TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apklausa: kas ketvirtas šalies gyventojas norėtų išeiti iš „Sodros“

2012 09 20 16:02
Reuters/Scanpix nuotr.

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti „Sodrai“ mokesčių ir senatve rūpintis savarankiškai. 

Darbuotojai patys pasirūpintų savo senatve, jei realus atlyginimas padidėtų 26,3 proc., kuriuos šiuo metu jie ir darbdaviai perveda į „Sodrą“ būsimai darbuotojo pensijai. Tai parodė reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, ketvirtadalis gyventojų nori tapti nepriklausomais nuo „Sodros“, tačiau negali to pasirinkti.

„Remiantis tyrimo duomenimis, 26 procentai šalies gyventojų šiandien yra linkę senatve rūpintis ir kaupti lėšas savo nuožiūra,“ – teigia LLRI vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva. – Šiuo metu politikai siūlo leisti gyventojams „grįžti“ iš antros pensijų pakopos į „Sodrą“, tačiau ši apklausa rodo, kad net ketvirtadalis norėtų iš „Sodros“ išeiti. Akivaizdu, kad itin bloga „Sodros“ padėtis kelia didelį susirūpinimą gyventojams: jie netgi pasiryžę išeiti iš valstybinės sistemos, ateityje nereikalaujant pensijos, ir viskuo rūpintis patys. Dar 2010 m. pradžioje LLRI pateikė esminės „Sodros“ pertvarkos planą, kaip reformuoti šią sistemą. Deja, per šią kadenciją valdžia taip ir neįgyvendino „Sodros“ pertvarkos, o tai nulemia prastas perspektyvas šiai sistemai,“ – reziumuoja ekspertė.

Į klausimą ar norėtų savarankiškai rūpintis senatve, jei šiuo metu „Sodrai“ tenkančios lėšos liktų žmogui, teigiamai atsakė 25,6 proc. apklaustųjų, neigiamai – 56,2 proc., nežinojo arba neatsakė 18,3 proc. „Didelis nežinojusių arba neatsakiusių procentas rodo, kaip sunku žmonėms vertinti šį klausimą. Kadangi žmonės tiesiogiai nemoka „Sodros“ įmokų, nežinant jų dydžio jiems sunkiau atsakyti į šį klausimą. O juk minimalią algą uždirbančio gyventojo įmokos „Sodrai“ sudaro net po 290 litų per mėnesį,“ – primena K. Leontjeva.

Išeiti iš „Sodros“ labiau buvo linkę jaunesni, 18-45 metų amžiaus respondentai – tarp jų norinčių savarankiškai ruoštis senatvei buvo apie 30 procentų. Tarp vyresnių nei 45 metų amžiaus šalies gyventojų norinčių pasitraukti iš „Sodros“ ir kaupti lėšas senatvei savarankiškai buvo apie 20 proc. Taip pat labiau savarankiškai kaupti senatvei buvo linkę didesnes ir vidutines pajamas turintys respondentai: tarp daugiau nei 1500 litų per mėnesį gaunančių respondentų 42 procentai pasisakė už savarankišką apsirūpinimą senatve.

„Būtent jaunimui ir kyla daugiausiai klausimų ir abejonių, ar tuomet, kai ateis laikas gauti pensijas, „Sodra“ bus pajėgi užtikrinti pakankamą pensiją. Todėl logiška, kad jaunesni žmonės yra labiau linkę patys apsispręsti dėl ateities, atsisakyti „Sodros“ paslaugų ir savo senatvei ruoštis patys. Tačiau ne vien jaunimas nori išeiti iš „Sodros“ – tokį sprendimą priimtų kas ketvirtas 36-45 m. žmogus ir kas penktas, kuriam virš 46 m. Galima kritikuoti šiuos žmones, kad jie stokoja solidarumo, tačiau turint omenyje „Sodros“ turimą 10,5 milijardų litų arba 10 proc. BVP skolą, solidarumas šiuo atveju reiškia solidariai nuskęsti visiems,“ – teigia K. Leontjeva.

„Antroji pensijų pakopa buvo sukurta tam, kad sumažintų gyventojų priklausomybę nuo „Sodros“, tačiau šiandien kaupimo įmokos dydis yra per mažas, kad gyventojai susikauptų pakankamai lėšų. Konstitucinis Teismas priminė Vyriausybei pareigą padidinti antros pensijų pakopos pervedimų lygį ir kompensuoti sumažintas įmokas, todėl spartesnis šios pareigos vykdymas pateisintų gyventojų lūkesčius,“ – pabrėžia ekspertė.

Šiandien privačiam pensijų kaupimui skiriama 1,5 proc., o „Sodros“ pensijų finansavimui – 24,8 proc. gyventojo pajamų.

Lietuvos gyventojų apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” šių metų vasarą. Tyrimo metu gyventojų buvo klausiama, ar jie norėtų išeiti iš “Sodros” sistemos, nemokėti šių įmokų, o savo senatve rūpintis patys. Respondentams taip pat buvo paaiškinta, kad tokiu atveju jų atlyginimas į rankas padidėtų 26,3 proc., kuriuos dabar darbdavys perveda į „Sodrą“ būsimai darbuotojo pensijai, tačiau darbuotojui pačiam reikėtų pasirūpinti lėšų kaupimu senatvei.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"