TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Apleisti pastatai - amžinas prakeiksmas

2012 06 04 8:28

Lietuvoje - tūkstančiai nenaudojamų ir grėsmę žmonėms keliančių statinių, tačiau griauti kol kas beveik nėra ką - vaiduoklių liesti negalima.

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis LŽ pripažino, kad apleisti pastatai kaimuose yra didžiulis galvos skausmas. Prieš kurį laiką rajono seniūnai surašė tokius nenaudojamus ir be šeimininkų dėmesio likusius statinius ne tik kaimuose, bet ir pačiuose Šakiuose bei Kudirkos Naumiestyje ir Gelgaudiškyje. Jų atsirado ne taip jau mažai - 222. Beveik visi jie prašyte prašosi greičiau juos nugriauti.

Tarp tokių apleistų pastatų - ir keletas gyvenamųjų namų mietuose, tačiau daugiausia - buvę žemės ūkio paskirties statiniai, anksčiau priklausę dabar jau likviduotoms žemės ūkio bendrovėms. Kitų savininkai - bendrovių pajus išsidaliję ir pastatus iš dalies išardę kaimų gyventojai. Pasiėmė kas plytas, kas perdangas, kas šiferį, lentas, o ko nereikėjo - paliko. Todėl ir riogso dabar buvę tvartai, sandėliai, kluonai griūvančiomis sienomis, nuo vėjo siūbuojančiomis metalo sijomis.

"Mūsų kaimiškame rajone ypač daug yra apleistų buvusių fermų. Jų yra apie pusantro šimto. Stovi niekam nereikalingos. Dažniausiai net nežinia kam jos priklauso. Surasti jų savininkus beveik neįmanoma, nes ne apie visus statinius yra duomenys Registrų centre. O jei ten savininkas ir įrašytas, tai realiai jo gali jau seniai nebebūti - bendrovė gali būti likviduota, o žmonės net ir į užsienį išvažiavę. Kur juos besurasi", - kalbėjo J.Puodžiukaitis.

Anot jo, todėl norint tokius pastatus nugriauti savivaldybės iniciatyva tenka nueiti kryžiaus kelius kol statiniai pripažįstami bešeimininkiu turtu, atitenka savivaldybei ir ši gali jų atsikratyti.

Pernelyg ilgas procesas

Šalies savivaldybių turimais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 9 tūkst. nenaudojamų ir apleistų pastatų. Keturi penktadaliai jų - kaimiškose vietovėse, iš kurių apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties. Maždaug pusė visų statinių neturi savininkų.

LŽ kalbinti savivaldybių administracijų vadovai neslėpė - teismų prašymais pripažinti bešeimininkiu turtu apleistus ir dešimtmečius nenaudojamus pastatus jie nėra užvertę. Mat kiekviena tokia byla kainuoja nemenkus pinigus ir mokesčių mokėtojų kišenės. Todėl kasmet teismams pateikiamas vos vienas kitas ieškinys.

"Kol tokioje byloje priimamas galutinis sprendimas, dažnai praeina daugiau kaip dveji metai. Bet ir po to, kai jau prasideda pastatų griovimas, dažnai dar atsiranda koks nors užsimiegojęs pajininkas, kuris pradeda reikšti pretenzijas ir dar pareikalauja tūkstantinės kompensacijos už neva jam priklausančio turto naikinimą. Tuomet vėl viskas prasideda iš naujo", - aiškindamas, kodėl per metus likviduojamas vos vienas kitas apleistas statinys, kalbėjo J.Puodžiukaitis.

Jo nuomone, Lietuvoje reikėtų kiek pakeisti įstatymų bazę, kad būtų galima apleistus pastatus, apie kurių savininkus nėra duomenų Registrų centre, paprasčiau pripažinti bešeimininkiu turtu.

J.Puodžiukaičio nuomone, reikėtų parengti tokią tvarką, kad jei keletą metų pastatas stovi nenaudojamas ir apleistas, toks statinys turėtų būti paimamas savivaldybės žinion ir ji spręstų, ką su juo toliau daryti. Tai turėtų būti daroma be jokių teismų sprendimų.

Pradžia yra

Lietuvoje apleistų ir niekam nereikalingų statinių pirmiausia atsikratyti bandoma regioniniuose parkuose. Mat mūsų šalis dar 2002 metais pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją ir įsipareigojo užtikrinti kraštovaizdžio apsaugą ir tvarkymą. Tai leido Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pagal parengtą projektą apleistoms teritorijoms tvarkyti gauti 10 mln. litų iš Europos Sąjungos fondų.

Jau užpernai bei pernai apleisti pastatai buvo griaunami Vištyčio, Anykščių, Nemuno deltos, Biržų regioniniuose parkuose. Itin didelės apimties darbai buvo pradėti, o šiemet bus tęsiami Dieveniškių istoriniame regioniniame parke (Šalčininkų r.). Jame šiemet numatoma nugriauti 26 apleistus statinius - senas ir apgriuvusias fermas, degalines, vandens bokštus.

Apleistas teritorijas šiemet ketinama sutvarkyti ir Salantų regioniniame parke, o Žagarės regioninio parko teritorijoje esančiame Žagarės miestelyje nugriauti apleistą gyvenamąjį namą, išmontuoti dar vieno daugiabučio namo pamatus, likviduoti nuotekų valymo įrenginių likučius.

