TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apie euro naudą greit pamiršo

2011 10 03 0:00

Sakoma, prie gerų dalykų greitai priprantama ir jų nebepastebima. Visi jau ir pamiršo, kaip buvo sudėtinga plėtoti verslą, kai valstybės naudojo skirtingas valiutas. Ypač nepalanku buvo dirbti nedidelėms įmonėms, negalinčioms samdyti brangių finansinių patarėjų. Dažnai pasitaikydavo, kad didesnę dalį pelno suvalgydavo valiutos keitimo nuostoliai. Dabar Europos verslo visuomenė dirba visiškai naujoje ekonominėje aplinkoje - joje nėra išlaidų, susijusių su valiutos keitimu, išnyko valiutos kurso rizika, lengviau palyginti Europos Sąjungos (ES) valstybių kainas. Sėkmingas euro įvedimas - vienas didžiausių laimėjimų šiuolaikinėje Europos ekonomikos istorijoje.

Svarbiausias tikslas pasiektas

Perėjimas prie euro turi įtakos visoms įmonėms, kad ir kokiai veiklos rūšiai jos priklausytų. Galbūt tik iš pirmo žvilgsnio bendros Europos valiutos įvedimas atrodo labiau techninis klausimas, susijęs su apskaitos ar programinės įrangos palaikymu. Iš tikrųjų, kaip parodė ES šalių patirtis, euras daro įtaką įmonės darbui, bendrąja prasme skatindamas keisti ne tik apskaitos tvarką, bet ir kainodaros bei rinkodaros strategijas.

Euras turi įtakos ne tik valstybėms, kurios yra įsivedusios šią valiutą, vadinamosioms euro zonos šalims, bet ir kitoms ES valstybėms, nes jis yra atskaitos taškas ir jų valiutoms. Be to, daugelis ne euro zonos valstybių didžiųjų bendrovių su trečiosiomis pasaulio šalimis atsiskaitymus vykdo eurais. Tarptautinė prekyba, kainų ir gaminių struktūra, pirkimo strategija, sutarčių ir atlyginimų peržiūrėjimas - viskas keičiasi įvedus eurą.

Svarbiausias bendros valiutos įvedimo tikslas buvo palaikyti euro zonos kainų stabilumą ir šį tikslą pavyko pasiekti - visą dešimtmetį vidutinė šios valiutos zonos šalių infliacija sudarė apie 2 proc., išskyrus krizinius 2008 ir 2009 metus.

Taip pat buvo tikimasi, kad euras sudarys palankias sąlygas didinti ekonomikos efektyvumą, nes sumažės prekybai ir investicijoms neigiamą įtaką darančios operacijų išlaidos, išnyks valiutos kurso svyravimai. Eurais išreikštos kainos tapo skaidresnės. Šiuo požiūriu bendroji Europos valiuta yra labai svarbus veiksnys, nes ES vidaus rinka sudaro daugiau kaip 50 proc. prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų.

Didelės finansinės euro rinkos sukūrimas, kartu su didėjančia kapitalo rinkos integracija pagerino investavimo sąlygas. Bankų tarpusavio investicijos ir pervedimai tarp euro zonos šalių, įvedus eurą, padidėjo vidutiniškai apie 40 procentų.

Konkurencija - valstybių lygmenyje

Tačiau reikėtų pažymėti, kad prieš įvedant eurą buvo nurodomos ir su tuo susijusios problemos, dalis įžvalgų pasitvirtino ir dabar kelia rūpesčių politikos vykdytojams. Pirmiausia, buvo perspėjama, kad euras padidins konkurenciją ir įmonėms reikės mažinti sąnaudas, norint išsilaikyti rinkoje, o silpnesnės bendrovės gali bankrutuoti.

Šie nuogąstavimai pasitvirtino su kaupu, nes konkurencinis spaudimas persikėlė į valstybių lygmenį ir mažiau konkurencingos šalys, nespėjusios įgyvendinti ambicingų ūkio reformų, atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje.

Pasitvirtino ir ekspertų išsakytos abejonės dėl to, kad gali būti sudėtinga suderinti vieningą pinigų politiką, sutvirtintą euru, su skirtingomis nacionalinėmis fiskalinėmis politikomis. Todėl dabar euro zonos šalys ketina daugiau jas koordinuoti. Pradėtas vykdyti išankstinis valstybių nacionalinių biudžetų įvertinimas, vadinamasis Europinis semestras, kai nurodomos ir aptariamos kiekvienos valstybės biudžeto sudarymo patikimumas. Įgyvendindamos finansinės ir ekonomines reformas, šalys gali gauti paramą iš specialiai įsteigto Europos finansinio stabilumo fondo.

Griežtesnę valstybės finansų priežiūrą numato ir patvirtintos naujos taisyklės, įpareigojančios valstybes laikytis finansinės drausmės ir numatančios už jų nesilaikymą griežtas sankcijas. Reikia tikėtis, kad šios priemonės padės susitvarkyti su išryškėjusiomis vieningos pinigų sistemos problemomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"