TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apie nedarbo mažinimą valdžia nė neužsimena

2012 01 30 7:00

Aukščiausiai Lietuvos valdžiai nedarbo mažinimas ir pensijų stabilumo užtikrinimas nėra prioritetas.

Lietuvoje nedarbas - skaudžiausia problema. Nedarbo lygis krašte rekordiškai aukštas, tačiau susitelkimo spręsti šią problemą tiesiog nėra, ji pamirštama aptariant aktualiausius Lietuvai klausimus aukščiausiu lygiu. Taip galima buvo teigti pernai susipažinus su Lietuvos prezidentės nuorodomis Vyriausybės veiklos prioritetams 2011 metais. Panašiai galime sakyti ir šiemet.

Du kartus blogiau

Praėjusiais metais, Eurostato duomenimis, paskelbtais vasario 1 dieną, nedarbo lygis Lietuvoje siekė 18,3 procento. Didesnis nedarbas tarp Europos Sąjungos (ES) narių tuo metu fiksuotas tik Ispanijoje - 20,6 procento. Net Latvijoje (18,2 proc.) ir Estijoje (16,2 proc.) jis buvo mažesnis. Lietuva vidutinį ES nedarbo lygį (9,6 proc.) viršijo du kartus.

Kas pasikeitė šiais metais? Vidutinis nedarbas ES šiek tik pakilo - iki 9,8 procento. Mūsų valstybės situacija pagerėjo - nedarbas sumažėjo iki 15,3 proc., tačiau visoje ES didesnis nedarbas negu Lietuvoje yra tik Ispanijoje (22,9 proc.) ir Graikijoje (18,8 proc.). Kaimynystėje esančioje Latvijoje nedarbas (14,8 proc.) vėl šiek tiek mažesnis negu Lietuvoje, Estijoje (11,3 proc.) ir Lenkijoje (10 proc.) - dar labiau mažesnis negu mūsų krašte.

Todėl, atrodytų, užimtumo klausimas turėtų būti nuolat įtraukiamas į aukščiausių Lietuvos vadovų darbotvarkes, juolab kad būtent užimtumo didinimas yra pagrindinis daugybės kitų ekonominių socialinių problemų, kurios šiandien slegia šalį, sprendimo būdas.

Tarp metų užduočių nedarbo problemos nėra

Įvertinus esamą situaciją galima buvo tikėtis, jog nedarbo mažinimo tema taps leitmotyvu prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vyriausybės susitikime, kuris vyko sausio viduryje ir per kurį buvo aptariami svarbiausi darbai šiais metais. To tikrai laukė didelė armija Lietuvos bedarbių ir daug Lietuvos pensininkų, suprantančių, kad jų gerovė tiesiogiai priklauso nuo dirbančių žmonių gerovės. Juk sukūrus daugiau darbo vietų didelė dalis dabartinių bedarbių ne tik turėtų pajamų išlaikyti savo šeimas, gebėtų padengti skolas, bet ir mokėtų socialinio draudimo įmokas, gerintų socialinio draudimo fondo finansinę padėtį.

Tačiau užimtumo, naujų darbo vietų kūrimo klausimas per aukščiausio lygio susitikimą, kaip ir pernai, visiškai nesvarstytas, apie nedarbo mažinimą net neužsiminta. Jokių minčių apie darbo vietų kūrimą kaip prioritetų prioritetą, apie sąlygų verslui gerinimą ir nedarbo mažinimą nebuvo galima išgirsti nei iš prezidentės, nei iš premjero lūpų. Tarytum tos problemos Lietuvoje nė nebūtų. Kaip matyti iš informacijos, paskelbtos po susitikimo, šio klausimo neuždavė ir žurnalistai.

Prezidentė nedeklaravo nedarbo mažinimo, kaip pagrindinės metų užduoties, Vyriausybei. Premjeras irgi kalbėjo tik apie gerus gebėjimus subalansuoti biudžetą. Kokia harmonija! Prezidentė giria premjerą, premjeras giria prezidentę. Tiesiog puiki valdžių simbiozė, tiesiog mutualizmas, teikiantis optimizmo ir užtikrinantis socialinę rimtį.