Rūpinasi tik ūkininkai

Lietuvoje daug įmonių imtųsi griauti senus niekam nereikalingus statinius ir plytas, betoną bei gelžbetonį paversti keliams taip reikalinga skalda, bet tokių užsakymų nesulaukia. "Mūsų paslaugų kol kas reikia tik ūkininkams arba žemės ūkio bendrovėms. Jie nori nugriauti kokius nors nereikalingus statinius. O tų pastatų griuvėsių, kurių likę kaimuose labai daug, niekas naikinti neleidžia", - LŽ kalbėjo Vilkaviškyje įsikūrusios UAB "Gintrėja" technikos direktorius Jonas Bernotas. Bendrovė turi specialią techniką bei įrangą, leidžiančią plytas, betoną, gelžbetonį bei kitokį statybų laužą, išrinkus metalo laužą, paversti statybine medžiaga - skalda. J.Bernoto teigimu, jie siūlė savo paslaugas ir Vilkaviškio, ir Šakių savivaldybėms. Tačiau kol kas į siūlymus neatsiliepta, nors apleistų ir dešimtmečius nenaudojamų plytinių bei gelžbetoninių statinių šiose savivaldybėse - apstu.

Ši bendrovė griovė senus nenaudojamus pastatus ir sutvarkė apleistą teritoriją Šakių rajone Bliuviškių kaime. Bendrovei savo iniciatyva pavyko susitarti su beveik 5 hektarų plote stovėjusių apleistų statinių savininkais - pajininkais, kad griuvėsiai bus perleisti bendrovei. Šios darbininkai statinių likučius nugriovė, o statybų laužą pavertė skalda. Jos susidarė net apie 6 tūkst. tonų. Pasak verslininkų, yra būdų, kaip atsikratyti seniai nebereikalingo palikimo - senų ir apleistų pastatų, keliančių grėsmę kaimų gyventojams. Ypač tiems, kurie sumano patys griauti senus mūrinius pastatus, tikėdamiesi prisirinkti plytų. Jie ne visuomet įvertina tokių darbų pavojų, todėl kai kada bandymai baigiasi tragiškai.

Permainos neskuba

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma Seimui pateikė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriose numatoma apleistų pastatų savininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokestį - jį padidinti iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Dabar mokestis siekia 0,3-1 procentą. Nekilnojamojo turto mokestį nustato savivaldybės. J.Razma mano, jog padidintas mokestis privers susitvarkyti apleistų pastatų savininkus.

Tačiau Vyriausybė atsisakė pritarti Seimo konservatorių siūlymui. Vyriausybės posėdyje finansų ministrė Ingrida Šimonytė siūlė pritarti pačiai idėjai, kad apleisti statiniai yra blogai, ir tą problemą reikia spręsti, tačiau tai daryti siūlė koreguojant Administracinės teisės pažeidimų kodeksą, panaudojant Statybos įstatyme numatytas priemones.

Panašios nuomonės laikėsi ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Anot jo, užuot kėlus nekilnojamojo turto mokestį, reikėtų efektyviau taikyti baudų skyrimą asmenims, neskubantiems tvarkyti apleistų pastatų.

Pasak R.Šimašiaus, šiuo metu yra pakankamai teisinių priemonių, kuriomis būtų galima pažaboti pastatų "vaiduoklių" plitimą. Ministro teigimu, atlikta analizė rodo, kad dažniausiai pastatai neprižiūrimi ir apleisti tampa dėl ekonominių problemų, dėl to, jog buvo užstrigta įvairiose teisinėse ir biurokratinėse pinklėse. Todėl, R.Šimašiaus įsitikinimu, labai svarbu padėti apleistų pastatų šeimininkams tinkamai susitvarkyti reikalingus dokumentus, kad apleistas pastatas imtų funkcionuoti.

Problemos neišspręs

Gana atsargiai užmačias didinant nekilnojamojo turto mokesčius priversti apleistų statinių savininkus tvarkytis vertina ir savivaldybių vadovai. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus J.Puodžiukaičio įsitikinimu, nekilnojamojo turto mokestį gal ir galima didinti. Bet tokia drausminanti priemonė gali būti veiksminga tik miestuose. Tuo tarpu kaimuose vargu ar iš to būtų kokia nauda. "Pastatai dažnai neregistruoti, todėl ir jų savininkai ir taip jokio mokesčio nemoka. O jei ir būtų nustatyti - kaip tą mokestį iš jų išsireikalauti? Ką duoti į teismą, jei pajininkai kratosi bet kokių mokesčių", - svarstė J.Puodžiukaitis.

Panašią nuomonę išsakė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Balbierius. Anot jo, spręsti apleistų ir nenaudojamų pastatų problemą yra būtina. Mat tokių statinių yra ir pačiame Vilkaviškio mieste. Vienas iš jų neseniai buvo užsiliepsnojęs taip, kad ugnis grėsė ir greta stovintiems tvarkomiems namams. "Sumanėme savivaldybės lygmeniu priimti kokią nors tvarką, pagal kurią būtų galima reikalauti iš pastatų savininkų, kad jie savo turtą prižiūrėtų - pastatai būtų nors kiek estetiškai išvaizdūs. Dabar ir sienos nutrupėjusios, ir lietvamzdžiai nukritę ir kitokių visokių dalykų atsitikę, bet viskas taip ir riogso", - kalbėjo A.Balbierius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"