TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apklausa: euro įvedimui jau ruošiasi didžioji dauguma įmonių ir gyventojų

2014 09 16 11:36
AFP/Scanpix nuotrauka

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, sparčiai auga gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos – eurui jau pradėjo ruoštis 82 proc. šalies gyventojų. Verslo sektoriuje pasirengimas eurui yra dar didesnis – tam rengiasi 9 iš 10 įmonių. Tiesa, įmonių pasiruošimas vis dar daugiausia susijęs su praktinių pasiruošimo veiksmų planavimu, o ne jų įgyvendinimu.

Tokius duomenis atskleidžia rugpjūčio pradžioje antrąkart „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas, apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių turimos informacijos apie euro įvedimą lygį, požiūrį į euro įvedimą bei planuojamus arba atliekamus pasirengimo eurui veiksmus. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas vasario–rugpjūčio mėn. augo nuo 46 iki 55 balų (iš 100 galimų), gyventojų indeksas didėjo nuo 30 iki 41 balo.

Labiausiai augo gyventojų bei įmonių indekso dalis, susijusi su informuotumu. 66 proc. žmonių mano, kad yra neblogai arba gerai informuoti apie eurą (vasarį taip manančių buvo 42 proc.), taip teigia ir 86 proc. apklaustų įmonių atstovų (vasarį – 62 proc.). Geresnės žinios lėmė ir didesnį palankumą eurui: gyventojų, teigiamai vertinančių naująją valiutą, yra 35 proc., įmonių – dukart daugiau (71 proc.).

Svarbiausi verslo pasiruošimo darbai vyks rudenį

Didžioji dauguma (91 proc.) apklaustų bendrovių nurodė, kad atlieka bent vieną iš indekse pateikiamų pasiruošimo eurui veiksmų. Tačiau rugpjūtį, kaip ir vasario mėn., jų pasiruošimo rodiklį žemyn nusvėrė tai, kad verslas daugiau pasiruošimo veiksmų vis dar tik planuoja.

Beveik pusė (47 proc.) šalies įmonių ketina atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje, 35 proc. įmonių planuoja pritaikyti savo IT sistemą, o trečdalis (32 proc.) – informuoti klientus apie kainų ar kitus pokyčius valiutos keitimo laikotarpiu. Kiek mažiau (29 proc.) planuoja atnaujinti kasos aparatus. Tuo tarpu tik penktadalis (19 proc.) apklaustųjų jau atlieka pakeitimus buhalterinėje programoje, 18 proc. eurui pradėjo pritaikyti IT sistemas, o 17 proc. įmonių organizuoja darbuotojams mokymus.

Lietuvos įmonės pasiruošimas naujajai valiutai rugpjūtį buvo panašus kaip Latvijoje, kurios įmonių pasiruošimo indeksas atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais buvo 54 balai.

„Panašu, kad šalies įmonės eina Latvijos bendrovių keliu: tikrąjį pasiruošimą jos pradės tik paskutinį metų ketvirtį. Tačiau svarbiausius darbus palikdamos euro įvedimo išvakarėms bendrovės rizikuoja susidurti su nepatogumais ir, ko gero, didesnėmis sąnaudomis. IT programų, kasų aptarnavimo ir kitų paslaugų tiekėjai metų gale bus ypač užimti, todėl gali nespėti atnaujinti visų užsakovų sistemų“, – sako „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

Pasak jo, mažmeninės prekybos ir paslaugų verslui taip pat svarbu neatidėlioti ir jau dabar pasirūpinti, kad kitų metų sausį turėtų pakankamai grynųjų eurų: iš gyventojų gautų litų nebebus galima grąžinti į apyvartą, o grąžą reiks atiduoti naująja valiuta. Tuo metu poreikis grąžai gali išaugti daugiau nei 3 kartus, nes žmonės naudosis proga išsikeisti didesnes litų kupiūras prekybos vietose. „Patariame įmonėms jau dabar pasiskaičiuoti reikiamą eurų sumą ir pasirūpinti jų pristatymu, saugojimu ir inkasavimu. Mūsų rekomendacija – verslininkai turėtų būti apsirūpinę grynaisiais eurais bent savaitei, atsižvelgdami į savo apyvartą, prekybos vietos dydį, klientų srautus ir išaugusį pinigų grąžai poreikį“, – pabrėžia D. Vilčinskas.

Pasiruoštų lengviau, jei jau dabar skaičiuotų eurais

Lietuvos gyventojų pasiruošimo indeksas (41 balas) rugpjūtį pralenkė pernykštį atitinkamo laikotarpio Latvijos indeksą (34 balai). Tai rodo, kad ruoštis eurui Lietuvos gyventojai suskubo anksčiau.

Rugpjūtį 82 proc. lietuvių – dvigubai daugiau nei vasarį – atliko bent vieną su pasiruošimu eurui susijusį veiksmą. Didžiausia šių veiksmų dalis susijusi su praktinių žinių kaupimu. Daugiau nei pusė (61 proc.) apklaustųjų žino, kokiu kursu litai bus keičiami į eurus. Jau 37 proc. žino, kur ir kada bus galima nemokamai išsikeisti litus į naująją valiutą, 24 proc. žino svarbiausias litų keitimo į eurus datas.

Tyrimo duomenimis, kol kas tik penktadalis apklausoje dalyvavusių gyventojų pasiskaičiavo savo gaunamas pajamas (atlyginimą, pensiją, stipendiją ar pan.) naująja valiuta. Kainas į eurus kartais persiskaičiuoja apie 22 proc. apklaustųjų.

„Įprasti prie naujosios valiutos pavyks ne iškart, todėl patariu jau šiuo metu perkant, pavyzdžiui, maisto produktus, jų kainas skaičiuoti ne tik litais, bet ir eurais. Naudinga įsivertinti, kiek eurų paprastai vieno apsipirkimo metu parduotuvėje išleidžiate, o kiek išleisdami jau išlaidaujate. Taip pat naudinga perskaičiuoti šeimos pajamas iš litų į eurus. Tai padės greičiau įprasti prie naujų kainų, išvengti spontaniškų pirkinių dėl etiketėse matomų mažesnių sumų ir subalansuoti savo biudžetą po euro įvedimo“, – pataria O. Žvirzdinė.

O. Žvirzdinė taip pat pastebi, kad svarbu padėti pratintis prie eurų ir kitiems šeimos nariams. Vyresniuosius ji pataria įspėti dėl galimų sukčiavimo atvejų ir nuraminti, kad banko sąskaitoje ir indėliuose laikomi litai sausio 1-ąją automatiškai bus perskaičiuoti į eurus, todėl jų keitimu rūpintis nereikės. Vaikams taip pat reikėtų iš anksto parodyti eurus, paaiškinti, kaip keisis valiuta, atkreipti jų dėmesį į dvejopas kainas, pavyzdžiui, kartu aptarti parduotuvėse matomas kainas litais ir eurais už vaikams įprastus pirkinius. Jeigu vaikas taupo didesniam pirkiniui, galima kartu aptarti, kiek trokštamas daiktas kainuos eurais ir kartu paskaičiuoti, kiek eurais vaikas jau yra sutaupęs.

Pasirengimo eurui indeksas buvo sukurtas bendradarbiaujant „Swedbank“ ir TNS specialistams Latvijoje 2013 m. bei šiemet adaptuotas Lietuvoje. Reprezentatyvią 510 gyventojų ir 500 įmonių „Pasirengimo eurui indekso“ apklausą „Swedbank“ užsakymu 2014 m. rugpjūčio 1-13 dienomis atliko tyrimų bendrovė TNS LT.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"