Tik skolintis ir skolintis

Tačiau norėtųsi įsigilinti į konkrečius skaičius. Kaip yra balansuojamas Lietuvos biudžetas?

Atmeskime sudėtingas fiskalinio subalansavimo, fiskalinio deficito teorijas ir kitokias įmantrybes, naudojamas deficitui įsprausti į tuos mistinius 3 procentus. Tiesiog ūkiškai, kad visiems būtų suprantama, pagalvokime, kaip šiais metais pragyvensime?

Savų lėšų į biudžetą 2012-aisiais žadame surinkti 21,73 mlrd. litų. Išleisti ketiname 35,3 mlrd. litų. Tai kur čia tas subalansavimas? Vienas stiprus papildomas ramstis - ES lėšos, kurios 2012 metais sudarys 7,1 mlrd. litų. Bet jų neužtenka. Kas belieka - imti paskolas. Numatoma skolintis tiek buvusioms skoloms administruoti, tiek viešiesiems finansams remti. Žadama imti "tik" apie 10,3 mlrd. litų paskolų, taigi 47,3 proc. to, ką 2012 metais planuojame surinkti į biudžetą.

Tada tai jau gyvensime! Finansų ministrė dar pasigirs, kiek mažai Lietuva yra pasiskolinusi. Mažai, palyginti su kitomis ES šalimis, kurios jau atsidūrusios ties bankroto riba.

Atrodytų, finansų ministrė patenkinta, jog vejamės (dideliu greičiu) beveik bankrutuojančias Europos valstybes pagal prasiskolinimo lygį, ir išgyvena, kad tik neatsiliktume. Neparodijuoju. Tiesiog per pastaruosius trejus metus Lietuva pagal skolos augimo tempus atsidūrė tarp lyderių ES.

Štai kur mūsų Vyriausybės "stiprioji" vieta, visų laimėjimų ir subalansavimų esmė - skolinimasis. Taip "suvaldome" krizę, tuo nuolat giriamės.

Dvejų metų biudžeto pajamos

Tačiau skolų lygį galima skaičiuoti ne nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kuriame daug "oro" ir mistikos, o nuo realiai į biudžetą surenkamų pinigų. Taigi 2012 metais skolinantis 10,3 mlrd. litų ir grąžinant 6,1 mlrd. litų iki tol pasiskolintų lėšų, valstybės skola, kuri dabar yra 38,9 mlrd. litų, padidės 4,2 mlrd. litų ir jau sieks apie 43,1 mlrd. litų. O juk 2012 metais nuosavų pajamų į biudžetą numatoma surinkti 21,73 mlrd. litų. Vadinasi, jau sukaupta skola taps lygi dvejų metų biudžeto pajamoms.

Niekaip nesuprantu, kodėl finansų ministrė kalba apie mažą skolą. Negi dėl tokio "subalansavimo" prezidentė giria premjerą, o premjeras - prezidentę? Juk beatodairiškas skolinimasis nenumaldomai stumia šalį į duobę. Bet dabartinė valdžia nė negalvoja, kaip iš jos kapstysimės.

O jeigu, neduok Dieve, dėl įvairių finansinių cunamių susvyruos arba žlugs euras (internete mirga marga tokių nuojautų), arba užsienio bankai dėl finansų krizės nutrauks Lietuvai skolinimą? Kaip tada mažinsime fiskalinį deficitą? Juk Lietuvoje jau beveik neliko nieko, ką galima parduoti. Be skolintų ir "iš šono" gautų pinigų Lietuvos biudžetas taptų akivaizdžiai superdeficitinis. Tad už ką čia girti vienas kitą - už gebėjimą skolintis stumiant Lietuvą į baisią skolų duobę?

Pensininkų naudai ar ne?

"Sodros" biudžetas - dar vienas labai skausmingas klausimas didelei daliai Lietuvos žmonių. Finansų ministerijos tinklalapyje aiškiai parašyta, kad dėl jo 2012 metais smunkame į deficitą dar 2,3 mlrd. litų. Bet juk tik prieš pusmetį Seimo patvirtintų "Sodros" reformų gairių Vyriausybės parengtose įgyvendinimo priemonėse buvo apskaičiuota, kad 2012 metais deficitas ims mažėti ir pradėsime kapstytis iš duobės, bandysime subalansuoti "Sodros" biudžetą jau po 2-3 metų. Priemonės - teorija.

