė 100 eurų už tne, o žemiausio ir vidutinio standarto biokuras nepasiekė nė 100 eurų.

„Galima daryti prielaidą, kad biokuro pirkėjai, matydami stabilų rinkos likvidumą, nebijo taikyti trumpalaikių sandorių strategijos, taip siekdami gauti mažiausią kainą trumpuoju laikotarpiu“, – daro išvadą V. Jonutis. Pasak jo, pagrįstai tikimasi, kad biokuro pasiūla artimiausiu metu didės, nes prasidėjus vasarai, didėja ir miško ūkininkavimo veikla. Kritus kainai rinkoje, patogu pasirūpinti biokuru būsimam šildymo sezonui ilgalaikiais sandoriais.

Nebūtinai bus pigiau

V. Jonutis pasakojo, kad įprastai vasarą biokuro gamintojai dirba be pelno, juolab kad kol kas nelinkusi brangti mediena. Tokiomis aplinkybėmis neskuba miško kirsti privatūs savininkai, o rinką aprūpina daugiausia urėdijos. Dar apie 20 proc. sunaudojamo biokuro atvežama iš Latvijos ir Baltarusijos. Latviai prekiauja tiesiogiai biržoje, o baltarusiai tokios galimybės neturi, nes jiems išvežti biokurą leidžiama tik tada, kai už jį sumokama iš anksto, todėl Lietuvoje jie naudojasi tarpininkų paslaugomis.

Spaudžiamos biokuro kainos dar šiemet gali atsitiesti. Mat šiemet Švedijoje ir Suomijoje planuojama atidaryti du stambius celiuliozės fabrikus. Jiems prireiks daugiau popiermalkių, kurios jau pradeda brangti. „Dabar dalis popiermalkių susmulkinama biokurui kartu su malkine mediena ir kirtimo atliekomis. Kai popiermalkės visiškai virs eksportine žaliava, medienos plaušo plokščių gamintojai daugiau dairysis ir į malkinę medieną. Sumažėjus biokuro pasiūlai, veikiausiai brangs aukštos ir vidutinės klasės biokuras“, – svarsto V. Jonutis, nors, jo nuomone, biokuro pardavėjai, žinodami šias aplinkybes, jau dabar aukštesnės rūšies biokuro kainą papildo ir skandinavų planais. Kokybiškesnį kurą įprastai perka kogeneracinės elektrinės arba pigesniais katilais, pritaikytais naudoti aukštos kokybės biokurą, apsirūpinusios katilinės.

Jo nuomone, biokuro pabrangimą skaudžiausiai išgyventų Dzūkijos ir Suvalkijos šilumos tiekėjai, kurie ir dabar už biokurą moka brangiausiai. Mat Dzūkijoje miškų daug, tačiau nederlingoje žemėje jie lėtai auga, todėl ribojamas kirtimas, o derlingoje Suvalkijos žemėje miškų nesodinama. Be to, Pietvakarų Lietuvoje daug medienos sunaudoja didelės lentpjūvės. Jos turi ir savo katilines, kuriose degina gamybos atliekas.

V. Jonučio nuomone, neatmetama, kad vasarą biokuras gali brangti dėl oro sąlygų. Jei gausiai lytų, į mišką nebūtų leidžiama įvažiuoti technikai. „Tokiu atveju smarkiai sumažėtų biokuro pasiūla. Bet pastaruosius keletą metų to nebuvo. Gal ir ši vasara nenubaus“, – viliasi „Baltpool“ skyriaus vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"