Dabar krentame vis gilyn, į dar didesnę deficito duobę. O kas toliau? Maitinsime "Sodrą" skolintais pinigais? Ar ilgai? Ir dar - dalį pinigų pervesime "kaupti", kad privatūs pensijų fondai už Vyriausybės skolintus pinigus (su 6-7 proc. palūkanomis) gautų de fakto maždaug 1 proc. prieaugį (tai rodo fondų veiklos metų finansinių rezultatų vertinimas).

Tokia realybė. Ir tokiai situacijai susidaryti kelrode žvaigžde tapo prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimas: "Labai aiškiai norėčiau dabar pasakyti, kad nepalaikysiu biudžetinių problemų sprendimo, jeigu tai bus daroma esamų arba būsimų pensininkų sąskaita." Išgirdusi šį pareiškimą Vyriausybė buvo priversta sukišti giliai į stalčius parengtus projektus su "Sodros" deficito mažinimo skaičiavimais ir eiti aiškiai prezidentės nurodytu keliu.

Ir niekam visai nesvarbu, kad Lietuvos viešųjų finansų nepakanka abiem uždaviniams spręsti vienu metu - mokėti bent šiek tiek padoresnes pensijas dabartiniams pensininkams ir dalį viešųjų finansų panaudoti būsimoms pensijoms kaupti.

Mūsų kaimynai susiskaičiavo, padarė prognozes ir tai jau suprato - Vengrija, Lenkija, Latvija, Estija nuėjo kitu keliu. Gal jos realiau įvertino karčią Lotynų Amerikos šalių patirtį, kuri akivaizdžiai parodė, kad privačių fondų eksperimentas nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Paremia - už palūkanas

Kad būtų vaizdžiau, pateikiu grėsmingos "Sodros" skolos realią situaciją per pastaruosius metus. Taigi, kukliai sakant, reformos įtaka "Sodros" biudžeto subalansavimui netgi ne niekinė, bet neigiama. Dar daugiau - nors valstybės biudžetas pagal įstatymus yra "Sodros" biudžeto garantas, valstybė "Sodrą" ne dotuoja, o jai skolina ir verčia pensininkų sąskaita mokėti palūkanas, kurios ne tokios ir mažos.

Štai taip "susibalansavę" biudžetus ir gyvename. Žinoma, tai ironija. Iš tiesų kyla didžiulis nerimas dėl ateities. Galbūt Vyriausybė mąsto tik apie artimiausius metus, bet prezidentė tikrai turėtų žiūrėti bent jau 3 metus į priekį. Skaudžiausia žinoti, kad mūsų artimiausios kaimynės Latvija ir Estija šios problemos (bent jau šiandien) neturi - šių valstybių socialinio draudimo fondai, galima sakyti, subalansuoti, o mes nenorime iš jų pasimokyti.

Quo vadis, Lietuva? Kas gi tave veda? Ir kur? Civilizacijos lopšio - Atėnų ir Romos - naujausios patirties finansų tvarkymo srityje link?

Taip, buvusios pensijos atkurtos, dar surasta (pasiskolinta) šiek tiek lėšų "kaupti". Tačiau ar pensininkai gali būti garantuoti, kad jau po metų ar dvejų pensijų mokėjimas nepradės vėluoti arba kad tada  turėsime jas (o tai būtų blogiausia) tikrai drastiškai mažinti?

Bent jau šiuo laikotarpiu, susipažinus su pasirenkamais (ir nustatomais) socialinės politikos prioritetais, vykdoma politika ir kiekybiškai įvertinus esamą situaciją, nematyti jokių prielaidų, kad Lietuvoje būtų galima rasti teigiamą, optimizmą keliantį atsakymą apie užimtumo didinimo ir pensijų sistemos stabilumo užtikrinimo perspektyvas. 

Povilas Vytautas ŽIŪKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"